TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už šildymą, oro sąlygų nepaisant

2008 02 22 0:00
Kai kurių senos statybos daugiabučių namų gyventojai tokių sumų už šildymą, kokias gavo už sausį, nebuvo regėję net pačią šalčiausią žiemą.
LŽ archyvo nuotrauka

Kad brangs centrinis šildymas, visi gyventojai žinojo, tačiau kad šilumos energijos bus vis daugiau sunaudojama ir atšilus orams, niekas nesitikėjo. Gyventojams už viską reikia susimokėti. Atsakomybės niekas neprisiima, kaltė verčiama ant nebylių senų ir kiaurų būstų sienų.

Artėjant sąskaitų apmokėjimo už sausio mėnesio šildymą terminui sujudo visi nuo centralizuotos šilumos tiekėjų priklausantys vartotojai. Kai kurių senos statybos daugiabučių namų gyventojai tokių sumų už šildymą nebuvo regėję net pačią šalčiausią žiemą. Naujos statybose būstuose gyvenantys žmonės džiaugiasi šiltos žiemos metu galintys sutaupyti.

Faktai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, naujos statybos kokybiški namai sunaudoja mažiausiai energijos. Tokių butų Lietuvoje yra 32 tūkst., juose gyvena 0,09 mln. gyventojų ir jie už vieno kvadratinio metro ploto šildymą vidutiniškai moka 1,27 lito.

Šiek tiek senesnės statybos ir kitų kiek nors taupančių šilumą butų šalyje yra 121 tūkstantis. Juose gyvena 0,36 mln. gyventojų, kurie atitinkamai už šilumą moka po 2,38 lito.

Daugiausia šalyje yra senų daugiabučių - net 390 tūkst. butų, kuriuose gyvena ir daugiausia gyventojų - 1,17 mln. Jie už šildomą kvadratinį metrą moka 3,98 lito.

Nemaža dalis gyventojų, 0,47 mln., gyvenančių senos statybos ir labai prastos šiluminės izoliacijos namuose, už vieno kvadratinio metro šildymą moka net 5,57 lito.

Jeigu žmogus gyvena tokiame 60 kvadratinių metrų ploto bute, tai per mėnesį už šildymą pakloja apie 350 litų. Tuo metu naujos statybos bute už tokio pat ploto šildymą vidutiniškai mokama tik apie 80 litų.

Didžiausia našta krinta ant mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, kurie nuo senų laikų gyvena senuose butuose. Todėl, anot butų savininkų, belieka tokius butus parduoti, nors ir tai padaryti darosi vis sudėtingiau.

"Taip gyventi neįmanoma"

Sostinės Karoliniškių mikrorajono L.Asanavičiūtės gatvės 38 namo gyventojai nustebo neseniai gautose "Vilniaus energijos" sąskaitose išvydę didesnį nei visada sunaudotos šilumos energijos kiekį ir atitinkamai didesnę už suteiktą paslaugą kainą.

"Nors apie padidėjusias šildymo kainas ir rašė spauda, tačiau į šiuos pokyčius gyventojai labiausiai sureaguoja išvydę sąskaitas. Ypač mus nustebino už sausį šildymo suma, kurios didumą lemia šilumos kiekio padidėjimas. Sausis buvo gana šiltas, tad neaišku, kodėl reikėjo tiekti tiek energijos. Kaip matyti iš sąskaitų, tiekiamos šilumos kiekis yra vis didinamas, nors nėra reikalo to daryti. Taip gyventi jau darosi neįmanoma", - LŽ sakė vieno buto šiame name gyventoja R.R.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį moteris, gyvenanti trijų kambarių bute, vien tik už šildymą mokėjo apie 180 litų, o sausį ši suma pašoko iki beveik 250 litų. Hidrometeorologų duomenimis, vidutinė praėjusių metų gruodžio mėnesio temperatūra siekė vos minus 0,4 laipsnio, o šių metų sausio - minus 1,7 laipsnio.

Dviejų kambarių naujos statybos bute gyvenanti vilniečių šeima praėjusių metų gruodį ir šiemet sausį už šildymą mokėjo beveik vienodai - apie 40 litų.

Patys galintys savo buto šilumą reguliuoti vilniečiai sako, kad net užsukus šildymą patalpose buvo per šilta, teko jas vėdinti vis dažniau atidarant langus. "Ne mes vieni taip darėme, išėję į balkoną matome kitų kaimynų langus, kurie irgi praverti. Gautose sąskaitose už šildymą irgi aiškiai matyti, kad namo suvartotos šilumos energijos kiekio mėnesio vidurkis yra mažas - vos 10 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui. Visi kaimynai šildymą nuolat reguliuoja ir taip sutaupome", - sakė jie.

