TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už mažas kainas - didelės baudos

Laivybos makleriai ir agentai galanda špagas - rengiasi teisinei dvikovai su Konkurencijos taryba, įžvelgusia neleistinus jų susitarimus dėl paslaugų kainų ir skyrusia baudas.

Metų sandūroje šventines nuotaikas Klaipėdos uoste sugadino Konkurencijos tarybos "dovanėlė" - laivų agentams priskaičiuotos 12 mln. litų baudos. Tiek verslininkams "kainavo" narystė Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijoje (LLMAA).

Pastebėjo internete

Gruodį Konkurencijos taryba pranešė, jog už kainų kartelį 32 bendrovėms, teikiančioms laivų agentų paslaugas, skirtos baudos. Pinigai turi būti sumokėti per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos, nesvarbu, ar sprendimas dėl baudos bus skundžiamas teismui, ar ne.

Kartelį pareigūnai įžvelgė LLMAA interneto svetainėje aptikę prieš 13 metų patvirtintus ir paskelbtus Rekomenduojamus minimalius paslaugų įkainius. Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 1998 iki 2011 metų LLMAA bei dalis jos narių neva buvo susitarę taikyti minimalius laivų agentavimo paslaugų įkainius ir prižiūrėjo jų laikymąsi. Tokie veiksmai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, draudžiantį konkurenciją ribojančius susitarimus, tokius kaip konkurentų susitarimai dėl kainų. Be to, atsižvelgiant į Klaipėdos jūrų uosto svarbą tarptautinei prekybai buvo nustatytas ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimas.

Laivų agentavimo paslaugas teikiančios bendrovės tvarko muitinės ir krovinių dokumentus, sumoka uosto rinkliavas ir kitus mokesčius, užtikrina, kad laivai sėkmingai atplauktų į uostą ir išplauktų iš jo, teikia kitas laivams reikalingas paslaugas. Susitarusios dėl minimalių paslaugų įkainių bendrovės esą išvengė būtinybės konkuruoti paslaugų kainomis ir neva neleido laivų savininkams pasinaudoti konkurencijos teikiamais pranašumais.

Už draudžiamą susitarimą Konkurencijos taryba LLMAA ir 32 laivų agentavimo bendrovėms skyrė baudas, kurių bendra suma sudaro beveik 12 mln. litų. Sumos svyruoja nuo 1,8 mln. iki 800 litų - tiek skirta asociacijai.

Brėžė orientyrus

LLMAA vadovas Vytautas Šileika LŽ tikino, kad minėtoji rekomendacija buvusi tik orientyru apibrėžiant minimalius paslaugų įkainius. Anot jo, tai sumanyta vengiant kainų dempingo, o iki tol tarifus reguliavo Susisiekimo ministerija. Iš tikrųjų, V.Šileikos teigimu, kiekviena bendrovė atskirai sergsti savo komercinius interesus, asociacija jų nekontroliuoja.

"Niekas nesilaikė tos senos rekomendacijos. Buvo atvejų, kai įmonės, pavyzdžiui, mūsiškė, taikė triskart mažesnius tarifus ir uždirbo 10-12 kartų mažiau, negu už tai skirta sankcija - per milijoną litų. Jeigu agentavimo paslaugos sudaro 0,3 proc. visų įmonės pajamų, kaip galima skaičiuoti baudą nuo visos finansinės apyvartos? Todėl mes iškart pareiškėme Konkurencijos tarybai, kad nutarimą skųsime", - aiškino bendrovei BPA vadovaujantis V.Šileika.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pasak V.Šileikos, Klaipėdoje jis gautas gruodžio 13-ąją, todėl terminas baigsis šiomis dienomis sausio pradžioje.

Pabūgo skandalo?

Sankcijos įmonėms skaičiuotos ne tik pagal poveikį tarptautinei prekybai, galimą faktinę ekonominę žalą, bet ir pagal kiekvienos įmonės skirtingą priklausymo verslo organizacijai trukmę - ilgiausiai iki 13 metų. Tiek gyvuoja LLMAA. Kai kurioms į Konkurencijos tarybos akiratį pakliuvusioms įmonėms pasisekė - bylos dėl jų veiksmų buvo nutrauktos. V.Šileikos nuomone, bausti tas bendroves, kurios susijusios su užsieniečiais, matyt, pabijota dėl tarptautinio skandalo grėsmės. Paklaustas, kodėl ne visos nubaustos įmonės žada bylinėtis, asociacijos vadovas pažymėjo, kad kiekviena vertina teismo išlaidas. Procesas žada būti ilgas, greičiausiai vyks ne vienos instancijos teisme, gal net persikels į tarptautinį arbitražą. "Jeigu reikalaujama sumokėti 50 tūkst. litų baudą, o advokatams tektų išleisti, tarkime, 49 tūkst. litų, tuomet bylinėtis galbūt neverta. Tačiau tokiais atvejais kaip mūsų, kai bauda viršija milijoną litų ir yra skirta už tai, kad taikėme mažesnius tarifus, nei nurodyta rekomendacijoje, nutarimą ketiname ginčyti iki galo", - aiškino V.Šileika.

Baudų - šimtai milijonų

Konkurencijos tarybos specialistė viešiesiems ryšiams Palmira Kvietkauskienė į LŽ klausimą, ar yra įmonių, kurios pripažįsta buvus susitarimo dėl kainų, pažymėjo, kad draudžiamo susitarimo fakto pripažinimas galėtų būti įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Ji sakė, kad Konkurencijos taryba skiria baudas atsižvelgdama į visas reikšmingas konkrečios situacijos aplinkybes ir įvertindama visus įstatyme numatytus kriterijus. "Jeigu ūkio subjektai pateikia informacijos ir įrodymų apie labai sunkią finansinę padėtį iki sprendimo priėmimo, tokią informaciją Konkurencijos taryba vertina", - sakė ji. P.Kvietkauskienės teigimu, konkurencijos bylos būna labai didelės apimties, todėl teisminiai procesai neretai užtrunka.

Ji priminė, kad 2011 metais atliktas vertinimas parodė, jog vien tiesioginė Konkurencijos tarybos veiklos nauda vartotojams viršija tarybos metinį biudžetą (jis sudaro apie 3,7 mln. litų) beveik 42 kartus ir kasmet siekia vidutiniškai apie 154,76 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"