TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už tiltą per Kuršių marias - vis daugiau balsų

2013 10 09 6:00
Estakada į Kuršių neriją iš Smiltynės perkėlos perimtų ir mašinų srautus, ir kelio statusą. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Aplinkosaugininkai bijo estakados į Kuršių neriją, nes norėtų visai neįleisti ten turistų, o uosto augimo tempas rodo, kad didžioji laivyba po poros metų gali visai užkirsti kelią Smiltynės perkėlos keltams, tad laiku nepradėjus tilto statybos nerija tikrai bus atkirsta nuo žemyno.

Klaipėdos uosto plėtros taryboje aptariant Smiltynės perkėlos iškėlimo perspektyvą įsitikinta, kad įgyvendinti per dešimtmetį jau antrą kartą svarstomą tilto į Kuršių neriją idėją vis dar nepribrendęs metas. Tačiau ji neatmetama.

Mat į Baltijos jūrą žengia didelių laivų era, keičianti uosto suvokimą. Trečiasis klausimo svarstymų raundas tikrai kada nors vyks - tuo tiki tilto projekto iniciatoriai. Ir tai gali nutikti visai netrukus, kai Klaipėdos uoste gerokai padaugės laivų. Todėl Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) susitarė sudaryti darbo grupę ir išanalizuoti perspektyvą, kol ne per vėlu.

Navigacinė grūstis

KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus priminė, kad prieš dešimtmetį, kai dar niekas negalėjo numanyti apie didžiąsias statybas, kurios Klaipėdos uoste dabar vyksta, tilto į neriją projektas neturėjo tvirtų pagrindų. Dabar apstu argumentų, artinančių tilto poreikį. Ar skeptikai, vadinantys šią idėją miražu, ir kritikai, nacionalinį parką laikantys neliečiamu objektu, dar ilgai taip kalbės, galima bus įsitikinti pradėjus veikti kompanijos MSC tarptautinio konteinerių paskirstymo centrui. Šiomis dienomis oficialiai skelbiama centro statybų pradžia, o darbus numatoma baigti iki 2014-ųjų pabaigos.

Tačiau tai tik viena nauja aplinkybė iš kelių.

„Statoma MSC terminalo infrastruktūra, skirta iki milijono sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių srautui. O tai reiškia didžiulį laivybos eismo padidėjimą šioje vietoje. Nuo ateinančių metų pradedančio veikti keleivių ir krovinių terminalo laivų apsisukimo ratas yra naujosios Smiltynės perkėlos kelyje. Atplaukus laivui, kelto eismas taip pat būtų stabdomas. Pagaliau – 2015 metais pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas. Jei dujų vartojimas būtų kaip numatyta – iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, tai dujas gabenantys laivai turėtų įplaukti 2 kartus per savaitę. Smiltynės perkėlos darbas tuo metu būtų stabdomas 2-2,5 valandos. Vasarą gali būti sudėtinga, nes transportas sustos gatvėse. Smiltynės keltai kelia 500-600 tūkst. transporto priemonių per metus. Pastačius estakadą, kuri Kuršių nerijos lankytojų transporto srautus nukreiptų į pietinį aplinkkelį, ji būtų kaip ekologinė kompensacija Klaipėdos miestui. Mašinos galėtų judėti nepriklausomai nuo oro sąlygų ištisą parą, o tai aktualu Neringos gyventojams“, - tilto argumentus vardijo A.Vaitkus.

Keltai išliktų

Aplinkos viceministras Almantas Petkus sakė, kad saugodama Kuršių neriją ministerija siekia priešingų nei transporto pralaidumas tikslų – norima mažinti mašinų, ypač tranzitinių, srautą.

Tačiau A.Vaitkus įsitikinęs, kad kalbos apie estakados žalą gamtai neturi pagrindo. Priešingai – antai miško gaisrų atveju pavyktų išvengti didelių nuostolių, nes gelbėtojai atvyktų greičiau. Šiuolaikinės technologijos leidžia statyti saugiai, o grakštūs tiltai negadina gamtinės aplinkos. Tai įrodo Orezundo tilto per Baltiją bei kiti pavyzdžiai.

Prieš dešimtmetį atlikta tilto galimybių studija numatė 4 vietos variantus, iš kurių viena ir dabar atrodo tinkama. Atsižvelgiant į į gamtosauginius motyvus, virš Kiaulės Nugaros salos einanti tilto trasa būtų kiek pakoreguota, pasukta į šiaurę, ir nusileistų prie Neringos kontrolės punkto, kur renkamas ekologinis mokestis.

Padaugėjus lankytojų Smiltynėje, A.Vaitkaus manymu, būtų sukurtos sąlygos plėtoti rekreacines zonas ir padaryti labiau pasiekiamus Klaipėdos miesto jūros paplūdimius.

Tačiau ne visi klaipėdiečiai trokšta keisti tradicinį plaukimą keltu į važiavimą tiltu toli už miesto. Pasak buvusio KVJUD vadovo Valentino Greičiūno, tiltas nėra blogai, bet keltai turi išlikti dėl Klaipėdos žmonių patogumo. A.Vaitkus tikina, kad keltai plauktų. Tačiau jis užsiminė, kad gali keistis ekonominės bendrovės veiklos sąlygos. Smiltynės perkėla kasmet gauna iš Kelių direkcijos 7 mln. litų dotaciją - kaip automobilių kelio mašinoms tęsinys. Pastačius tiltą, keltai liktų tik pramoga.

Buvęs uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius yra skeptiškas tilto atžvilgiu. Esą visų laivų eismą galima suderinti sudarius plaukimo grafikus. Tačiau tilto šalininkai ir čia turi svarų argumentą: navigacinėse sąlygose nurodoma, kad dujovežių įplaukimas įmanomas tik šviesiu paros metu, o kitų didžiųjų laivų švartavimas, vengiant avarinių situacijų, taip pat saugesnis dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"