TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už pavojų - simbolinės baudos

2010 04 20 0:00
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, žaislai užima aukščiausias pozicijas nesaugių gaminių sąrašuose.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje nesaugių prekių lyderių pozicijas užima žaislai bei elektrotechnikos gaminiai, kaip ir kitose ES šalyse. Tokių gaminių sąrašas ilgėja - kasmet griežtėja jų saugumo reikalavimai.

Lietuvoje gerokai sparčiau nei visoje Europos Sąjungoje (ES) ilgėja nustatytų nesaugių gaminių sąrašas. Jo viršuje - žaislai, drabužiai, tekstilės gaminiai ir motorinės transporto priemonės. Iš beveik 2 tūkst. skirtingų produktų daugelis kelia rimtą riziką - susižalojimo, elektros smūgio, smaugimo ir reikalauja prevencijos priemonių. Tiesa, tarp Lietuvoje pagamintų produktų pavojingų sveikatai neva nepasitaikė.

Pasak Valstybinės vartotojų teisių tarnybos (VVTT) specialistų, nesaugių prekių sąrašas ilgėja ir dėl to, kad vis griežtėja gaminių saugumo reikalavimai, be to, tam tikros institucijos gauna naujų galimybių tirti rinkoje parduodamų prekių bei paslaugų saugumą.

ES skubaus dalijimosi informacija apie pavojingus ne maisto gaminius sistemos (RAPEX) duomenimis, Kinija pagamina daugiausia pavojingų produktų pasaulyje - vien tik pernai jie sudarė 60 proc. visų registruotų atvejų. Daugelyje pranešimų apie pavojingus produktus nurodyti gaminiai, kurių gamybos vieta "nežinoma", toliau sąraše - Vokietija, Italija, Turkija ir Taivanas.

Saugokitės žaislų

VVTT Vartojimo prekių ir paslaugų skyriaus vyr. specialisto Viliaus Šileikos teigimu, bent vienoje iš ES šalių atsitikus nelaimingam atvejui, kai nukenčia vartotojas nuo nesaugaus gaminio, nedelsiant įvedami papildomi saugos reikalavimai. "Atsiradus papildomų saugos reikalavimų net ir anksčiau pagamintas prekes privaloma nedelsiant išimti iš apyvartos", - LŽ sakė jis. Anot V.Šileikos, gaminių saugumo tyrimus ir bandymus atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Anot pašnekovo, neretai šiuos tyrimus riboja finansai - mat vienas gaminio saugumo bandymas kainuoja vidutiniškai apie 2 tūkst. litų.

"Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai iki 2 metų vaikas nuvirsta nuo žaislinio traukinuko ar mašinos, pasispiriamos kojomis. Tokio tipo žaislai turi turėti atramą, o kai jos nėra, vaikas neišlaiko pusiausvyros", - pasakojo jis.

Pasak pašnekovo, dėl nesaugių elektrotechnikos gaminių nelaimių pasitaiko itin retai. "Prieš kelerius metus rinkoje buvo aktyviai prekiauta vaikiškomis stalinėmis lempomis, primenančiomis įvairius vaikiškus personažus - boružes ar pan. Šios lempos buvo labai pavojingos, nes vaikai galėjo pamanyti, kad tai yra žaislas, o esant 220 voltų įtampai daiktas vaikui gali būti labai pavojingas. Tokio tipo lempų įtampa negali būti didesnė nei 12 voltų", - aiškino jis.

Perkant prekę, anot V.Šileikos, svarbu atkreipti dėmesį, kad ji būtų pažymėta C ir E raidėmis, kurios esą atitinka prekės saugumo reikalavimus. "Šios raidės privalo būti ant visų elektrotechnikos, buitinių ir kitų gaminių, o jų nesant verčiau to gaminio nepirkti", - konstatavo jis.

Baudos turėtų atgrasyti

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas LŽ patikino, kad dažniausiai vartotojai į šį centrą kreipiasi tiek dėl kokybiškų, tiek nekokybiškų prekių grąžinimo taisyklių. Pasak jo, kreipimųsi dėl nesaugių prekių pasitaiko itin retai - apie 10 procentų.

Anot P.Merecko, baudos už nekokybiškas ar sveikatai pavojingas prekes skiriamos, tačiau jos yra neadekvačios. Jis aiškino, kad pagal ES direktyvas numatyta, jog baudos turi būti atgrasančios nuo noro vėl daryti tokius pačius pažeidimus. Tuo metu Lietuvoje baudos siekia vos kelis tūkstančius litų.

"Produktai jau būna parduoti ir suvalgyti, žmonės apsinuodija, patiria finansinių nuostolių dėl sveikatos sutrikimų. Tuo metu prekeiviai spėja neblogai užsidirbti, mat neretai iš prekybos pašalinami tik rasti nesaugių prekių likučiai, - teigė jis. - Tačiau kai baudžiamas vartotojas, pavyzdžiui, nenusipirkęs talonėlio viešajame transporte, jam skiriama 50 kartų didesnė bauda ir ji yra vartotojui atgrasi. Manytume, kad ir prekiaujantiesiems pavojingais sveikatai produktais baudos turėtų būti gerokai didesnės."

Pasak V.Šileikos, baudos yra numatytos Produktų saugos įstatyme ir svyruoja nuo 500 iki 80 tūkst. litų, nelygu pažeidimas.

Gamintojui, į rinką pateikusiam nesaugių gaminių, skiriama nuo 500 iki 5 tūkst. litų bauda bei įpareigojama nutraukti jų pardavimą. Už šių reikalavimų nevykdymą skiriama nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. litų bauda. Tuo metu už suteikiamas pavojingas paslaugas baudos siekia 5-10 tūkst. litų, o nenutraukus paslaugos teikimo - nuo 5 iki 20 tūkst. litų baudos. Kai prekė ar paslauga sukelia vartotojo mirtį, skiriama nuo 20 iki 80 tūkst. litų bauda.

Faktai

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje kasmet daugėja užregistruotų nesaugių gaminių: 2007 metais - 53, 2008 metais - 79, o 2009 metais - 98 pranešimai.

Tuo metu ES užregistruotų nesaugių gaminių: 2007 metais - 1583, 2008 metais - 1866 ir 2009 metais - 1993 pranešimai.

RAPEX duomenimis, palyginti su 2008-aisiais, pernai pateikta 7 proc. daugiau pranešimų apie pavojingas vartoti prekes.

Manoma, kad naudojimosi RAPEX sistema mastas vėl didėjo, nes valstybės narės veiksmingiau stebi rinką. Ekspertų teigimu, Europos įmonės taip pat atsakingiau vykdo su gaminių sauga susijusias pareigas ir sparčiau atšaukia iš rinkos nesaugius gaminius.

2009 metais dažniausiai buvo pranešama apie nesaugius žaislus, drabužius ir variklines transporto priemones.

Pernai rinkos stebėjimo institucijos tikrino žaislų saugą 13-koje ES šalių. Daugiau nei 14 tūkst. žaislų patikrinta dėl atitikties saugos teisės aktams. Daugiausia patikrinimų atlikta importuotojų ir mažmenininkų patalpose. Muitinėse patikrinta 160 įvežamų žaislų siuntų.

Iš tikrinamų žaislų paimti 803 mėginiai ir nusiųsti į laboratorijas, kur atlikti mechaninės saugos bandymai. Tyrimai parodė, kad 200 mėginių mechaninės saugos bandymų rezultatai buvo nepriimtini, o sunkiųjų metalų rasta tik 17-oje mėginių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"