TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už šildymą nemoka kas penktas

2010 01 13 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Iš šiomis dienomis gyventojus pasiekiančių didesnių sąskaitų už gruodį spaudžiant šaltukui centralizuotai tiektą šilumą veikiausiai laiku bus apmokėtos tik kas penkta - vis daugiau žmonių neįstengia sumokėti už brangias komunalines paslaugas, grimzta į skolas ir gramzdina paslaugų tiekėjus.

Šį šildymo sezoną apmokėti sąskaitas vėluoja kas penktas šilumos vartotojas. Tai rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys.

2008-2009 metų šildymo sezono metu už lapkritį gautą šilumą buvo skolingi 10 proc. gyventojų, o šiemet už lapkritį delsia mokėti jau 20 proc. vartotojų. Jų skola šilumos tiekėjams vien tik už lapkritį siekia 30 mln. litų, o prieš metus įsiskolinimas tuo laiku buvo perpus mažesnis - 15 mln. litų.

Vartotojams skolų kilpą veržia didėjantis nedarbas ir vis dar linkusios mažėti jų pajamos - tiek socialinės išmokos, tiek atlyginimai.

Planuojama, kad 2010 metais valstybė turės skirti daugiau kaip 116 mln. litų būsto šildymo ir karšto vandens išlaidoms kompensuoti nepasiturintiesiems. Šia parama gali pasinaudoti gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 20 proc. jų pajamų.

Nepatenkantys į paramos gavėjų gretas, bet finansinių sunkumų prislėgti gyventojai šildymo sąskaitas apmokės paskutines - jeigu jiems liks pinigų atsiskaičius su kreditoriais, kurie juos spaudžia labiau nei šilumos tiekėjai, beveik neturintys priemonių paveikti savo smulkiuosius klientus. Brangstančios gamtinės dujos ir mazutas didina centralizuoto šildymo savikainą jau trečias mėnuo iš eilės ir didina šilumos tiekėjų nuostolius.

Gyventojų mokumas skirtingas

Nors šį sezoną šildymas šalyje kainuoja vidutiniškai 16 proc. mažiau nei praėjusią žiemą, gyventojai šiomis dienomis gauna daug didesnes sąskaitas už šilumą nei pernai tuo pačiu metu. Jau seniai neregėta šalta žiema didina šilumos energijos poreikį.

Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas sostinėje senos statybos blokiniame daugiabutyje prieš metus gruodį kainavo 303 litus, dabar už praėjusį gruodį sunaudotą šilumą jo gyventojams reikia mokėti 450 litų. Smarkiai sumažėjusias pajamas gaunantiems gyventojams toks sąskaitų augimas daro stulbinamą įspūdį.

Pernai kiek brango šilumos energija, tiek pat procentų padidėdavo vartotojų skolos jos tiekėjams. Bet šiemet sumažinus šilumos kainą, vartotojų skolų kreivė nenori keisti krypties.

UAB Utenos šilumos tinklų Šilumos realizacijos tarnybos viršininkė Nijolė Steckienė LŽ sakė, kad šis šildymo sezonas pradėtas su 130 tūkst. litų padidėjusia, palyginti su ankstesniais metais, vartotojų skola - beveik 700 tūkst. litų.

"Pasibaigus praeitų metų šildymo sezonui, pavasarį, skolos siekė 1,607 mln. litų, per vasarą vartotojai stengėsi jas padengti. Tikėjomės dar prastesnių rezultatų. Savo vartotojams stengiamės priminti apie vėluojančias apmokėti sąskaitas, bet ryškėja nauja skolų rūšis - tai bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių neapmokėtos sąskaitos, kurios šiuo metu viršija 60 tūks. litų. Kada atgausime šiuos pinigus, priklausys nuo bankrotų administratorių veiksmų, kurie, žinoma, pirmiausia atsiskaitys su darbuotojais, finansinėmis įstaigomis ir tik po to su šilumos tiekėju", - dėsto N.Steckienė. Pasak jos, jeigu pasibaigus buvusių klientų bankroto procedūroms pinigų neliks, jų skolas teks nurašyti į šilumos tiekimo įmonės nuostolius ir jie bus įskaičiuoti į naujus šilumos tiekimo tarifus ateityje - taigi juos padengs mokūs vartotojai.

