TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už švaresnį jūros orą mokės visi

Krovinių gabenimas Šiaurės Europos vandenimis artimiausiais metais neišvengiamai brangs dėl prievolės laivams mažinti aplinkos taršą. Europos Komisijos siūlomas priemones ekonominiam smūgiui atremti verslas vadina tuščiomis.

Europos Parlamento (EP) Aplinkos ir sveikatos komitetas vasario 16 dieną Strasbūre pritarė tam, kad nuo 2015 metų visų tipų laivams Baltijos ir Šiaurės jūrose bei Anglijos kanale, o nuo 2020-ųjų - keleiviniams laivams visuose Europos Sąjungos (ES) uostuose, būtų naudojamas kuras, turintis mažesnį kiekį sieros. Komitetas laikėsi griežtesnės pozicijos, nei siūlė Europos Komisija, ir tokia jo nuomonė gali būti lemiama teikiant tvirtinti naujo įstatymo projektą EP posėdyje gegužės mėnesį. Paskui šį reglamentą dėl formalumo turės aprobuoti visos ES šalys.

Verslas skaičiuoja, jog dėl naujų reikalavimų laivybos sektoriaus išlaidos padidės iki 11 mlrd. eurų per metus, ir tai ekonomiškai aiškus faktas. Tačiau politikai įsitikinę, kad jie perdeda, o nauda regiono gyventojų sveikatai neva būsianti didesnė, sudarys 15-34 mlrd. eurų per metus. Šis argumentas labiau nei pirmasis panašus į teorinius samprotavimus, o ne į tikrus duomenis.

Kilo pasipriešinimas

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) siekis emisijos kontrolės zonas pirmiausia nustatyti Šiaurės Amerikos ir Europos pakrantėse buvo išsakytas labai seniai. Lietuva į diskusijas įsitraukė tik tuomet, kai Vyriausybę ėmė spausti laivų savininkų ir pramonininkų organizacijos. Tačiau mūsų valdžios pozicija buvo ne itin garsi, nes šalies jūrų laivynas yra vienas mažiausių ES - turime tik pusšimtį transportinių, krovininių ir ro-ro laivų. Pasikliauta kitų valstybių lobistinėmis galiomis ir Baltijos jūros kaimynių mušamais pavojaus varpais. Bet pavyko išsiderėti tik nesvarbių išlygų. Naujo reglamento esmė išliko ta pati - dabar laivai, naudojantys kurą, turintį 1,5 proc. sieros, 2015 metais plaukiodami kontrolės regione privalės piltis tokius degalus, kuriuose sieros kiekis negalės viršyti 0,1 procento.

Pasak užsienio spaudos, Suomijos verslo asociacija - jos poziciją rėmė šalies vyriausybė - reikalavo atidėti apribojimus iki 2025 metų, kai IMO planuoja taikyti tokias pačias normas visame pasaulyje. Tuomet verslo sąlygos visiems taptų vienodos. Suomijos eksportas esą sukuria 40 proc. bendrojo vidaus produkto, beveik viskas išgabenama jūros keliais. Nuogąstaujama, kad apribojimai laivų kurui tik viename regione čia pabrangins vežimų sąnaudas 30-40 procentų. Tačiau taip kalbėdami suomiai rūpinosi vien savimi - jie prašė išlygų tik Suomijos ir Estijos akvatorijoms.

Priešinosi ir Prancūzija. Šalies transporto ministras pernai lapkritį pareiškė, kad reikalavimą mažinti aplinkos taršą reikia taikyti protingai, nes tai ilgalaikio jūrų transporto konkurencingumo klausimas. Į tokius perspėjimus neatsižvelgta, priešingai, pareikalauta apribojimų ir Viduržemio jūros regionui.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka teigė, jog mūsų valstybė taip pat prašė atidėti terminą, tačiau nepritarė, kad tuo pačiu laiku emisijos kontrolė būtų taikoma ir Viduržemio jūros baseine. "Ne direktyvomis reikia spręsti šį klausimą. Pietų jūrose turi būti poros metų pereinamasis laikotarpis, nes susidursime su dar didesne problema. 2014-aisiais didžiulis laivynas turės sumontuoti vadinamuosius skruberius arba dvigubai padidės dyzelino paklausa, todėl sukils jo kainos", - kalbėjo G.Kutka.

