TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už pavogtą nuotrauką galite gauti baudą

2015 11 26 23:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Jeigu iš Jūsų vagia, esate kažko vertas“, – sako profesionalūs fotografai. Tačiau retas asmuo, radęs savo kūrinį, klaidžiojantį internete be jo žinios, apsidžiaugia.

Neretai kūrėjų pretenzijų nesuvokia ir nuotrauką išplatinę asmenys. Tuo tarpu teisininkai įspėja – kiekvienas kadro platinimas be autoriaus žinios ar leidimo, pasisavinusiam gresia pinigine bauda.

Ką daryti pastebėjus, kad nuotrauka panaudota neteisėtai?

Dažniausiai nugvelbiamos „įvykinės“ nuotraukos, kuriose užfiksuotas konkretus įvykis, apie kurį internetinė žiniasklaida nori paskelbti čia ir dabar. Štai visai neseniai Jonavoje dirbanti žurnalistė ir fotografė Jurgita Lieponė pastebėjo, kad jos nuotrauka pasidalino vienas apie Kauno įvykius rašantis interneto puslapis. Moteris teigia, kad jos nuotraukas legaliai platinti gali tik du puslapiai, su kuriais yra sudaryta oficiali sutartis. Visiems kitiems toks „pasiskolinimas“ yra draudžiamas, net jei ir nurodomas pirminis šaltinis.

„Pirmiausia kreipiausi į antstolį, kad jis oficialiai užfiksuotų nuotraukos vagystę, o vėliau imtųsi teisinių veiksmų. Tačiau toks prašymas suglumino net ir patį antstolį. Taigi apsiribojau mandagiai griežtu pokalbiu su nuotrauką „pasiskolinusiu“ portalu. Jie nuotrauką pašalino ir pažadėjo ateityje daugiau mano nuotraukų neplatinti“, – pasakoja J. Lieponė.

Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas Ramūnas Birštonas teigia, kad pirmiausia savo teisių apsauga turėtų rūpintis patys nuotraukų autoriai. „Įstatymai nustato draudimą naudoti fotografijas be autoriaus leidimo, o jei toks panaudojimo faktas įvyksta – autorius gali kreiptis į jo teises pažeidusį asmenį ir reikalauti nutraukti neteisėtą nuotraukos naudojimą arba susitarti, kad naudojimas vyks toliau už atlygį arba be jo. Žinoma, autorius gali kreiptis ir tiesiai į teismą. Bet kuriuo atveju, autoriui patartina iš karto išsaugoti įrodymus, kad jo nuotrauka buvo neteisėtai naudojama“, – sako R. Birštonas.

Fotografė J. Lieponė neslepia, kad su nuotraukų vagystėmis galima susidurti kasdien. Anot pašnekovės, didieji informaciniai portalai suvokia nuotraukos autorystę bei jos kainą ir tokių vagysčių nebepasitaiko. Tačiau visiems kitiems nuotraukos „pasiskolinimas“ vis dar atrodo nekaltas veiksmas tikint, kad autorius pasitenkins savo vardu ties išspausdintu kadru.

Kodėl žmonės nesupranta, kad jie tampa vagimis?

Prieš 4 metus įkurto puslapio „We love Lithuania“, kuriame platinamos gražiausios Lietuvos nuotraukos, sumanytojas Simonas Rudaminas teigia, kad su nuotraukų vagystėmis fotografai susiduria vis rečiau, tačiau ir šiandien tai yra pakankamai opi problema. Jis pasakoja, kad įkūrus šį puslapį ne vieną kartą teko aiškintis su asmenimis, iš puslapio „pasiskolinusiais“ nuotraukas. „Didžioji dalis „skolintojų“ po vienkartinio įspėjimo iš savo puslapio nuotrauką ištrina be jokių atsikalbinėjimų, kiti tai padaro pasiginčiję. Maždaug dešimtadalis „priglaustą“ nuotrauką nuperka ir ją naudoja legaliai“, – sako pašnekovas.

Išskirtinių Lietuvos nuotraukų puslapio kuratorius sako, kad vis dar susiduria su nuomone, kad autorius turi džiaugtis, jei jo padarytas kadras yra platinamas žiniasklaidoje, o vienintelis užmokestis už nepakartojamą vaizdą yra fotografo inicialai ir nemokama reklama nuotraukos autoriui. „Tokių geradarių aš tada paklausiu: „O tu nieko prieš, jeigu aš pasiimsiu tavo automobilį, ant jo užklijuosiu tavo pavardę ir važinėdamas reklamuosiu?“. Paprastai po tokio mano klausimo visų atsakymas yra „Ne“. Taigi laikas suprasti, kad tiek automobilis, tiek nuotrauka kažkam priklauso, o jo naudojimas be savininko sutikimo yra vagystė“, – sako S. Rudaminas.

