TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už šilumą turėtume mokėti mažiau

2011 02 26 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Sostinės gyventojų sąskaitos už šildymą - vienos didžiausių krašte, nors šilumos gamyba termofikacinėse elektrinėse turėtų būti ekonomiška ir pažangi, jeigu būtų laikomasi kuro ekonomijos bei tikslios apskaitos reikalavimų.

Šilumos energiją Vilniaus vartotojams tiekia dvi termofikacinės elektrinės, tuo pačiu metu gaminančios šilumą ir elektrą. Tai pažangiausias, ekonomiškiausias ir švariausias šilumos gamybos būdas, kuris komplekse su išplėtotais tinklais turėtų sudaryti vartotojams sąlygas pigiai ir patikimai apsirūpinti šiluma.

Tačiau Vilniuje šiluma - viena pačių brangiausių šalyje.

Kokios to priežastys?

Neteisingai paskirstomos kuro sąnaudos

Pirmoji priežastis - neteisingai paskirstomos bendros kuro sąnaudos termofikacinėse elektrinėse vienu metu gaminamai šilumai ir elektrai.

Bendrame šilumos ir elektros gamybos procese kuro sunaudojama mažiau, palyginti su sąnaudomis gaminant tokį pat kiekį atskirai: šilumą - katilinėse, elektrą - kondensacinėse elektrinėse. Kam - šilumai ar elektrai priskirti ir kaip paskirstyti termofikacinėse elektrinėse gamybos procese susidarančią kuro ekonomiją - vienareikšmiškai nenutarta.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 1997 metų kovo 27 dienos centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo laikinojoje metodikoje nurodoma - termofikacinėse elektrinėse sunaudotą kurą šilumos ir elektros gamybai paskirstyti taikant proporcinį metodą. Taigi atskirai gaminant šilumą sunaudoti 166 kg/Gkol. ir elektrai - 0,325 kg/MWh sąlyginio kuro.

Iš UAB "Vilniaus energija" 2007 metų veiklos ataskaitos matyti, kad termofikacinėje elektrinėje sunaudotas kuras paskirstomas nevykdant VKEKK patvirtinto metodo: elektros gamybai vietoj 48 proc. bendrai sunaudoto kuro skirta 30,8 proc., o šilumai - vietoj 52 proc. - 69,2 procento.

Vilniaus šilumos vartotojams už šilumą teko sumokėti 17,2 proc. daugiau, palyginti su metodika, o UAB "Vilniaus energija", sumažinusi gyventojų sąskaita sąnaudas elektros gamybai 17,2 proc. ir pardavusi elektrą lengvatiniu tarifu, susigriebė maksimalų pelną.

Neabejotina, kad šilumos tiekimo monopolistas lygiai taip pat tvarkėsi ir kitais metais (veiklos ataskaitos užslaptintos).

Proporcinis kuro sąnaudų paskirstymas termofikacinėse elektrinėse šilumai ir elektrai netenkino UAB "Vilniaus energija", o gal ir VKEKK. 2008 metų kovo 15 dieną patvirtinta nauja šilumos kainų nustatymo metodika, kurioje bendrame šilumos ir elektros gamybos cikle sąnaudos šilumai atskiriamos pagal Alternatyvios šiluminės energijos atskyrimo metodą.

Pagal šį metodą Vilniaus termofikacinių elektrinių šilumos gamybos sąnaudos prilyginamos panašios galios tik šilumą gaminančių katilinių, naudojančių tą pačią kuro rūšį, sąnaudoms. Likusios sąnaudos priskiriamos elektros gamybai.

Priskirs tiek sąnaudų, kiek reikės

Vilniaus vartotojams šiluma ir toliau bus tiekiama iš Vilniaus termofikacinių elektrinių, o kaina už ją bus apskaičiuojama pagal vandens šildymo ar kitų katilinių sąnaudas.

Tai didelis monopolinių šilumos tiekėjų laimėjimas. Jie gavo visišką laisvę, dabar teisėtai - pagal Metodiką, termofikacinėse elektrinėse priskirti šilumos gamybai tiek sąnaudų, kiek reikės, kad ir elektros gamyba būtų maksimaliai pelninga.

Kai pagal Alternatyvios šilumos šaltinių metodą, VKEKK ir savivaldybei pritariant, jau treti metai skirstomos termofikacinėje elektrinėje sąnaudos šilumai ir elektrai gaminti, nuo 2008-ųjų per dvejus su puse metų šilumos kaina Vilniuje padidėjo 8,44 ct/kWh.

Vilniaus termofikacinėje elektrinėje visą šilumos ir elektros bendros gamybos naudą - kuro ekonomiją - sukuria tik šilumos gamybos procesas, kurio metu išnaudojama žemiausių garo parametrų šiluminė energija. Elektros gamyba šioje stadijoje kuro ekonomijai įtakos neturi.

Skirstant gamybos sąnaudas, kuro kiekis šilumos gamybai ekonomijos dydžiu turėtų būti mažinamas. Todėl kintamų gamybos sąnaudų (kuro) skirstymas proporciniu metodu - atiduodant dalį šios ekonomijos elektrai ir alternatyvinis šilumos - priskiriant visą šią ekonomiją elektrai yra neteisingi vartotojų atžvilgiu.

