TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uostui trūksta milijono tonų

2013 11 07 5:52
Uosto krovos ritmu svyruoja ir uosto pajamos, nuo kurių skaičiuojami dividendai biudžetui. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Metų pabaiga dėl audringų orų nėra palanki uosto darbui, todėl per kitus du mėnesius pasiekti rekordinių rezultatų nesitikima.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) pranešė, kad spalio mėnesį Klaipėdos uoste krauta 2,9 mln. tonų krovinių - 6,2 proc. daugiau nei rugsėjį. Apyvarta nuo metų pradžios viršija 28 mln. tonų ir šiemet yra tik 3,7 proc., arba milijonu tonų, mažesnė nei pernai.

Aktyvesnis ketvirtis

KVJUD duomenimis, šiemet spalį krauta dešimtadaliu mažiau, palyginti su 2012 metų spaliu, kai buvo pasiekta didžiausia visų laikų mėnesio apyvarta – 3 244 860 tonų.

Didžiausią įtaką apyvartai darė didėjusi birių rūdų, krovinių konteineriuose, natūralių ir cheminių trąšų apyvarta bei mažėjusi žemės ūkio ir naftos produktų krova.

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, spalį vyravo greitesnis nei iki tol krovos tempas, priartėta prie 3 mln. tonų apyvartos. Tikimasi, kad panaši tendencija išsilaikys ir lapkritį bei gruodį, tačiau aiškėja ir tai, kad pakilti iki rekordinių aukštumų nepavyks.

„Panaikinti milijono tonų skirtumą per 2 mėnesius neįmanoma, nes praėjusių metų paskutinis ketvirtis buvo labai geras, krauta daugiau kaip po 3 mln. tonų per mėnesį. Tas atotrūkis susidarė dėl mažesnio trąšų ir naftos produktų kiekio, nors kai kurių krovinių padaugėjo. Pavyzdžiui, žemės ūkio produktų šiemet krauta 600 tūkst. tonų daugiau nei per 10 mėnesių 2012 metais. Viena vertus, daug praėjusio sezono grūdų buvo išgabenta per šių metų I ketvirtį. Kita vertus, didesnį šio sezono grūdų srautą nulėmė ir atsiradę nauji terminalai, išaugęs uosto pajėgumas derlių priimti. Papildomas srautas rodo, kad Klaipėda nukonkuravo Liepoją“, - kalbėjo A. Drungilas.

Nors šiemet krova gali nepasiekti 35 mln. tonų apyvartos, 2014 metais tikimasi sugrįžti į ankstesnes vėžes. „Mes nesiremiame kompanijų prognozėmis, nes jos per daug optimistinės. Tiesa, yra ir tokių, kurios numato labai tiksliai. Žvelgiame į bendrą rinkos vaizdą ir kitais metais prognozuojame 4 proc. didesnę krovą nei šiemet“, - sakė KVJUD atstovas.

Painiava dėl dividendų

Praėjusią savaitę Seime kilusi sumaištis dėl nepasirašyto ir neįsigaliojusio Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisos, kuriomis Klaipėdos uostas buvo atleistas nuo dividendų, uostininkų nuotaikos nesugadino. Tikimasi, kad procedūriniai sutrikimai dėl valdininkų aplaidumo Seimo nuomonės nepakeis.

Pataisos leidžia svarbius ekonominius projektus įgyvendinančioms strateginėms įmonėms nemokėti dividendų. Pataisas buvo vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji siūlė Seimui tokią pataisą atšaukti, nes, jos teigimu, strateginius projektus gali įgyvendinti ne vien strateginę reikšmę turinčios valstybės įmonės, todėl pataisos sukurs nelygias sąlygas valstybės įmonėms. Be to, anot prezidentės, atleidžiant kai kurias įmones nuo pelno įmokų, valstybės ar savivaldybės biudžetas neteks dalies pajamų. Tačiau Seimas spalio 1-ąją veto atmetė.

Klaipėdos uostas šiemet sumokėjo 1 proc. paskirstytinojo pelno, arba 895,6 tūkst. litų. Jei nebūtų gavęs Vyriausybės lengvatos, būtų mokėjęs 50 proc. paskirstytinojo pelno dydžio dividendus - 44,78 mln. litų. Šiemet laukiamos uosto pajamos bus keliais procentais menkesnės, todėl kitąmet tikėtina mažesnė dividendų suma.

Paklaustas apie situaciją dėl nepasirašyto įstatymo KVJUD finansų direktorius Martynas Armonaitis svarstė, kad tolesnė eiga gali būti įvairi. „Mano žiniomis, šią savaitę pataisos iš naujo teikiamos prezidentūrai. Jei prezidentė ir antrą kartą jas vetuos, pasirašyti įstatymą gali Seimo pirmininkė. Bet, aišku, įstatymas gali būti keičiamas ir antrą kartą teikiamas Seimui. Tokiu atveju iš naujo atliekamos procedūros užtruks. Tuomet mes vėl kreiptumės į Vyriausybę ir prašytume dividendus sumažinti, kaip darėme pernai. Bet man nesitiki, kad dėl Seimo kanceliarijos darbuotojo aplaidumo gali būti anuliuotas Seimo balsavimo rezultatas ir pati idėja“, - sakė M.Armonaitis.

Už valstybinės žemės nuomą ir iš laivų rinkliavų gaunamas pajamas KVJUD naudoja infrastruktūros projektams. Uosto bendruomenė kritikuoja teisinę nuostatą šias pajamas prilyginti pelnui ir iš jo išskaičiuoti dividendus. Tokia prievolė riboja valstybės investicijų galimybes KVJUD ir skolintomis lėšomis, nes mažina įstaigos skolinimosi limitą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"