Švaistoma brangi energija

Bendrovės "Vilniaus energija" atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas LŽ sakė, kad kiekvienas namas, šiuo atveju senos statybos, vartoja šilumos energijos tiek, kiek namo administratorius, susitaręs su jo gyventojais, nusprendžia tos šilumos paimti.

"Jeigu gyventojai nusprendžia gyventi šalčiau, tai šilumos mazgą administratoriai taip sureguliuoja, kad jis iš tinklo imtų mažiau šilumos energijos. Aišku, tada reikės ir mažiau mokėti. Mes tik gauname duomenis, pagal kuriuos išrašome sąskaitas", - sakė spaudos atstovas.

Anot jo, pagrindinė ir didžioji problema yra ta, kad seni namai sunaudoja didelį kiekį energijos, nes ji paleidžiama vėjais per kiauras sienas ir langus. "Už dujas mokame daugiau negu vokiečiai, o šilumos naudojame daugiau negu švedai, kurie gyvena šiaurėje", - pabrėžė N.Mikalajūnas.

Bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas linkęs senų namų gyventojus paraginti greičiau renovuoti namus. "Tai yra net ne problema, o rimtas valstybinio masto incidentas, į kurį rimtai reikia reaguoti. Tai, kad skirta pinigų pastatų renovacijai - dar nieko nereiškia, turi būti visa sistema: institucija, projekto vadovas ir pan. Reikia nugalėti žmonių abejingumą ir pradėti planinius renovacijos darbus. Taip ilgiau trukti negali, nes pusė brangios energijos tiesiog iššvaistoma. Mano nuomone, valstybės politika šioje vietoje yra apgailėtina", - sakė R.Germanas.

Niekas su niekuo nesitaria

Anot UAB "Karoliniškių būsto" direktoriaus padėjėjos Jurgitos Vaičiūnienės, visuose bendrovės administruojamuose namuose yra įdiegta automatinė sistema, kuria šildymas reguliuojamas pagal lauko temperatūrą. Tad gyventojai gali būti ramūs, nes jų namuose visada bus palaikoma reikiama 18 laipsnių temperatūra.

"Nuo mūsų niekas nepriklauso, tai yra automatika, viskas užprogramuota ir mes kištis negalime. Sąskaitas gyventojams irgi skaičiuoja "Vilniaus energija", mes net nežinome taikomos apskaičiavimo metodikos ir tarifų. Ne mes nurašome skaitiklių rodmenis - viską daro jie patys, mes tik prižiūrime tinklus ir esant gedimams informuojame šilumos teikėją", - sakė J.Vaičiūnienė.

Anot "Vilniaus energijos" komercijos direktoriaus R.Germano, apie pasikeitusius tarifus vartotojus sąskaitose informuoja jie patys, tačiau pagrindinį darbą atlieka namo administratorius, bendrija arba valdyba, į kurių funkcijas įeina - informavimas, gyventojų švietimas efektyvios energijos naudojimo klausimais, vidaus šildymo sistemos eksploatavimas.

"Pusė gyventojų nežino, kas yra atsakingas už šildymą jų name. Žmonės nežino, kur kreiptis, mano, kad kalčiausi esame mes, nors mūsų atsakomybė - tik iki namo atitiekti šilumos energiją", - LŽ sakė R.Germanas.

Anot šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, pagal šalyje galiojančią teisinę bazę daugiabučiai namai yra arba susivieniję į bendriją, arba turi administratorių, kuris skiriamas savivaldybės ir pasirašo sutartį su gyventojų pasirinktu namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju.

"Kiekvienas namas turi šilumos apskaitos prietaisą. Šiluma apskaitoma pagal tai, kiek namas suvartojo, ir toliau pagal kainų komisijos metodą išdalijama kiekvienam butui. Jeigu gyventojams kas nors netinka, jie turi su administratoriumi tartis dėl geresnių sąlygų, nes jie jam moka pinigus", - pabrėžė V.Stasiūnas.

Anot jo, administratoriams gyventojai už komunalinių paslaugų administravimą nuo kiekvieno buto moka apie 100 litų. Namų administratoriai, visoje šalyje administruojantys apie 700 tūkst. butų, per metus už tai gauna apie 700 mln. litų. Todėl gyventojai, mokantys savo namų prižiūrėtojams tokias sumas, galėtų iš jų pareikalauti ir didesnės atsakomybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"