TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už politikų aferas mokės gyventojai

2006 05 20 0:00
Eurokomisarės Dalios Grybauskaitės teigimu, 36,83 mlrd. litų parama Lietuvai - istorinė galimybė, kurios nevalia praleisti.
Petro Malūko nuotrauka

Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė įspėja, kad, pasitvirtinus faktams dėl neskaidraus ES paramos skirstymo, Briuselio milijonai gali nuplaukti

Už ES biudžetą atsakingos eurokomisarės Dalios Grybauskaitės vizitas sutapo su prieš kelias dienas nuskambėjusiomis žiniomis, neva valdanti Darbo partija yra susijusi su neteisėtu ES paramos skirstymu.

Kol kas Lietuvos deleguota komisarė situacijos nedramatizuoja. Pasak jos, pirmiausia reikia įrodyti, kad taip iš tiesų buvo. Tačiau ji jau užsimena apie šaliai gresiančius nemalonumus. "Griežčiausia bausmė, kuri gali būti, - Lietuvai teks iš valstybės biudžeto grąžinti lėšas į Europos biudžetą. Už šitą nusikaltimą mokės visi Lietuvos žmonės", - komentavo eurokomisarė.

Jos nuomone, kylantys įtarimai dėl ES paramos panaudojimo rodo, kad Lietuvos struktūros rimtai prižiūri lėšų panaudojimo skaidrumą. Jei būtų įrodyta, kad ES lėšos Lietuvoje buvo išgrobstytos, Grybauskaitės teigimu, bendrijoje tai nebūtų beprecedentis atvejis.

Didžiausia suma

Ilgalaikiame 2007-2013 metų biudžeto plane Lietuvai numatyta 36,83 mlrd. litų parama. "Tai didžiausias - apie 120 litų vienam žmogui - paketas iš visų naujų ES narių. Tokios lėšos - istorinis šansas. Jei juo Lietuva nepasinaudoja ar pasinaudoja blogai, tai būtų nusikaltimas Lietuvos ateičiai", - tikino Grybauskaitė.

Eurokomisarės teigimu, skirstant paramą Vyriausybė, politinės jėgos, verslo partneriai ir visi šalies piliečiai turi nuspręsti, kaip ir kam panaudoti ES lėšas. Grybauskaitė kalbėjo: "Per 80 proc. sprendimų, kaip panaudojamos ES lėšos, priklauso nuo Lietuvos Vyriausybės. Lietuva turi apsispręsti, kokia ji nori būti po 10 metų ir vėliau, kaip ji gali garantuoti savo ekonomikos plėtrą, kaip užtikrinti žmonių gerovę, ir sukoncentruoti jėgas į tas kryptis. Reikia apsispręsti, į ką investuojama, o ne išbarstyti po trupinėlį".

Kalta ir valdžia

Eurokomisarė, komentuodama Lietuvos Vyriausybės triūsą įvedant eurą, sakė, kad suvaldyti infliaciją galima, tik reikia pasirinkti tinkamas priemones, jas racionaliai išdėstyti ir apskaičiuoti jų įtaką infliacijai. "15-16 proc. infliacijos krepšelio tiesiogiai įtaką daro Vyriausybės fiskalinės politikos priemonės. O trūko tik vienos dešimtosios", - sakė eurokomisarė.

Finansų ministras Balčytis tvirtino, kad Vyriausybė įgyvendino visas priemones, kurias galėjo. "Neturėjome tikslo įvesti eurą žmonių sąskaita. Didinome atlyginimus, pensijas, socialines išmokas, tvirtinome Lietuvos ekonomiką, nestabdėme valstybės kilimo. Ta viena dešimtoji - požiūrio klausimas", - sakė finansų ministras. Jo teigimu, ES institucijų sprendimas neleisti Lietuvai nuo 2007 metų pradžios tapti euro zonos nare rodo, kad bendrija nepasirengusi sparčiai euro zonos plėtrai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"