Balsavo kaip visi

EP Aplinkos ir sveikatos komiteto narė Radvilė Morkūnaitė LŽ aiškino, esą sieros kiekio sumažinimas laivų degaluose - gana sudėtingas klausimas, atsiradęs ne ES iniciatyva. Tai, kad tam tikri pasaulinio vandenyno regionai būtų paskelbti jautriomis zonomis, nuspręsta daugiau kaip šimto pasaulio valstybių (tarp jų ir Lietuvos) sutarimu, priėmus Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencijos) priedą. "Buvo nustatyta, jog šiose jautriose zonose, tarp kurių pateko ir Baltijos jūra, turėtų būti naudojamas mažiau sieros junginių į aplinką degimo metu išmetantis laivų kuras. Jau pasirašius šias nuostatas ir artėjant jų įgyvendinimo procedūros link (kai procedūriškai ES lygiu nelabai daug ką galima pakeisti), staiga sujudo tiek pramonės atstovai, tiek aplinkos gynėjai. EP, kuris turi patvirtinti šiuos konvencijos pakeitimus, narius užpuolė įvairūs lobistai, raginantys balsuoti vienaip ar kitaip. O atrasti subalansuotą poziciją išties buvo sudėtinga, nes, viena vertus, Baltijos jūra yra labiausiai užteršta ES, todėl būtina kuo skubiau imtis priemonių šiai taršai mažinti. Kita vertus, šie griežti reikalavimai, įvesti pernelyg greitai arba taikomi tik tam tikruose regionuose, sukeltų išties nemažai kliūčių sėkmingai Baltijos jūros valstybių (tarp jų ir Lietuvos) verslininkų konkurencijai regione. Todėl prieš galutinį balsavimą komitete išklausiau ir Lietuvos verslo atstovų, ir Užsienio reikalų, Susisiekimo bei Aplinkos ministerijų pozicijas. Daugeliu esminių klausimų (o balsavome dėl kelių šimtų pateiktų pataisų) visų suinteresuotų šalių nuomonės sutapo. Balsuodama rėmiausi tiek Lietuvai naudingomis pozicijomis, tiek jau sunkiai pasiektais kompromisais tarp EP politinių frakcijų (be tų kompromisų, tikėtina, būtų buvęs patvirtintas dar radikalesnis dokumento tekstas). EP pozicija turėtų būti tvirtinama šių metų gegužės mėnesį. Vis dėlto galutinio dokumento gali tekti palaukti ir iki rudens", - dėstė Lietuvos atstovė.

Nukentės verslas

Baltijos jūra krovinius gabena apie 10 tūkst. laivų per metus. Manoma, kad jiems modernizuoti prireiktų dešimtmečio. Laivų pramonė pasiūlė gerą išeitį - varikliuose įdiegti įrangą, vadinamąjį skruberį, kuris sumažintų sieros kiekį. Suomijos kompanijai "Wartsila", kuri jau teikia šią paslaugą, tai išties kvepia geru uždarbiu.

Pereiti prie dujomis varomų laivų, o tokie yra statomi Skandinavijos šalyse, Klaipėdoje - taip pat, neįmanoma greitai. Tai tinka tik naujos statybos laivams. Be to, trūksta infrastruktūros, suskystintų gamtinių dujų terminalų. Dujų era dar tik prasideda, bet, tikimasi, naujasis įstatymas šiuos procesus pagreitins. Klaipėdoje irgi jau svarstoma, kur ir kada statyti tokią dujinę įrangą. Vienas moderniausių dujų tiekimo būdų, kurį siūlo kompanija "Wartsila", - kriogeniniai konteineriai, jiems infrastruktūra nebūtina.

Apskaičiuota, kad Baltijos jūros uostuose reikėtų maždaug 20 centrų, kurie aprūpintų laivus dujomis. Pati paprasčiausia, bet brangiausia išeitis - pilti į laivų bunkerius dyzelinius degalus. Tačiau, kad ir kokį būdą pasirinks laivybos kompanija, ji nebus garantuota, jog išlaidos greitai atsipirks. Naujasis ES reglamentas krovinių siuntėjus skatins ieškoti kitų logistikos sprendimų: keisti jūrinius maršrutus ar daugiau krovinių gabenti geležinkeliais.

Pasak G.Kutkos, Lietuvos laivų savininkų pozicija iki galo nėra aiški, kokį variantą kuris pasirinks. Manoma, finansiškai labiau priimtina į variklius montuoti katalizatorius, diegti valymo sistemas. Tuomet bus sunaudojama daugiau kuro, sumažės variklių galia. Tačiau perkant dyzelinius degalus išlaidos būtų dar didesnės - kainos skirtumas sudarytų 30-40 procentų.

"Verslas turės prisitaikyti. Bet mus nuvylė tai, kad EK siūlymai, kaip sumažinti laivybos sąlygų sugriežtinimo pasekmes, visiškai tušti. Kalbama apie Marco Polo programą, vyriausybių pagalbą laivybai. Tačiau žinant, kokia gali būti mūsų valstybės parama, aišku, kad visa ekonominė našta guls kompanijoms ant pečių", - prognozavo jūrų verslo atstovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"