TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uždirbančiųjų mažiausiai tebedaugėja

2015 08 06 6:00
Uždirbančiųjų mažiau nei minimalus atlyginimas daugiausia yra paslaugų sektoriuje.  LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje net penktadalio visų dirbančių žmonių – apie 225 tūkstančių – mėnesio pajamos šiuo metu siekia 300 eurų ir mažiau. O ne visą darbo laiką dirbančių ir mažiau nei minimali alga uždirbančių asmenų kasmet vis daugėja. Tokie „Sodros“ duomenys atskleidžia, kad darbo rinkoje reikalai eina blogyn.

Apdraustųjų, gaunančių mažesnes mėnesio pajamas nei 300 eurų, skaičius šiemet svyravo. Vasarį tokių asmenų skaičius buvo rekordinis – 276 tūkstančiai, kovą-balandį kiek sumažėjo, o birželį, „Sodros“ duomenimis, siekė 225 tūkstančius.

Tačiau tai dar nereiškia, kad šimtai tūkstančių išgyvena už mažesnę nei minimalią algą. Ekonomistų nuomone, šie dideli skaičiai liudija šešėlinę ekonomiką.

Ekonomistai stebisi

Žygimanto Mauricos, „Nordea“ banko ekonomisto, manymu, tokie minimalų ir mažesnį atlygį gaunančių asmenų skaičiai išsiskiria visoje ES statistikoje. Antai pagal sektorius uždirbančiųjų mažiau nei minimalus atlyginimas daugiausia yra paslaugų sektoriuje, tarp teikiančiųjų „kitas paslaugas“ ir, Ž. Maurico žodžiais, "kas kiek neįprasta" - didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei statybų sektoriuje.

„Akivaizdu, kad darbo rinkoje viskas ne taip, kaip turėtų būti. Valstybė apsimeta, jog teikia socialinę apsaugą, o verslas apsimeta, kad moka mokesčius. Toks yra santykis darbdavių ir darbuotojų, o kitoje pusėje – valstybė“, – komentavo Ž. Mauricas.

Jo teigimu, statybų sektoriuje, kur, anot statistikos, minimalų atlygį ir mažiau gauna daugiau nei penktadalis darbuotojų, akivaizdu, kad darbo užmokestis mokamas nevisiškai teisėtais būdais. „Ne paslaptis, kad kvalifikuotas žmogus nesutinka dirbti už mažesnį nei tūkstančio eurų atlyginimą, o vidutinis siūlomas atlyginimas čia - apie 2 tūkst. eurų. Tai matyti darbo skelbimuose. Statistikos rodikliuose viso to nėra, taigi galima tik įtarti, kad čia ekonomikos šešėlis“, – samprotavo ekonomistas.

Neatleistų darbuotojų kaina

Regionuose yra įprasta viešai žinoma praktika, kad dirbama ne visu etatu ar per kelis darbus. „Nors statistika rodo, kad į darbo rinką įsitraukia daugiau žmonių, tai, matyt, susiję su privalomojo sveikatos draudimo mokesčiu. Tai valstybės "meduolio“ pavyzdys, – svarstė Ž. Mauricas. – Tačiau nelegalaus darbo užmokesčio praktika, kaip galima įtarti, matant statistiką, paplitusi, pavyzdžiui, restoranų versle.“

Juozapas Preikša, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas, komentuodamas statistiką sakė, kad tai verslo aplinkos sudėtingumo atspindys: „Tai labai liūdna statistika.“ Jis vardijo, kad šie metai verslui prasidėjo sudėtingai, mat jis neteko Rusijos rinkos, taigi įmonių pelningumas esą smarkiai sumažėjo.

„Įmonės mažino ir darbuotojų dirbamų valandų kiekį, – dėstė LPK atstovas. – Tai, matyt, ir atspindi statistika. Nė viena įmonė nenori atleisti savo darbuotojų. Stengdamosi išlaikyti darbuotoją, įmonės siekia laikinai sumažinti sąnaudas. Dalis įmonių mažino etatus, bet žmonės nebuvo atleidžiami."

