TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uždarbis – Klaipėdoje, mokesčiai – rajonui

2014 05 24 6:00
Pajūris - vienas palankiausių gyventojų kišenei šalies regionų. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio administracijos skaičiavimu, Klaipėda, palyginti su kitomis savivaldybėmis, netenka 14 proc. savo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio. Uostamiestis, kaip ir Vilnius, nuolat kaunasi su centrine valdžia dėl teisės jame uždirbtais pinigais finansuoti svarbius miesto projektus.

Pernai Klaipėda skaičiavo netekusi maždaug 23 mln. litų. Iš miesto atimta dalis mokesčių lėšų tenka kitoms savivaldybėms. Ankstesnės Susisiekimo ministerijos komandos parengta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) įstatymo pataisa, kuria siekta 10 proc. uosto pelno skirti uostamiesčio savivaldybei, Seimo nepasiekė. Todėl aiškinantis Klaipėdos uosto ir miesto sąveiką nuolat prisimenamos skolos.

Pigesni vietos mokesčiai

Apskaičiuota, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena Klaipėdoje išaušta viena diena anksčiau nei kituose šalies miestuose. Uostamiesčio valdžia tikina, kad pajūris - vienas palankiausių gyventojų kišenei šalies regionų. „Klaipėda sugeba ne tik išlaikyti geras mokesčių surinkimo tendencijas, bet ir įgyvendinti siekį teikti paslaugas gyventojams kuo pigiau. Solidus uostamiesčio indėlis į šalies biudžetą prašosi atitinkamos grąžos – dėmesio Klaipėdos prioritetiniams projektams“, – sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Ekonominiu produktyvumu tik Vilniui nusileidžianti Klaipėda pernai džiaugėsi rekordinėmis investicijomis į miesto bei uosto infrastruktūrą. Pavyko užtikrinti nuoseklų komunalinių mokesčių, viešojo transporto bei kitokių viešųjų paslaugų kainų mažėjimą. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu Klaipėda užima pirmąją vietą Lietuvoje pagal vandens ir nuotekų tvarkymo kainą. Už komunalinių atliekų tvarkymą klaipėdiečiai vidutiniškai moka 2,94 lito už kv. m per metus – mažiau nei kitų šalies didmiesčių gyventojai. Centralizuoto šildymo kaina per pastaruosius metus sumažėjo net 30 procentų.

Nuo šių metų įsigaliojo lanksti metinių verslo liudijimų kainų sistema – atsižvelgiant į veiklos rūšies populiarumą, joms taikomas 120–1500 litų fiksuotas metinis pajamų mokestis, o 24-ioms iš 89 veiklos rūšių nustatytas simbolinis 1 lito per metus mokestis.

Klaipėdos teritorijoje taikomi palankūs nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. 2013 metais pasikeitus Žemės mokesčio įstatymui ir pradėjus kasmet didinti žemės mokestinę vertę, miesto savivaldybė atitinkamai mažina šio mokesčio tarifus, kad faktinis mokestis nedidėtų.

Kas kam skolingas?

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovas Artūras Drungilas gali ginčytis iki begalybės, kas svarbesnis – uostas ar miestas? Aiškinamasi, pavyzdžiui, kokią miesto valdininkų atlyginimų dalį sudaro uosto įmonių sumokėti mokesčiai? Tačiau abu oponentai tikina, kad santykiai – normalūs, kaip šeimoje.

„Kartais mes, savivaldybė, nuviliame, kartais mus nuvilia. Kaimynų nepasirinksi. Ieškome taikaus sambūvio“, - tikina A. Šulcas. Jis pažymi, kad, be teigiamos įtakos vietos bendruomenei, kai žmonės uosto įmonėse gali daugiau uždirbti nei kitur, geresnė šeimų ekonominė padėtis atsuka ir kitą šio reiškinio pusę – prakutę gyventojai išsikelia už miesto administracinių ribų. Tuomet fizinių asmenų pajamų mokestis atitenka tai savivaldybei, kur žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą.

A. Drungilas pritaria, kad tai negerai, tvarką reikėtų keisti. Tačiau dėl uosto mokesčio jis turi kitokią nuomonę ir nemano, kad įstatymu nustačius fiksuotą uosto duoklę miestui savivaldybei būtų didesnė nauda. „Pernai uosto pelnas sudarė 60 mln. litų, o nuo 2000-ųjų uostas miestui skiria vidutiniškai po 7 mln. litų kasmet“, - skaičiuoja uostininkas.

Vicemeras atkerta, kad šie pinigai skiriami gatvėms tvarkyti - kroviniai jomis vežami į uostą. Tačiau jis negali paneigti, kad KVJUD apskaitoje išlaidos socialiniams projektams – sportui, kultūrai, viešiems renginiams - taip pat sugula į nemenką sumą, be kurios miesto gyvenimas suktųsi lėčiau.

Bene pagrindinis skirtingų požiūrių akstinas – valstybės netesėti pažadai finansiškai remti strateginius miesto projektus: Baltijos prospekto sankryžas, Muzikinio teatro, baseino statybas. Uostas čia tarsi niekuo dėtas, nors miesto valdžios atstovai turi rimtą paaiškinimą – savivaldybė neprieštaravo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyboms ir nevilkino projektų derinimo, nes Vyriausybė prižadėjo nepatogumus kompensuoti keldama miestiečių gerovę. Uostas per dešimtmetį nepastatė valčių ir pramoginių laivų prieplaukos Smeltės pusiasalyje, kuri buvo pažadėta mainant sklypus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"