UAB "Lazdijų šiluma" direktorius Virgaudas Šerėnas LŽ sakė, kad gyventojų skola įmonei šiuo metu siekia apie 400 tūkst. litų, organizacijų - apie 200 tūkst. litų. "Pernai skolos šiek tiek mažėjo, tačiau šiemet vėl tikimės daugiau neapmokėtų sąskaitų, nes paspaudus šaltukui gyventojus pasiekia didesnės sąskaitos. Pagrindinė skolų didėjimo priežastis - mažos gyventojų pajamos", - negudravo V.Šerėnas.

Tuo metu UAB "Vilniaus energija" komunikacijos departamento vadovas Nerijus Mikalajūnas LŽ tikino, kad vilniečių mokumas neblogėja. Lėšų už suteiktas paslaugas dabar įmonė susirenka 2 proc. daugiau - pernai jų atgauta 59 proc., šiemet jau 61 procentas. Šiuo metu vartotojai įmonei yra skolingi beveik 75 mln. litų.

Kad gyventojai neišgali laiku apmokėti sąskaitų už šildymą, rodo kitų šalies šilumos tiekimo įmonių skaičiuojamos vis didesnės klientų skolos.

Akmenės miesto gyventojams tiekiančios bendrovės "Akmenės energija" balanse - jau per 5 mln. litų vartotojų skola. "Per metus gyventojų skola padidėjo 895 tūkst. litų. Padėtis visai negerėja, nes gyventojų reikalai vis prastesni. Per 2008 metus antstoliai iš skolininkų išieškojo mums 683 tūkst. litų, o pernai - tik 310 tūkst. litų, nes jau nėra ko išieškoti", - LŽ guodėsi bendrovės meistrė Janina Rubežienė.

Pasak jos, gyventojai raginami sudaryti skolų grąžinimo sutartis, be to, ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad klientai pasinaudotų valstybės skiriamų kompensacijų šildymui parama.

Kompensacijų poreikis dvigubas

Planuojama, kad 2010 metais valstybė turės skirti daugiau kaip 116 mln. litų būsto šildymo ir karšto vandens naudojimo išlaidoms kompensuoti nepasiturintiesiems.

Bendrai socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti 2009 metais buvo skirta 344,1 mln. litų. 2010 metams šiai socialinei paramai teikti ir administruoti valstybės biudžete numatyta 380,8 mln. litų - 11 proc. daugiau nei pernai. Tokius duomenis LŽ pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Galutinių praeitų metų duomenų dar nėra, bet turimi rodo, kad būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms per 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesius išleista 93 proc. daugiau lėšų nei per 2008 metų sausį-rugsėjį. Išlaidos padidėjo nuo 28,2 mln. litų iki 54,2 mln. litų. Patikslinti šie skaičiai, greičiausia, gali dar padidėti.

Remiantis savivaldybių pateikta informacija, per 2009 metų sausio-rugsėjo mėnesių šildymo sezono vieną mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas vidutiniškai gavo 128,3 tūkst. asmenų - 3,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Pernai, palyginti su 2008 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius padidėjo 24,8 procento.

Nebijo pasekmių

Kreditų rizikos valdymo bendrovės "Creditinfo Lietuva" teisininkas Anatolijus Kisielis LŽ sako, kad šilumos tiekimo įmonių klientų mokumo situacija yra bloga dėl kelių priežasčių. "Pirmiausia, menka pačių įmonių vykdoma klientų mokumo valdymo sistema, kuri daro labai mažą poveikį klientui, kuris ilgainiui pradeda nejausti atsakomybės. Tiesiog nebijo pasekmių, kurios galėtų jo laukti nesumokėjus. Svarbu, kad kreditoriai tarpusavyje dalintųsi informacija ir neizoliuotų savo klientų nuo aplinkos; tai neretai daro šilumos tiekėjai bei dalis kitų verslo subjektų", - pažymi pašnekovas.

Pasak jo, šiuo metu gyventojai pirmiausia atsiskaito su tais, kurie labiausiai spaudžia, t. y. su tais, kurie turi priemonių nutraukti gyventojui būtinų paslaugų teikimą, atimti už skolą įsigytą prekę ar turtą, jį areštuoti, išvaržyti. Tuo tarpu šilumos tiekėjai dėl techninių priežasčių negali nutraukti šios energijos tiekimo daugiabučiuose gyvenantiems savo skolininkams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"