TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už namą atsakingas bendrijos pirmininkas

2014 10 10 6:00
Juozas Antanaitis: „Daugiabučių namų bendrijų pirmininkų atsakomybei yra patikėtas milijonais litų vertinamas turtas." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Neatsakingai elgiasi daugiabučių namų savininkų bendrijų vadovai, kurie dirba vos kelias valandas per dieną arba tai daro kone visuomeniniais pagrindais ir nepasirūpina jiems patikėto valdyti turto draudimu. Gyventojai turi tai žinoti, jei nenori nuostolių, kurių patiria dėl komunikacijų avarijų, atlyginti patys.

LŽ skaitytoja vilnietė Marija skundėsi, kad jos bute dėl kalkėjimo užsikimšo šalto vandens tiekimo vamzdis. Teko keisti ne tik užneštą vandens skaitiklį, bet prireikė atlikti ir keletą kitų santechnikos darbų. Kol išsprendė problemą, daugiabučio gyventoja daugiau kaip savaitę negalėjo naudotis šaltu vandeniu ir laiku išeiti į darbą. Teko kviestis ir vandens tiekimo įmonės specialistus, ir avarinę tarnybą, ir ne vieną santechniką.

Už ryšio ribų

LŽ išsiaiškino, kad būtų savininkai, priklausantys daugiabučio namo bendrijai, apie atsitikusią nelaimę turėtų pranešti tos namo savininkų bendrijos pirmininkui, o šis ir turėtų organizuoti avarijos likvidavimą.

Tačiau, pasak Marijos, jos bendrijos pirmininkas yra nusistatęs gyventojų priėmimo valandas – darbo dienomis nuo 18 iki 20 valandos. Kitu laiku jis nepasiekiamas, nors avarijos paprastai darbo valandų nepaiso.

„Už tokius atvejus visada atsakingas bendrijos pirmininkas, nes jis valdo jam patikėtą gyventojų turtą. Būtent jis, o ne gyventojai privalo organizuoti ir avarijos likvidavimą“, – LŽ tvirtino Būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmų) prezidentas Juozas Antanaitis.

Anot jo, ir atsakomybė dėl įvykusios avarijos vandentiekyje turėtų tekti pirmiausia bendrijos pirmininkui, kuris nepasirūpina kasmetine vidaus vandentiekio priežiūra. „Tokie atvejai rodo, kad bendrijos pirmininkas nesuvokia savo atsakomybės rimtumo ir pareigas vykdo netgi ne atmestinai, o neatsakingai“, – pabrėžė Būsto rūmų vadovas. Anot jo, tiriant avarijos aplinkybes ir paaiškėjus, kad kasmetinė priežiūra nevykdoma, kad nėra vamzdyno patikrinimo akto, kuriame būtų nurodyta avaringa vamzdyno būklė, atsakomybė už apgadintą gyventojų turtą tektų bendrijos pirmininkui.

Gelbėtų draudimas

J. Antanaitis, ir pats vadovaujantis vienai gyventojų bendrijai, teigė, jog visiškai neprivalu priimti į darbą bendrijoje santechniką, juolab kad tokiu atveju turėtų pati bendrija apdrausti jo, kaip darbuotojo, civilinę atsakomybę ir prižiūrėti jo darbą. Geriausia, kai bendrijos pirmininkas namo priežiūrai samdo visą parą dirbančias specializuotas bendroves.

„Pirmininkas išrenkamas ne sąskaitoms išrašinėti. Jis arba jo atstovas turi būti pasiekiamas visą parą. Bepročiai yra tie, kurie teigia dirbą visuomeniniais pagrindais arba skiria vos kelias valandas gyventojų priėmimui, kai jų atsakomybei yra patikėtas milijonais vertinamas turtas“, – kerta J. Antanaitis.

Jis teigė ir pats pasirašąs sutartis su specializuotomis bendrovėmis, bet tik su tomis, kurios yra apdraudusios savo civilinę atsakomybę. „Jei įmonė neapsidraudusi, vadinasi, ji tokia silpna, neturtinga ir neatsakinga, kad su ja neverta turėti reikalų ir tai gresia asmeniniais nuostoliais. Man nereikalingi partneriai, kurie nori tik į rinką įlįsti“, – aiškino J. Antanaitis.

Kita vertus, anot jo, pačiai bendrijai nėra reikalo apdrausti savo civilinę atsakomybę, nes tai būtų tarsi savęs apdraudimas nuo sau padarytų nuostolių. Kitas dalykas – bendrijos nariai gali nuspręsti apdrausti bendrąjį namo turtą. „Būna, kad po gaisro ir sienos aprūksta, kartais stogas nukenčia dėl stichinių nelaimių. Tokiais atvejais neapdraustą namą tenka remontuoti gyventojų lėšomis“, – aiškino Būsto rūmų prezidentas.

Kaltųjų ieško draudikai

Bendrijų pirmininkai, kurie, užuot pasirašę sutartis su patikimomis namų eksploatavimo bendrovėmis, į darbą priima elektrikus ir santechnikus, rizikuoja savo pačių turtu, juolab šie darbuotojai paprastai dirba įsigiję verslo liudijimus ir apie draudimą negalvoja.

AB „Lietuvos draudimas“ specialistai LŽ teigė negirdėję, kad kuri nors bendrija apdraustų šių žmonių profesinę civilinę atsakomybę arba kad profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis pasirašytų patys darbuotojai. Apdrausti civilinę atsakomybę privalu savivaldybės paskirtam administratoriui - ji apdraudžiama 1 mln. litų suma.

Pasak „Lietuvos draudimo" atstovės Ingridos Žaltauskaitės, atsitikus įvykiui, panašiam į LŽ aprašytąją vandentiekio avariją, būsto savininkas turėtų reikalauti, kad nuostolius atlygintų įvykio kaltininkas, tačiau ne visada būna paprasta kaltininką nustatyti. Šiam nesutikus – lieka tik ieškinys teisme. Kai būsto savininkas yra bendrijos narys, šie rūpesčiai tenka jos pirmininkui.

„Viskas būna daug paprasčiau, kai namų turtas apdraustas. Tokiu atveju draudimo bendrovė gyventojui išmoka kompensaciją, o nustatyti įvykio kaltininką – ar pareigos neatliko bendrijos administracija, ar santechnikas, ar elektrikas – imasi pati. Iš kaltininko, jeigu neapsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, išsireikalaujama atlyginti žalą atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka“, – LŽ teigė I. Žaltauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"