TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uždaroma elektrinė - visos ES problema

2011 12 15 10:02

Europos Komisijos (EK) paskelbti skaičiai verčia nerimauti - senų atominių elektrinių uždarymui planuota parama bus mažinama daugiau kaip 3 kartus. Lietuvos pareigūnai ramina gyventojus, kad toks pareiškimas - tai tik derybų pradžia. Tačiau kai startinė derybų pozicija tokia silpna, sunku tikėtis, jog bus atkurta visa Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbams reikalinga suma.

Kas kaltas dėl sumažėjusios paramos? Europos Sąjunga (ES) ir jos atskiros valstybės ekonominiu požiūriu šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus: slegia didelės skolos, nerandama būdų, kaip išgelbėti bendrą ES valiutą, ūkio augimas lėtėja ir grasina ilgalaike ekonomine recesija.

Akivaizdu, kad sunki ekonominė situacija ir lėšų karpymas daugelyje sričių bus naudojamas kaip pagrindinis EK argumentas artėjančiose derybose. Žvelgiant iš Lietuvos pusės, ši aplinkybė yra beveik nekontroliuojama, tam tikra force majeure, ir jos išvengti mes neturime jokių galimybių.

Deja, tai ne vienintelis svarbus argumentas, kodėl EK pareigūnai pasirinko poziciją mažinti paramą, numatytą senoms sovietinėms atominėms elektrinėms uždaryti. Pirmuosius jėgainių uždarymo darbus lydėjo neefektyvaus lėšų panaudojimo skandalai, todėl natūralu, kad ši informacija pasiekė ir paveikė atsakingus EK pareigūnus. Tokia negarbinga praktika susigadinome reputaciją ir patys paskatinome EK ieškoti taupymo būdų: geriau skirti mažiau ir susitaikyti su ilgesniu uždarymo procesu, nei "deginti" milžiniškas sumas labai brangiems konsultantams ir

Vienoje valtyje

Atominė elektrinė nėra paprastas statinys. Kalbame apie precedento neturinčius darbus - juk reikia demontuoti vieną didžiausių pasaulyje atominių reaktorių. Lietuva neturi nei pakankamai technologinių žinių, nei juo labiau finansinio pajėgumo tokio dydžio projektui įgyvendinti.

Šis aspektas buvo nagrinėjamas per derybas dėl Lietuvos narystės ES. Tuomet aiškiai buvo užfiksuota, kad Lietuva nepajėgi viena uždaryti IAE. ES teisiškai įsipareigojo padėti uždaryti šį energetikos milžiną, pasirašydama ketvirtą Lietuvos stojimo į ES priedą. Tai svarbus argumentas, rodantis, kad tokio masto paramos mažinimas, koks numatytas dabar, gali būti traktuojamas kaip stojimo į ES sutarties pažeidimas.

Tačiau, be teisinių, yra dar svarbesnis argumentas, kurį turi Lietuva ir tokią pačią problemą sprendžiančios Bulgarija bei Slovakija, - tai branduolinė sauga. Sustabdyta, bet neišmontuota atominė elektrinė kelia ne mažesnę grėsmę negu veikiantis objektas. Kokių siaubingų taršos padarinių gali sukelti radiacija, neseniai mums priminė įvykiai Japonijoje. Todėl ES paprasčiausiai negali žiūrėti pro pirštus į senų elektrinių uždarymo darbus. Mes, suprasdami šios problemos svarbą, turime pradėti labai garsiai, ir ne vien Lietuvoje, kalbėti apie tai, kad IAE uždarymas yra ne tik Baltijos, bet ir Skandinavijos bei kitų mūsų regiono šalių branduolinio saugumo klausimas.

Kad šis klausimas būtų iškeltas, į senosios atominės elektrinės uždarymo procesą galima įtraukti ir tarptautinę branduolinės saugos agentūrą TATENA. Jei dėl lėšų trūkumo visus darbus teks gerokai pailginti, reikia inicijuoti šios įtakingos tarptautinės reguliuotojos IAE uždarymo proceso įvertinimą. Seimo nutarimas tuo klausimu - sveikintinas žingsnis, tačiau tarptautinių nepriklausomų organizacijų išvados gali tapti sunkiai atremiamos laukiančiose derybose su EK.

Kad ir kokių mes turėtume argumentų, būsimos derybos bus vienareikšmiškai sudėtingos. Nerimą kelią tai, kad Lietuvos energetikos pareigūnų pajėgos yra negausios, todėl įgyvendinant naujos atominės jėgainės projekto plėtros darbus dažnai nepakanka dėmesio senosios elektrinės uždarymo darbams. Reikia tikėtis, kad paskirtam naujam IAE uždarymo derybininkui ir Lietuvos Vyriausybei pavyks tinkamai atskleisti klausimo jautrumą atsakingiems ES pareigūnams ir pasiekti Lietuvai priimtiną derybų rezultatą. Jeigu to nepavyktų padaryti, atsakomybę dėl branduolinio saugumo rizikos padidėjimo turėtų prisiimti ne Lietuva, o EK ar visa ES.

Zigmantas BALČYTIS

Europos Parlamento narys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"