TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už žaliavą biokurui - mažiau pinigų

2007 03 06 0:00
Biokuro naudojimą vis labiau skatina ir ES institucijos.

Jei Europos Sąjungoje gerokai padidės rapsų, javų ir kitų energetinių augalų plotai, šias kultūras auginantys Lietuvos ūkininkai rizikuos gauti mažesnes išmokas

Nuo šių metų energetinius augalus auginantiems ūkininkams mokamos išmokos. Už hektarą energetinių augalų Lietuvos ūkininkas gauna po 45 eurus (155,2 lito). Tiesa, tokia suma jam priklauso tokiu atveju, jei visoje ES deklaruota ne daugiau nei 2 mln. hektarų energetinių augalų.

Jei ši 2 mln. hektarų kvota bus viršyta, anot Žemės ūkio ministerijos Tiesioginių išmokų skyriaus vedėjo Mečislovo Lapino, už hektarą mokamos išmokos bus sumažinamos.

"Įmanoma, kad po 2-3 metų, kai priprasime prie administravimo schemų, ir deklaruojamų energetinių augalų plotai viršys ES nustatytą kvotą. Ūkininkai vargs su administravimu, kad gautų išmokas, o jas gaus mažesnes", - kalbėjo Lapinas.

Statistika skelbia, kad pernai energetinių augalų plotai Lietuvoje siekė 610,5 tūkst. hektarų, užpernai - 596,3 tūkst. hektarų.

Išmokos mažės

Tuo tarpu Žemės ūkio rūmų pirmininkas Markauskas teigia, jog ūkininkams vis dėlto reikia susitaikyti su mintimi, kad išmokos po 2013 metų, kai paramos sistema ES žemės ūkiui bus pertvarkyta, dings arba bus gerokai sumažintos. "45 eurų parama už hektarą taip pat nėra labai solidi, tačiau patraukli, o pradedančiajam ūkininkui ji labai svarbi. Tačiau esu įsitikinęs, kad ateityje parama dar labiau mažės", - teigė Markauskas.

Jis viliasi, kad prarastą paramą kompensuos padidėjusios žaliavos supirkimo kainos, kurias turėtų veikti išaugęs energetinių augalų poreikis. Nepaisant to, Markausko manymu, jei kvota ir bus viršyta, tai labai nedaug.

Markauskas sako, kad Lietuva neturi didelių svertų veikti ES nustatytą energetinių augalų kvotą. Ar ji bus viršyta, kur kas labiau priklausys nuo to, ar energetinių augalų plotus didins didžiosios šalys.

"Atsižvelgdami į tai, kiek žieminių rapsų Lietuvoje buvo pasėta ir kiek jų ketinama pasėti šiemet, matome, kad plotai didėja. Šiais metais planuojama, kad bus pasėta apie 150 tūkst. hektarų rapsų. Kiek energetiniams tikslams bus pasėta kvietrugių, sunku pasakyti, mat šią kultūrą galima auginti pašarui, maistui", - sakė Markauskas.

Biurokratijos baimė

Lietuvoje auginamų energetinių augalų plotus, pašnekovo teigimu, kur kas labiau nei išmokos gali lemti didžiulis administravimo aparatas. "Yra tekę kalbėti su užsienio šalių ūkininkais, kuriems teko susidurti su administravimo tvarka. Jie ja labai nepatenkinti. Žemės ūkio ministerija kiek įmanoma mėgina tvarką supaprastinti, bet ji vis tiek bus sudėtinga. Kai mūsų ūkininkai tai pamatys, kai kurie jų jų gali atsisakyti sumanymo auginti energetinius augalus", - kalbėjo Markauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"