TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Už žemę mieste – kompensacija mišku arba pinigais

2013 12 23 6:00
Naujasis būdas kompensuoti mieste turėtą žemę mišku kaimo vietovėje buvo pasiūlytas siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vyriausybė siūlo įteisinti naują Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatą, sudarančią galimybę už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Teigiama, jog tai galėtų būtų siūloma kaip išeitis ne tik tiems piliečiams, kuriems nepriimtas esamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, bet ir tiems, kuriems toks sprendimas dėl žemės, turėtos mieste, jau yra priimtas, tačiau neįvykdytas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas Lietuvoje yra sudėtingas, derinami iki žemės nacionalizacijos buvusių savininkų, asmenų, kuriems žemė buvo suteikta naudotis po nacionalizacijos, ir galiausiai visos visuomenės interesai. Šis procesas tęsiasi jau daugiau nei 20 metų, todėl šiandien nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys.

Pinigais susigundė nedaug

Žemėtvarkos klausimus kuruojanti žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska sako, jog naujas būdas kompensuoti mieste turėtą žemę mišku kaimo vietovėje buvo pasiūlytas siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Beveik prieš dvejus metus Seimas įtvirtino papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, būdą – pinigais.

Tačiau, viceministrės duomenimis, pakeistomis minėto įstatymo nuostatomis pasinaudojo tik 1,3 tūkst. piliečių. Jie pareiškė norą gauti kompensaciją pinigais už maždaug 830 hektarų žemės. Tai, anot viceministrės, yra labai nedidelė dalis miestuose turėjusių žemę piliečių.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos šių metų spalio mėnesį pateiktais duomenimis, miestuose nuosavybės teises vis dar liko atkurti 10,7 tūkst. piliečių. Jie pretenduoja į 6,9 tūkst. ha žemės, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 83 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, nors kaimo vietovėje šis rodiklis siekia 99 procentus. Žemės ūkio viceministrės teigimu, miestuose visiems pretendentams nepakanka žemės. Matant vangų piliečių susidomėjimą galimybe už atkurtą nuosavybę miestų teritorijoje gauti pinigų, buvo ieškoma patrauklesnių žmonėms variantų.

L.Počikovskos žodžiais, siekiama kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams, turėjusiems žemę miestuose. Todėl Žemės ūkio ministerija ir parengė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas bei pasiūlė nustatyti papildomą atlyginimo už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Viceministrė L.Počikovska sako, kad kompensacijoms bus siūlomi privatizuoti numatyti miškų plotai/LŽ archyvo nuotrauka

Valstybinių miškų neatiduos

Paklausta, ar šitaip nebus išdalyti Lietuvos miškai smulkiesiems savininkams, kurie gali jais tiesiog tinkamai nesirūpinti, L.Počikovska atsakė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę bus skiriami tik tie miškų masyvai, kurie yra numatyti privatizuoti. Tai tokie miškų sklypai, kurie liko laisvi po kitų privatizavimo procesų. Jie jau seniau buvo rezervuoti šiam tikslui, tačiau neatsirado pretendentų, pageidaujančių į šiuos miškus atkurti nuosavybės teises. „Valstybinės reikšmės miškai, tikrai nebus privatizuojami“, - patikino viceministrė ir pridūrė, kad miškus vienodai privalo tvarkyti visi jų turėtojai.

„Miško, kaip nacionalinio turto, priežiūra vienodai turi rūpėti ir miškų urėdijoms, ir privatiems savininkams. Privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą reglamentuoja Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai. Pagal juos miškų savininkai privalo atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę. Jeigu šių reikalavimų privačių miškų savininkai nesilaiko, jų atžvilgiu gali būti taikomos administracinės priemonės. Visuotinai yra pripažinta, kad privatus savininkas ūkininkauja efektyviau nei valstybė“, - mano viceministrė.

Kol kas nulinis tarifas

Žmonės, norintys atgauti mieste turėtą žemę, išgirdę Vyriausybės siūlymą ją grąžinti mišku sunerimo, nes esą nuo kitų metų gali būti įvestas ir žemės mokestis už miško žemę.

Tačiau viceministrė patikino, jog kol kas nuogąstauti nėra pagrindo, nes miško žemės mokesčio tarifas yra lygus nuliui, tai yra žemės mokesčio mokėti nereikia. Kaip bus toliau, ji neprognozavo, nors iš urėdijų buvo girdėti siūlymų privatiems savininkams apmokestinti miškų žemę bent minimaliu tarifu.

Apsisprendimui – 4 mėnesiai

Piliečiams naujasis įstatymas palieka pasirinkimo teisę. Kaip sakė L.Počikovska, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad laikotarpiu nuo kitų metų kovo 3 iki liepos 31 dienos žmonės galės pareikšti valią, kokį atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, būdą jie renkasi. Prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje būtų galima tiems piliečiams, kuriems dar nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Per šį laikotarpį turės apsispręsti ir tie, kuriems sprendimas dėl žemės grąžinimo mieste jau priimtas, bet dar neįvykdytas.

„Siūloma nuostata numato galimybę, bet ne įpareigoja visais atvejais keisti valią ir prašyti atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pavyzdžiui, jeigu pilietis pareiškė valią dėl kito šiame įstatyme numatyto atlyginimo būdo ir priėmus įstatymą jis nepageidaus, kad jam būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nuosavybės teisės jam bus atkuriamos jo anksčiau pasirinktu būdu“, - patikslino žemės ūkio viceministrė.

Jeigu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos bus priimtos Seime, naujosios jo nuostatos įsigalios 2014 metų kovą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"