TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Urėdijos keičia biokuro rinką

2015 07 25 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Biokuro biržoje atsiradus naujiems žaidėjams – miškų urėdijoms – konkurencijos daugėja, o kuro kaina mažėja. Mat „Baltpool“ biržoje skiedras gali parduoti visi – tarpininkų beveik neliko. Tačiau lig šiol neaišku, kaip bus kitąmet, kai aukcionuose šilumos tiekėjai privalės pirkti visą biokurą.

Pernai į biokuro rinką įžengusios miškų urėdijos teigia kurą čia parduodančios konkurencinga kaina ir mini gerų tendencijų proveržį – privačios bendrovės yra priverstos piginti biokurą.

Mažinti kainą gali visi

Arvydas Strazdas, Valkininkų urėdijos, dalyvaujančios biržos aukcionuose, vadovas, teigė, kad urėdijų dalyvavimas biržoje buvo vienas iš veiksnių, kodėl joje sumažėjo biokuro kainos. Privatūs tiekėjai, jo teigimu, sumažino kainas ir skiedras pardavinėja beveik už savikainą. „Urėdijos nustato konkurencingą kainą, kuri negali būti žemesnė už medienos savikainą. Be to, ji negali būti žemesnė už vidutinę svertinę žaliavos pardavimo kainą“, – LŽ aiškino jis.

A. Strazdo vadovaujama urėdija pernai biržoje įvykdė du sandorius, kurie buvo pelningi. Jis atmeta kalbas, esą urėdijos konkurentams gali brangiau parduoti žaliavą, o patys iš savo žaliavos pagamintą biokurą siūlyti pigiausiai.

„Kokia prasmė urėdijai siūlyti mažą kainą, jeigu biokuro gamybos savikaina bus didesnė nei gautos pardavimo pajamos? Valstybė yra nustačiusi pelningumo normą, tam tikrą sumą lėšų turime sumokėti į valstybės biudžetą, Tai kokia prasmė prekiauti nuostolingai? – klausė Valkininkų urėdijos vadovas. – Galimybę pasiūlyti žemą kainą turi visi. Anksčiau privačios bendrovės biokuro pirkimo konkursuose gaudavo kur kas didesnes kainas negu šiuo metu biržoje. Privačios bendrovės, anksčiau pagal sutartis uždirbusios didelius pelnus, kaip tik dabar gali pasiūlyti mažesnes kainas, todėl laimi aukcionus biržoje.“

Skirtumai nemaži

Pernai miškų urėdijos parduoti biržoje pateikė daugiau nei 16 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne), arba apie 97 tūkst. kubinių metrų, skiedrų, o šiemet per 5 mėnesius – daugiau nei 22 tūkst. tne, arba apie 136 tūkst. kubinių metrų, skiedrų.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, kai kurių sandorių kainų skirtumas, palyginti su miškų urėdijų pateiktomis minimaliomis kainomis, siekia 70 eurų už toną naftos ekvivalento. Iš kur toks skirtumas?

A. Strazdo teigimu, gali būti, kad iš tiesų konkurentai biokurą parduoda pigiau nei jo savikaina. „Kita vertus, pastebime, pavyzdžiui, kad mūsų urėdijos teritorijoje, kur anksčiau buvo daug apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų, griovių, pakelių, o dauguma šių plotų privatūs, šios teritorijos dabar yra valomos, genimi krūmynai, nes gaunamos žemės ūkio išmokos. Tad biokuro nemažai yra pagaminama čia, o gamybos išlaidas padengia išmokos. Taigi žaliava biokuro skiedrų gamintojams atiduodama gana pigiai. Tai galimybė sumažinti galutinę kainą“, – svarstė A. Strazdas.

Jo teigimu, urėdijos tokios galimybės neturi. Jos biokurą pateikia realia kaina, todėl aukcionų dažnai nelaimi. Be to, urėdijos iki šiol gali dalyvauti ne visuose aukcionuose. „Negalime dalyvauti šiuo metu skelbiamuose ketvirčių pardavimuose, o stambios įmonės gali. Jei panagrinėtume šiuos sandorius, pamatytume, kad ten kainos yra aukštesnės, nes konkurencijos tos įmonės neturi“, – kalbėjo Valkininkų urėdijos vadovas.

Netrukus turės savo techniką

Trys urėdijos – Tauragės, Valkininkų ir Švenčionėlių – netrukus turėtų įsigyti biokuro ruošimo ir gabenimo techniką. Iki šiol urėdijos šiems darbams atlikti samdo privačias bendroves. „Norint dalyvauti biokuro biržoje, reikia kirtimo atliekas susmulkinti, paversti skiedromis ir nugabenti iki katilinės. Šiems papildomiems darbams atlikti šiuo metu urėdijos organizuoja konkursus. Visus šiuos darbus daro rangovai, kurie ir patys dalyvauja biokuro biržoje, privačiai pirkdami žaliavą. Daugelis urėdijų labai sunkiai vykdo šiuos konkursus. O turėdami savo įrangą, galėsime taupyti ir kainą susiformuos jau kitaip“, – aiškino A. Strazdas.

Kitąmet biokuro paklausa biržoje, tikimasi, bus dar didesnė – šilumos tiekėjai biržoje privalės pirkti visą naudojamą biokurą. Tiesa, lig šiol nėra atsakyta į keletą klausimų. Pavyzdžiui, kaip svarstė A. Strazdas, kas kontroliuos, kad visas kuras būtų perkamas biržoje, ir ką daryti su tebegaliojančiomis sutartimis. „Turėtų būti labai aiški sistema. Juk dabar yra ilgalaikių sutarčių. Jei sutartys galios, jie negalės biržoje pirkti viso biokuro, nebent reikės sutartis panaikinti“, – sakė jis.

Vis dėlto „Baltpool“ jau gerokai papurtė rinką – joje, galima sakyti, nebeliko tarpininkų. „Sutartis turėdavo tik stambieji. O smulkiesiems, kad galėtų pateikti kurą, tekdavo jį parduoti tarpininkui. Ši grandis įsikūrus biržai išnyksta. Tiesioginis gamintojas gali gaminti ir parduoti. Aišku, pirkėjui atsiranda didesnė rizika – reikia su daugiau gamintojų bendradarbiauti, tačiau tai niuansai“, – kalbėjo A. Strazdas.

Pingantis biokuras – vartotojams tik į naudą, taigi ilgainiui turėtų kristi ir šilumos kaina. „Viena tona naftos ekvivalento, kuriuo skaičiuojamas biokuras biržoje, prilygsta 1 tonai mazuto. Šiuo metu mazuto kaina maždaug du kartus didesnė nei biokuro. Čia yra didžiulis rezervas sumažinti kainą, bet paprasčiausiai šilumos tiekėjai nenaudoja tiek biokuro, kiek galėtų naudoti. Šiuos dalykus rinkoje sudėliojus tvarkingai, ko gero, visi būtų patenkinti“, – reziumavo A. Strazdas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"