TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už pokalbius telefonu moka teismuose

2009 11 19 0:00
Daug kam trūksta valios atsisakyti patogaus ryšio net žinant, kad sumokėti už operatoriaus paslaugas bus sunku.
LŽ archyvo nuotrauka

Ryšio operatoriai vis dažniau tampa savo klientams ne paslaugų teikėjais, o ieškovais teisme dėl neapmokėtų sąskaitų. Gyventojų ir verslo skolos telekomunikacijų bendrovėms auga. Kai kurie klientai pamėgo naudotis ryšiu ir už jį nemokėti tol, kol jis išjungiamas, o skolų paprašoma per teismą.

Skelbimų skiltys spaudoje mirga nuo apylinkių teismų pranešimų apie telekomunikacijų bendrovių ieškinius atsakovams fiziniams asmenims. Civilinės bylos ryšio abonentams keliamos dėl susikaupusių įvairaus dydžio skolų už suteiktas paslaugas - nuo 100 iki kelių tūkst. litų. Vidutinė gyventojų skola už ryšio paslaugas šiuo metu siekia 600 litų, o įmonių - jau perkopė 3 tūkst. litų.

Debeto sutartys negelbėja.

Smarkiai sumažėjus daugelio gyventojų ir įmonių turimoms lėšoms, daug kam trūksta valios atsisakyti patogaus ryšio net žinant, kad sumokėti už operatoriaus paslaugas bus sunku ar net neįmanoma.

Nuo skolų liūno apsaugoti tik išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai - jiems tuščia telefono sąskaita gali užtraukti tik nepatogumus, bet ne teismo bylą.

Tačiau tiems, kurie yra sudarę abonento sutartis su ryšio operatoriais, dažnai nelengva apmokėti pateiktas sąskaitas, nes tiesiog trūksta lėšų.

Ryšio operatoriai neretai nepiktybiškai vėluojantiems atsiskaityti klientams pataria sudaryti tiesioginio debeto sutartis. Turint tokią sutartį tereikia pasirūpinti, kad banko sąskaitoje būtų reikiama pinigų suma, o su banku susitaręs operatorius pinigus už suteiktas paslaugas iš kliento sąskaitos gaus nustatytu laiku.

Tačiau pastaruoju metu operatorių tokios sutartys negelbsti: pinigų klientų sąskaitose jiems dažniausiai tenka ieškoti ne vieną, o kelis kartus, kol randama reikalinga suma. Mat žmonės ištuština savo sąskaitas vos tik į jas įkrinta, pavyzdžiui, atlyginimas arba kokios kitos gaunamos pajamos ar išmokos. Nors žino, kad yra įsipareigoję atsiskaityti už gautas ryšio paslaugas, kai kurie tyčia "tempia laiką" teisindamiesi, jog pinigų neva labiau reikėjo kitiems tikslams.

Taigi klientai nebevykdo debeto sutarčių sąlygų, brenda į skolas. O visas bankines išlaidas už debeto sutarčių aptarnavimą įsipareigojusiems padengti operatoriams, vis didėjant klientų mokumo problemoms, šiuo metu toks atsiskaitymo būdas ir debeto sutarčių sąlygos taip pat tampa nepatrauklūs.

"Swedbank" kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka teigia, kad tiesioginio debeto paslauga nėra priemonė lėšų gavėjams kovoti su skolomis, nes klientas turi vienintelį įsipareigojimą - turėti pakankamą lėšų likutį sąskaitoje sumokėti už paslaugas. "Tai daugiau susiję su žmonių reguliarių pajamų klausimu: tiems, kurie netenka darbo, galimybė turėti reguliarias pajamas sumažėja, taigi ir sprendimai naudotis ryšio paslaugomis turi priklausyti nuo gebėjimo už jas atsiskaityti. Tiesioginio debeto paslauga yra tik priemonė atsiskaityti - nesant lėšų sąskaitoje atsiskaitymas nevyksta, tačiau tiesioginio debeto sutartis nebūtinai nutraukiama. Šiuo metu tiesioginio debeto paslauga gali padėti klientui geriau kontroliuoti savo išlaidas", - LŽ tikino bankininkas.

Skolos lydės dešimtmetį

Pasak kreditų biuro "Creditinfo" generalinio direktoriaus Andriaus Bogdanovičiaus, per spalį tiek gyventojų, tiek įmonių pradelstos skolos telekomunikacijų įmonėms išaugo.

Pasak jo, gyventojų pradelstos skolos telekomunikacijų įmonėms, skaičiuojant vidutiniškai, vienam skolininkui tenka 679 litai, o įmonių pradelstas skolas padalijus visoms skolininkėms, vienai įmonei vidutiniškai tenka 3065 litai skolos.

