TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už darbo vietas mokės milijonus

2009 01 26 0:00
Darbdaviams bus siūloma į remiamas darbo vietas laikinai įdarbinti 6 tūkst. žmonių - tiek turėtų užtekti įdarbinimo paramai skirtų lėšų.
LŽ archyvo nuotrauka

Šalį krečiant nedarbui, valdžia planuoja skirti šimtų milijonų litų paramą darbo netekusiems žmonėms. Tačiau neįmanoma net nuspėti, ar kam nors prireiks darbo biržos lėšomis remiamų darbo vietų ir kokių kvalifikuotų specialistų rinkai reikia parengti - padėtis sparčiai keičiasi. Darbdaviai teigia, kad numatytas lėšas būtų galima panaudoti efektyviau.

Valstybė šiemet skirs apie 200 mln. litų darbo rinkai aktyvinti. Planuojama, kad į darbo biržą kreipsis apie 300 tūkst. žmonių.

Kaip jau rašė LŽ, Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad šių metų pabaigoje nedarbo lygis šalyje gali išaugti iki 8-10 procentų.

Laikinas įdarbinimas - 6 tūkstančiams.

LDB 28 mln. litų šiemet panaudos siekdama kompensuoti darbdaviui darbo užmokestį, kurį jis mokės biržos pas jį nukreiptam darbuotojui. Vienam įdarbintam žmogui remiamam laikotarpiui, t. y. vidutiniškai 8 mėnesiams, bus skirta 5,6 tūkst. litų.

Darbdaviai, pageidaujantys įdarbinti LDB papildomai remiamą darbuotoją, teritorinei darbo biržai turės pateikti prašymus, kurie bus atrenkami konkurso būdu. Taip LŽ aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.

Jis pripažino, kad paramos lėšos darbdavius pasieks, ko gero, ne anksčiau kaip po kelių mėnesių, nes bus vykdomi viešieji konkursai ir parenkamos programos. Ar kam nors tų lėšų prireiks, nežinoma.

"Kol kas nesame tikri dėl bedarbių įdarbinimo galimybių, nes yra tikimybė, kad neatsiras specialistus priimti pageidaujančių darbdavių. Kaip rodo darbo biržos atlikti tyrimai, kone kas antras darbdavys ketina atleisti darbuotojų, tad lyg ir netikslinga kurti naujas darbo vietas dėl laikinos paramos", - samprotavo jis.

Tačiau LDB Darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėja Vilija Zakšauskaitė neabejojo, kad darbdaviai įdarbins visus 6 tūkst. žmonių - tiek turėtų užtekti įdarbinimo paramai skirtų lėšų. Ji pabrėžė, kad minėtos lėšos skirtos ne darbdaviui remti, o siekiant įdarbinti socialiai pažeidžiamus asmenis, kuriuos rekomenduos darbo birža.

"Mes darbuotojus atrinksime ir siūlysime darbdaviams, pagal jų reikalavimus, suprantama, jei jie bus realūs ir įgyvendinami. Darbdaviai įdarbinimo paramą gaus tam tikrą laikotarpį, o jam pasibaigus galės nutraukti su žmogumi sudarytą darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka", - aiškino ji.

Naudingiau remti dirbančius žmones

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ teigė, kad didesnių lėšų skyrimas darbo vietai išlaikyti yra sveikintinas, tačiau, jo nuomone, nėra tikslinga šias lėšas naudoti įdarbinant tik darbo biržoje užsiregistravusius žmones.

"Nemažai įmonių kenčia dėl valstybės kaltės, nes nebuvo suvaldyti pinigų srautai, dėl to neišgalėta laiku atsiskaityti su verslu, o šis neturi iš ko atsiskaityti su kreditoriais ar mokėti algas, mokesčius. Manau, darbdaviams būtų didesnė nauda, jei šios lėšos būtų skirtos valstybės skoloms grąžinti ir taip gelbėti į bėdą patekusias įmones, o ne skatinti jas įdarbinti žmogų dėl gaunamų iš biržos pinigų", - dėstė savo nuomonę darbdavių atstovas.