Kita vertus, kalbėdamas apie „Sodros“ skaičius J. Preikša pridūrė, kad nenustebtų, jeigu dalis įmonių, kiek leidžia darbo teisė, koreguoja darbuotojų darbo valandas, kad galėtų konkuruoti rinkoje.

Kaip anksčiau pranešė Statistikos departamentas, Lietuvos bendrovės pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 801,2 mln. eurų pelno - 25,8 proc. daugiau nei 2014-ųjų sausio-kovo mėnesiais. Jų pajamos, palyginti su paskutiniu 2014-ųjų ketvirčiu, sumažėjo 11,7 proc., tačiau uždirbtas pelnas buvo 3,5 karto didesnis. Pasak statistikų, šiemet pelningai dirba daugelio ūkio sektorių įmonės. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis įmonių pelningumas sudarė 5,2 proc. ir, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, padidėjo 1 procentiniu punktu.

Už tiek išgyventi negali

„Ko gero, žmonės negali išgyventi iš 300 eurų ir mažiau, galbūt tai laikinas jų darbas, o galbūt tai yra jaunimo darbas. Arba tai šešėlinė ekonomika. Kaip matome iš pramonės įmonių, didžiosios gamybos įmonės dirba skaidriai. Šešėlinės veiklos ir tokių vadovų yra, bet manau, kad jų mažėja“, – tikino J. Preikša.

Ž. Mauricas sakė matąs tendencijas, kad nelegalaus darbo apimtis mažėja, bet nelegaliai mokamo darbo užmokesčio praktika, jo įsitikinimu, tam tikruose sektoriuose vis dar labai paplitusi. „Mane stebina valdžios požiūris, kad problema savaime išsispręs. Neišsispręs. Jeigu jau pripranta žmonės "prie gero", labai sunku juos atpratinti. Imamasi kokių nors priemonių, bet jos gali duoti tik menką efektą, reikia kompleksinių priemonių", – dėstė jis. Pavyzdžiui, viena priemonių – didinamas minimalus darbo užmokestis, tačiau nemažinama mokesčių našta, nors, kaip primena ekonomistas, Vyriausybės programoje minima, kad darbo jėgos apmokestinimas bus mažinamas – taip esą bus kovojama su "šešėliu".

Pasak Ž. Maurico, patys darbuotojai turėtų būti suinteresuoti mokėti įmokas "Sodrai", tačiau tai daryti jie turi motyvuotai. Pavyzdžiui, pasiūlant, kad tokiu atveju jų pensija bus didesnė, bus susieta su motinystės, tėvystės, nedarbo draudimo išmoka ir pan.

„Tokiu atveju bent kiltų kokių debatų, tačiau dabar jų net nėra. Darbuotojas, gaudamas „vokelį", žino, kad, šiaip ar taip, iš valstybės jis gaus labai mažai. Tad dabar nei darbdaviai, nei darbuotojai nemato tikslo mokėti mokesčius“, – sakė Ž. Mauricas.

LŽ primena, kad Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pernai pateikė skaičiavimus, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro maždaug ketvirtadalį Lietuvos BVP. Nors šešėlinės ekonomikos lygis kasmet mažėja, jis vis dar aukštesnis nei prieš krizę.

SKAIČIAI:

Ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų daugėjo (tūkst. asmenų)

2010198,1
2011200,4
2012206,8
2013213,8
2014221

Už minimalią algą ir mažiau dirbusių darbuotojų irgi gausėjo (tūkst. asmenų)

2010117,7
2011114,2
2012113,3
2013123,3
2014124,7

Šaltinis: Statistikos departamentas

Apdraustųjų, dirbusių ne mažiau kaip 30 dienų per mėnesį, pasiskirstymas pagal pajamas (tūkst. asmenų)

Mėnesio pajamos (Eur)Apdraustųjų skaičius
iki 300225
501-600102,8
601-70088,1
301-35087,7
351-40084,9
1001-130084,7
701-80079,6
401-45072,5
801-90061,5
451-50055,6
901-100050,1
1301-160041,9
1601-200025,8
2001-300022,8
3001-40006,2
daugiau nei 50012,8
4001-50002,2
Iš viso1094,2

Šaltinis: „Sodra“, 2015 m. birželis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"