Kada nuotrauką galima naudoti legaliai?

Vienintelis kelias netapti nuotraukos vagimi yra ją įsigyti arba gauti fotografo leidimą publikuoti nuotrauką. Advokato R. Birštono teigimu, nuotrauką, kaip ir bet kurį kitą meno ar literatūros kūrinį, nuo neteisėto panaudojimo saugo įstatymai. Pačiam nuotraukos autoriui nereikia imtis jokių papildomų veiksmų, netgi nėra būtina nurodyti, kad nuotrauka yra saugoma bei dėti autorių teisių apsaugos ženklo – ©. „Tokie nurodymai suteikia papildomo aiškumo, tačiau nuotrauka saugoma ir be identifikavimo ženklų. Asmuo, kuris nori naudoti nuotrauką, turi kreiptis į autorių ir gauti jo leidimą. Nebent pats autorius, talpindamas nuotrauką, yra nurodęs, kad leidžia ją naudoti“, – teigia R. Birštonas.

Nuotrauka legaliai galima pasinaudoti ir tuo atveju, jeigu po jos autoriaus mirties yra praėję 70 metų. „Jei autorius negali būti nustatytas (tokiu atveju negali būti nustatyta ir jo mirties data), tuomet teisės į nuotrauką saugomos 70 metų, skaičiuojant nuo tada, kai nuotrauka buvo teisėtai padaryta viešai prieinama . Po šių terminų pasibaigimo nuotrauka laisvai gali būti naudojama kitų asmenų“, – nuotraukų naudojimo vingrybes aiškina teisininkas. Visgi asmeninės neturtinės teisės į fotografiją saugomos neterminuotai, todėl nuotrauką iškraipyti ar nurodyti kitą asmenį kaip autorių draudžiama ir nesvarbu, kiek laiko praėjo nuo jos sukūrimo.

Kaip nustatyti nuotraukos autorių?

Nuotrauką neatlygintinai galima naudoti asmeniniais – nekomerciniais tikslais arba jei ji panaudojama mokymo procese. Tačiau net ir šiais atvejais nuotrauka viešai, pavyzdžiui, asmeniniuose interneto puslapiuose, be autoriaus leidimo, neturėtų būti naudojama.

Teisiniai ir komerciniai apribojimai taikomi ir tuo atveju, jeigu kadras padarytas visiškai atsitiktinai. „Turite nuotrauką, kurioje užfiksuotas neeilinis įvykis ir jis išplito žiniasklaidoje – sveikinu jūs ką tik praturtėjote!, – šypteli „We love Lithuania“ autorius S. Rudaminas. – Dabar tik vienas klausimas, kaip jūs sugebėsite apmokestinti tuos, kurie neteisėtai pasinaudojo jūsų darbu. Žinoma, tokių „pasidalintų“ kadrų autorystę kartais sunku nustatyti, tačiau net ir tai yra įmanoma.“ Jeigu kyla klausimas, kas yra tikrasis fotografijos autorius, tuomet, anot teisininko R. Birštono, autorystę galima įrodinėti visais įmanomais būdais, kad tik įrodytumėte savo tiesą: fotoaparato kortelė, laikmena ar nuotraukos paskelbimo internete data, jei nuotrauka neskaitmeninė – negatyvai.

Reikia pastebėti, kad net ir leidus nuotrauką naudoti, visada turi būti gerbiamos asmeninės neturtinės autoriaus teisės. Negalima savintis autorystės ar iškraipyti kadrą ir panaudoti tokiu būdu, kuris galėtų pažeisti autoriaus garbę bei reputaciją. Beje, pagal dabartinius įstatymus, nuotraukos autoriumi gali būti tik žmogus. Todėl jei fotoaparatas veiks automatiškai, be žmogaus įsikišimo, įstatymo požiūriu nuotrauka bus nesaugoma.

Vienas iš būdų nuotraukų autoriui palengvinti savo teisių apsaugą yra tapti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nariu, kuri tokiu atveju turi teisę ginti nuotraukų autoriaus teises – Lietuvoje tokia asociacija yra LATGA. Netolimoje ateityje fotografų teisės ir norinčiųjų turėti kitų padarytas nuotraukas pareigos bus išrašytos puslapyje „We love Lithuania“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"