D.Arlauskas mano, kad būtų kur kas naudingiau, jei darbo vietos būtų finansuojamos dar neatleidus darbuotojų, kol jie dar neatsidūrė darbo biržoje, bet įmonėje jiems nėra iš ko mokėti atlyginimų.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Algimantas Jankauskas abejoja, kad atsiras daug darbdavių, kurie pasinaudos parama naujoms darbo vietoms kurti. Pasak jo, darbdaviams bus beprasmiška laikinai kurti darbo vietą, jeigu ji neduos jokios pridėtinės vertės.

"Man sunku įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, gamyboje, galima sukurti naują darbo vietą vien tam, kad pasinaudotum teikiama parama. Daugelis sėkmingai dirbančių didelių įmonių mąsto apie darbuotojų mažinimą, kvalifikacijos kėlimą ir pridėtinės vertės didinimą. Parama, skirta siekiant įdarbinti vieną kitą žmogų, darbdavio neįtikina", - LŽ teigė A.Jankauskas.

Nenori specialistų iš biržos

Didžiąją dalį darbo rinkai aktyvinti skirtų lėšų šiemet numatyta panaudoti bedarbiams arba atleidimo iš darbo lapelį gavusiems žmonėms perkvalifikuoti arba kvalifikacijai įgyti.

2008 metais darbuotojų mokymams buvo skirta 28 mln. litų iš užimtumo fondo ir 10 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) paramos fondo. Šįmet tam skirtų lėšų yra 1,5 karto daugiau. LDB planuoja šiemet apmokyti apie 13-15 tūkst. žmonių, neturinčių kvalifikacijos arba norinčių ją pakeisti. Tam šiemet bus skirta net 130 mln. litų.

Tačiau šalies darbdaviai taip parengtų specialistų kratosi, o jiems rengti skiriamas lėšas vadina pinigų švaistymu.

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas A.Jankauskas įsitikinęs, kad naujai kvalifikacijai įgyti skirtos lėšos naudojamos netikslingai. Anot jo, darbdaviai nenori samdyti darbo biržos perkvalifikuotų darbuotojų. Šie paprastai esą renkasi kompiuterinio raštingumo arba anglų kalbos kursus.

"Koks darbdavys priims kaimo žmogų, išmokusį spaudyti kompiuterio klavišus ar kiek pramokusį anglų kalbos? Mes to mokėmės patys, o ne darbo biržos nuvaryti. Darbdaviui reikalingi motyvuoti darbuotojai, kurie sugebėtų uždirbti pinigus, o ne slankioti iš kampo į kampą. Kaip rodo praktika, taip apmokyti žmonės nesusiranda darbo nei turėdami vieną, nei penkias kvalifikacijas, nes niekas jų nenori įdarbinti. Darbo birža neturi duomenų, kiek tokių perkvalifikuotų darbuotojų priimta į darbus, todėl tik veltui išmeta pinigus. Tačiau žmogaus, kuris pats nori kelti savo kvalifikaciją ir įgyti daugiau teorinių bei praktinių žinių, valstybė nefinansuoja", - kalbėjo A.Jankauskas.

Jo nuomone, būtų kur kas efektyviau tuos milijonus skirti ne praradusiems darbą žmonėms perkvalifikuoti, o įmonių darbuotojų kvalifikacijai kelti. Jis įsitikinęs, kad taip investuotos lėšos valstybei grįžtų su kaupu.

Siuvėjų problema

V.Zakšauskaitė aiškino, kad pirmiausia bus siekiama apmokyti asmenis, neturinčius jokios kvalifikacijos, bei darbininkus, kurių anksčiau įgyta specialybė neatitinka šių dienų reikalavimų. Ji pasakojo, kad Panevėžio AB "Linas" atleistoms audėjoms, kurių paklausa rinkoje yra gerokai sumažėjusi, bus siūloma persikvalifikuoti į paklausias paslaugų sektoriaus specialybes - siuvėjas, pardavėjas, virėjas ar pan.

Nors darbo biržoje kai kurių profesijų kvalifikuotų darbuotojų nestinga, pavyzdžiui, siuvėjų, tačiau jų papildomai bus rengiama atskiruose regionuose.

V.Zakšauskaitė pripažįsta, kad šią profesiją turintys žmonės kategoriškai atsisako dirbti pagal specialybę dėl per didelio darbo krūvio ir mažo atlyginimo, todėl reikia šio amato mokyti kitus.

