TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už sveikatos draudimą teks mokėti daugiau

2013 01 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Pakeitus minimalios algos dydį, mokestis už verslo liudijimus labiau didės tik 2014-aisiais, o dabar kai kuriems gyventojams daugiau teks mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio.

Minimalią mėnesio algą (MMA) nuo sausio padidinus iki 1000 litų įsigyti verslo liudijimą kol kas nebus brangiau nei pernai.

"Žyminis mokestis už verslo liudijimą yra nustatomas atsižvelgiant į MMA, galiojusią iki ankstesnių metų spalio, o privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kuris atitinka 9 proc. MMA, nustatomas iškart nuo nutarimo įsigaliojimo datos. Todėl nuo šių metų sausio gyventojai, uždirbantys minimalią algą arba dirbantys individualiai, privalės per mėnesį mokėti jau ne 77 litų, kaip iki šiol, o 90 litų dydžio privalomojo sveikatos draudimo mokestį", - svarbiausią 2013-ųjų gyventojų mokesčių naujovę LŽ komentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos skyriaus vadovas Darius Buta.

Iki 2012 metų rugpjūčio privalomojo sveikatos draudimo mokestis minėtiems gyventojams buvo 72 litai per mėnesį, arba 9 proc. buvusios MMA (800 litų).

13 litų virs milijonais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, už minimalų užmokestį praėjusiais metais dirbo apie 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, dar 76 tūkst. gyventojų vykdė individualią veiklą. Dėl 13 litų padidintos privalomojo sveikatos draudimo įmokos šiemet tikimasi surinkti 43 mln. litų daugiau įmokų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas LŽ teigė, jog kartais klaidingai manoma, kad padidėjus MMA atitinkamai daugiau sveikatos draudimo įmokų mokės ir darbuotojai, uždirbantys didesnę nei minimalią algą. "Iš tikrųjų šiems niekas nesikeis - nuo jų pajamų darbdaviai atskaitys ir mokės įmokas, siekiančias 6 proc. viso jų uždirbamo atlyginimo", - sako jis.

Anot konfederacijos lyderio, diskutuotina pati šio mokesčio sistema. "Vienodas valstybinių gydymo įstaigų paslaugas gauna ir tas, kuris per mėnesį sumoka minimalią draudimo įmoką, ir tas, kuris, uždirbdamas 10 tūkst. litų, sumoka po 600 litų kas mėnesį", - pabrėžia A.Černiauskas. Pasak jo, profesinės sąjungos ne kartą yra išdėsčiusios savo poziciją, kad net jei įmokos dydis liktų tas pats, daugiau uždirbantiems žmonėms turėtų būti nustatyta, pavyzdžiui, 200 litų įmokos viršutinė riba, o kita dalis įmokos galėtų tekti privačioms gydymo įstaigoms, į kurias jie galėtų kreiptis privalomojo draudimo sąskaita.

Profsąjungoms užtenka

A.Černiauskas giria Vyriausybę už sprendimą MMA padidinti iki 1000 litų, nes ji bent jau tapo artima absoliučiai skurdo ribai, tačiau abejoja, ar verta skubėti žengti kitą žingsnį - dar labiau didinti minimalią algą.

"Tikroji mūsų problema yra net ne MMA dydis, o tai, kad minimali alga mokama ir jokios kvalifikacijos neturintiems asmenims, ir tiems, kurie rūpinasi savo profesiniu meistriškumu. Todėl abejoju, ar būtų teisinga skubėti MMA didinti iki 1200 ar juolab iki 1500 litų vien tam, kad, užuot skatinęs darbuotojus tobulėti, darbdavys privalėtų mokėti tiems, kurie gal į darbą ateina vien pasiimti savo minimumo", - svarstė A.Černiauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"