TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Upių keliai trūkinėja ties Kaliningradu

2015 07 09 6:00
Keltams užplaukti į Baltijską - per brangu, nes uoste nėra krovinių, o vien turistinis kruizas neatsiperka. Vidos Bortelienės nuotraukos

Lietuvos institucijoms rengiant naują 2014-2020 metų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą kaimynai lenkai subruzdo dėl tikslo nepasiekusio vandens turizmo projekto.

Kaliningrado regiono turizmo centras skelbia, kad šiuo metu keltų linijos šią sritį jungia su Rusijos Ust Lugos bei Lenkijos Gdansko uostais. Tačiau kompanijos „Zegluga Gdanska“ pramoginis laivas iš Gdynės į Baltijsko uostą plaukia tik šeštadieniais, patys lenkai šiuos su pertraukomis jau 10 metų organizuojamus kruizus dėl veikiančios „duty free“ parduotuvės vadindavo „girtais reisais“.

Bet kaip anksčiau, taip ir dabar stipriai militarizuotoje teritorijoje 8 valandų pirmyn-atgal kelionėje keleiviams siūloma pusės valandos ekskursija po Sambijos pusiasalį neišvykstant už administracinės Baltijsko miesto ribos. Žinant istorinę vietovės vertę, toks 50 zlotų kainuojantis pasižvalgymas pro autobuso langus neatrodo itin patraukliai, tačiau lietuviai negali tikėtis net tokios pramogos.

Plėtoti vandens turizmo nepavyksta

Ekonomikos kilimo laikais maršrutų eksperimentus atlikusi laivybos kompanija DFDS patyrė, kad Zasnico ir Karlshamno linijų keltams užplaukti į Baltijską - per brangu, nes uoste nėra krovinių, o vien turistinis kruizas, kol nebus bevizio režimo, populiarumo neįgis. Sumanymų atsisakyta, o reguliarių ekskursinių maršrutų į Kaliningrado sritį iki šiol nėra.

Kompanijos „Zegluga Gdanska“ pramoginis laivas iš Gdynės į Baltijsko uostą plaukia tik šeštadieniais.

Kartais per Nidą iki Kaliningrado kelioms valandoms iš Klaipėdos vežami kruizinių laivų keleiviai, bet plėtoti vandens turizmo nepavyksta.

Kažkada daug pastangų įdėta kuriant tarptautinį vidaus vandenų maršrutą, žinomą kaip projektas E70, kad Nemuno ir Vyslos baseino upėmis būtų galima nuplaukti nuo Klaipėdos iki Berlyno. Iš trijų valstybių partnerystės tąkart daugiausia naudos gavo lenkai, nors projektas galutinio tikslo taip ir nepasiekė.

Apie tai prisiminta dar kartą praėjusią savaitę, kai Klaipėdoje lankėsi aukšto rango ir gausi Varmijos–Mozūrijos vaivadijos delegacija, besidominti Lietuvos upine laivyba ir vandens turizmo plėtra.

2010-2011 metais Vyslos baseine įgyvendinę infrastruktūrinį projektą „Tarptautinis vandens kelias E70 – turizmas be sienų“, kai buvo įrengta per 20 prieplaukų ir uostelių, lenkai vardijo iškilusius tarptautinio bendradarbiavimo barjerus ir siekė išsiaiškinti, kaip į turizmo trasą E70 iš naujo įtraukti Priegliaus ir Deimos upes.

Konkrečių sprendimų nepriimta

Pajūrio savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Klaudija Kionies „Lietuvos žinioms“ teigė, kad lenkai pristatė savo upinę infrastruktūrą, o Lietuvos vidaus vandenų direkcija – laivybos perspektyvas Nemune. Tačiau susitikimas baigėsi be konkrečių sprendimų, nes dėl dabartinės geopolitinės įtampos apie Kaliningrado sritį kalbėta nedaug. Aptarta bendra rinkodara, lenkai siūlė lietuviams būti partneriais kituose Euroregiono „Baltija“ turizmo projektuose.

„Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė, kad pagal Europos Sąjungos pasienio regionų rėmimo programą Kaliningrado srities pasienio turizmo infrastruktūrai 2004-2006 metais buvo skirti 8 mln. eurų, 2007-2013 metų laikotarpiu – Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado bendradarbiavimo projektams buvę numatyta daugiau kaip 76 mln. eurų. Lenkai savo dalį atsiriekė, o lietuvių ir rusų turizmo vizijos liko surašytos popieriuje ir išsakytos bendroje konferencijoje.

Prieš 10 metų klaipėdiečiai kartu su rusais kartą buvo parengę ES finansuotą projektą "Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose Kuršių mariose plėtra". Lietuvos krante buvo įrengtos kelios jachtų prieplaukos Nemuno deltoje, o Rusijos teritorijoje pastatytos pontoninės valčių prieplaukos Kaliningrado mieste bei Rybačio gyvenvietėje Kuršių nerijoje.

Po to abu partneriai parengė ir įgyvendino kaimynystės projektą "Turistinio vandens transporto maršrutų Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda-Kaliningradas (Rybačis)". Tačiau bendrovės "Jukunda" specialiai šiam tikslui įsigytu kruiziniu laiveliu "Macklenburg" buvo organizuojami pasiplaukiojimai tik iki Nidos.

Sezoninė laivyba Kuršių mariose per valstybinę sieną prasidėjo 2013 metais nustačius Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės institucijų informavimo apie planuojamą valstybės sienos kirtimą sportiniais buriniais ir pramoginiais laivais tvarką, bet lietuviai ten nesiveržia. Ne tik todėl, kad reikia pranešti apie sienos kirtimą iš anksto, o per valstybės sieną gali vykti tik Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos registruose registruoti sportiniai, buriniai ir pramoginiai laivai, gabenantys ne daugiau kaip 12 asmenų, bet ir dėl galimų netikėtumų.

Gausiam grupiniam turizmui Kaliningradas dar neatsivėręs, todėl vengiant incidentų reguliarių maršrutų Kuršių mariomis į Kaliningrado sritį Klaipėdos laivų savininkai šią vasarą net neplanavo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"