"Priversti dirbti negalime. Tačiau manome, kad žmonių norai greitai sumažės ir jie sutiks dirbti, kad tik gautų atlyginimą. Perkvalifikuoti keliolika tūkstančių žmonių buvo numatyta atsižvelgiant į didėjantį nedarbą. Be to, didės konkurencija tarp dirbančių žmonių, o padėdami įgyti profesiją mes jiems suteikiame???? šansą ateityje pretenduoti į laisvą darbo vietą", - dėstė LDB skyriaus vedėja.

Kvalifikacijų sistemą - į ES

Tuo metu darbdaviai teigia, kad būtina kuo skubiau pertvarkyti visą šalies profesinio rengimo sistemą, nes jie nepasitiki ne tik biržos kursuose kvalifikaciją įgijusiais darbuotojais. Anot jų, visų profesinio mokymo absolventų praktiniai įgūdžiai nepakankami, profesinio mokymo kokybė prasta, o jų gaunami įvairių mokyklų baigimo diplomai nepatvirtina jų įgytos kvalifikacijos. Dažnai neįmanoma suprasti, kokį darbą diplomo savininkas sugeba dirbti.

Šalies darbdaviai, įdarbindami absolventus, gauna katę maiše ir yra priversti savomis lėšomis iš naujo mokyti priimtus darbuotojus.

Siekiantys įsidarbinti ES šalyse pagal savo specialybę ir kvalifikaciją Lietuvos profesinių ir net aukštųjų mokyklų parengti diplomuoti specialistai taip pat yra "nežinia kas", ypač jeigu jie yra įgiję kvalifikaciją darbo biržos rengiamuose kursuose, kuriems eikvojamos mokesčių mokėtojų lėšos.

Tai kelia darbdavių nepasitenkinimą profesiniu rengimu ir visa švietimo sistema. Darbdavių nuomone, šiuo metu esančią Lietuvos švietimo sistemą būtina tobulinti taip, kad profesinio mokymo ir aukštojo mokslo teikiamos kvalifikacijos atitiktų darbo rinkos poreikius. Tačiau šiuos poreikius sunku prognozuoti, nes Lietuvoje nėra vykdomos kvalifikacijų prognozės, nėra sistemos, kur būtų galima rasti realių ir planuojamų kvalifikacijų poreikį pagal ūkio šakas. Todėl mokymo programos rengiamos per mažai atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, o kai kurių reikalingų specialistų niekas išvis nerengia, o prireikus jie "kepami" darbo biržoje.

Profesinio mokymo įstatymas įsigaliojo 2008 metų sausio 1 dieną ir įtvirtino kvalifikacijų sistemos atsiradimą. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, iki 2010 metų turi sukurti europinę kvalifikacijų sistemą (EKS) ir ją integruoti į ES. Ši sistema koordinuos rengiamų kvalifikacijų atitiktį darbo rinkos ir visuomenės narių poreikiams. Įdiegus EKS, bus lengviau palyginti pagal skirtingas ES šalių švietimo sistemas suteiktas kvalifikacijas - vienoje šalyje įgytas diplomas turės savo atitikmenį kitoje šalyje.

Kvalifikacijų tarnybos prie LR Vyriausybės direktorius Rimantas Busila LŽ aiškino, kad Lietuvos kvalifikacijų sąranga yra parengta kaip projektai, tačiau kol kas dar nepatvirtinta Vyriausybės. "Visos suteiktos kvalifikacijos yra surašytos pagal atitinkamus reikalavimus. Kvalifikacijos bus suskirstytos į aštuonis lygius, kuriems bus priskirti visi diplomai. Kokį lygį atitiks diplomas, priklausys nuo to, pagal kokią studijų programą įgyta specialybė. Ši sistema leis palyginti kvalifikacijas, įgytas skirtingose šalyse", - LŽ teigė R.Busila. Pasak jo, kvalifikacijų sistema suteiks galimybę įgyti ir tobulinti kvalifikaciją, palengvins perėjimą iš vieno kvalifikacijos lygmens į kitą, mokantis visą gyvenimą, įtvirtins kvalifikacijos įgijimo formas, garantuos kvalifikacijos atitiktį darbo vietos reikalavimams. Pašnekovas teigė, kad kol kas EKS dar tik pradedamas diegti. Jis finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų ir iš ES struktūrinių fondų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"