Termofikacinių elektrinių gamybos kintamų sąnaudų skirstymas turėtų būti grindžiamas šilumos ir elektros gamybos proceso analize, panaudojant gamyklos dokumentaciją ir įrengimų šiluminių bandymų pagrindu sudarytas eksploatacines charakteristikas.

Visi parametrai - iš vieno prietaiso rodmenų

Antroji didelių šilumos kainų Vilniuje priežastis - šilumos apskaita daugiabučiuose namuose neatitinka Šilumos įstatymo reikalavimų, neskatina vartotojų taupyti energijos; sudarytos visos galimybės šilumos tiekėjui sau palankiai apdoroti prietaisų rodmenis.

Per aštuonerius UAB "Vilniaus energija" veiklos metus šilumos ir karšto vandens apskaita tik pablogėjo.

Perkėlus vandens ruošimo įrangą į daugiabutį namą, vienintelis apskaitos prietaisas namo įvade, prieš tai vertindavęs sąnaudas namo šildymui, dabar turi žiemos metu vertinti ir šilumą karštam vandeniui ruošti, ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes nesumontuotas bendras visam namui šilumos apskaitos prietaisas karštam vandeniui ruošti.

Tinkamai apskaičiuoti visus šiuos parametrus iš vieno prietaiso rodmenų neįmanoma. Tačiau sąskaitose visi šie parametrai įvertinti konkrečiais skaičiais ir pinigais. Tokia apskaitos padėtis šilumos tiekėją visai tenkina: kuo daugiau neaiškumų - tuo laisviau "tvarkytis" šilumos tiekėjui.

Gaila, kad tokia komercinės apskaitos būklė tenkina ir VKEKK, ir savivaldybę.

Karšto vandens skaitikliai butuose apskaito tik vandens kiekį. Vandens pašildymas apskaičiuojamas teoriškai. Šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti šilumos tiekėjas nustato iš "lubų", savo nuožiūra, dažnai viršydamas šilumą vandens pašildymui 2-3 kartus.

Tokia yra daugiabučiuose namuose komercinė apskaita šilumai ir karštam vandeniui, kurią pagal Šilumos ūkio įstatymą privalo įrengti ir prižiūrėti savo lėšomis UAB "Vilniaus energija".

Apgailėtina, kad į tokią apskaitos būklę neatkreipia dėmesio ir Valstybinė metrologijos tarnyba. Tokia apskaita, be abejo, didina vartotojų išlaidas šilumai.

Renovacijos mįslės

UAB "Vilniaus energija" aukštas šildymo kainas stengiasi pateisinti dideliais šilumos nuostoliais pro skylėtas Vilniaus namų sienas. Namai, žinoma, galėtų būti sandaresni. Tačiau, kad šilumos kainos išpūstos paaiškinta anksčiau, o natūroje tai patvirtina šildymo kainos Elektrėnuose.

Šiluma čia tiekiama iš Lietuvos elektrinės; pagrindinis kuras - gamtinės dujos; šiluma gaminama panaudojant kur kas aukštesnių parametrų (palyginti su Vilniaus elektrine), tad ir brangesnį garą, turėtų būti brangesnė ir šiluma. Gyvenamieji namai tokios pat konstrukcijos ir senumo kaip Vilniaus Žirmūnuose, Lazdynuose, Viršuliškėse. O šilumos kaina 2010 metų gruodžio mėnesį - 153,7 Lt/MWh; tuo metu Vilniuje - 229,9 Lt/MWh, tai yra didesnė - 33,17 procento.

Elektrėnuose trijų kambarių butas gruodžio mėnesį sunaudojo 2,0588 MWh šilumos ir už jo šildymą sumokėta 316,45 Lt; Vilniuje tokio pat ploto butas sunaudojo 2,0885 MWh šilumos ir už šildymą sumokėta 480,35 Lt - 163,94 Lt, arba 34,12 proc., daugiau.

Taigi Vilniuje ne didesnės skylės, o gerokai didesnės šilumos kainos.

Daugiabučių namų renovacija priklauso nuo šildymo išlaidų. Išlaidas sumažinus nors iki Elektrėnų lygio, sumažėtų renovacijos apimtis ir kaina. Tačiau renovacijos klausimas ir toliau liktų aktualus.

Pirmiausia būtina renovuoti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, vadovaujantis principu - šilumos vartotojas yra butas, o ne namas. Renovacijai paspartinti Aplinkos ministerija galėtų paruošti kiekvienai daugiabučių namų serijai šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstrukcijos projektus, pagal galimybę panaudojant ir Europos paramą. Projektuose turėtų būti numatyti kiekvienam butui savas šilumos ir krašto vandens įvadas su reguliavimo ir apskaitos sistema. Kaip variantas galėtų būti panagrinėtas karšto vandens paruošimas bute; tai padidintų sistemos nepriklausomumą ne tik nuo šilumos tiekėjo, bet ir nuo kaimynų ir leistų supaprastinti namo inžinerines komunikacijas. Projekto sąmata turėtų būti padalyta tarp šilumos tiekėjo ir namo vartotojo. Projekto realizacija atskleistų tikrą šilumos nuostolių dydį ir sudarytų plačias galimybes vartotojams taupyti energiją.

A.IVANAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"