"Fizinių ir juridinių asmenų skolos už telekomunikacijų paslaugas didėja, tačiau nežymiai. Rugpjūtį ir rugsėjį gyventojų pradelstos skolos telekomunikacijų įmonėms augo lėčiau nei dabar. Be to, prieš metus gyventojų pradelstos skolos už fiksuotą ir mobilųjį ryšį siekė beveik 71 mln. litų, o šiemet sudaro 60,2 mln. litų. Tačiau analizuojant atitinkamus periodus, įmonių skolos telekomunikacijų įmonėms per metus išaugo beveik 30 mln. litų ir siekia 98,5 mln. litų", - LŽ informavo A.Bogdanovičius.

Paklaustas, kaip dabartinės skolos telekomunikacijų bendrovėms ateityje paveiks "nusidėjėlių" skolinimosi galimybes, pašnekovas neabejoja, kad kiekviena pradelsta skola jiems ateityje įtakos turės, tačiau skolinimosi galimybės priklausys ir nuo to, kiek iš viso gyventojas ar įmonė turėjo pradelstų skolų, koks jų dydis ir per kiek laiko jos buvo grąžintos.

"Jei su kreditoriumi nesusitarta kitaip, padengta buvusi skola kredito istorijoje "matoma" dar 10 metų nuo pradelstos skolos sumokėjimo", - sako A.Bogdanovičius. Kreditų biuro "Creditinfo" informacinėje sistemoje fiksuojamos tiek įmonių, tiek gyventojų skolos, nepadengiamos daugiau nei 90 dienų.

Į teismą - tik piktybiškus

Judriojo telefono ryšio paslaugų operatorės "Bitės" grupės klientų aptarnavimo direktorė Aida Bičiūnienė LŽ tikino, kad klientų atsiskaitymo už suteiktas paslaugas įpročiai sunkmečiu keitėsi nežymiai. "Per pastaruosius pusę metų padaugėjo verslo klientų prašymų prailginti sąskaitų mokėjimo terminus, nežymiai išaugo skaičius klientų prašymų mokėti sąskaitas dalimis. Į šiuos prašymus visada atsižvelgiame, tačiau tokie atvejai mūsų bendrovėje labai reti, įvertinus vis didėjantį bankrutuojančių įmonių skaičių bei nedarbą", - sakė ji.

Pasak pašnekovės, sunkmečiu klientų skolų dydis bendrovei nepakito, nepadaugėjo ir teisminių procesų. "Mūsų klientai turi per keletą mėnesių apmokėti praėjusio laikotarpio sąskaitas. Jei klientas nevykdo įsipareigojimų, jis perspėjamas, vėliau jam blokuojami išeinantys skambučiai, išskyrus trumpuosius pagalbos numerius. Tik kraštutiniu atveju, nepavykus susitarti, klientui piktybiškai vengiant apmokėti sąskaitas ar esant itin didelėms skoloms, bendrovė kreipiasi į teismą", - dėsto A.Bičiūnienė.

Paklausta, kokiomis priemonėmis kontroliuojamas klientų mokumas, pašnekovė teigia, kad naujų prevencinių priemonių neatsirado. "Šiek tiek atidžiau stebime rinką, jos dalyvius, pokyčius skirtingose industrijose. Taip pat griežčiau kontroliuojame mokėjimų atidėjimus, klientų kredito limitą, atidžiai stebime naujus pajungimus", - sako ji.

Pasak "Tele2 Lietuva" viešųjų ryšių vadovo Andriaus Baranausko, pastarąjį metų ketvirtį skolininkų skaičius nepasikeitė - jis nemažėjo, bet jau ir neaugo. O siekiant valdyti klientų riziką, pasak jo, pavasarį naujai pasirašomų sutarčių sąlygos buvo sugriežtintos. Nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos, klientams blokuojami pokalbiai, jie atnaujinami tik kai padengiama skola. Už tai į kito mėnesio sąskaitą įskaičiuojamas pajungimo mokestis - 9 litai. Šis mokestis atspindi realias mūsų išlaidas, nes žmonės dėl to turi papildomo darbo. Jeigu klientas sumokėjo laiku, tačiau mokėjimo pavedimas pavėlavo ir pokalbiai buvo užblokuoti, pajungimo mokesčio netaikome. Paprastai nurodome tokią galutinę mokėjimų datą, kad mokestį tikrai gautume, nors ir galimi sutrikimai, pvz., bankiniuose pavedimuose", - LŽ dėstė A.Baranauskas. Paklaustas, kokiai daliai klientų vidutiniškai per mėnesį tenka riboti ryšio paslaugas, pašnekovas teigė negalintis viešinti tokios informacijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"