TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uždirbti daugiau trukdo uosto gylis

2008 08 04 0:00
Nors Klaipėdos uoste laivų kasmet daugėja, dėl nepakankamo kanalo gylio ne visi jie išplaukia maksimaliai pakrauti.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Šiemetinę Jūros šventę 15, 8 mln. tonų pusmečio krovos rekordu pasitikęs Klaipėdos uostas atrodė išgyvenantis aukso amžių, nors jo kasdienybė skęsta rūpesčiuose dėl lėtos infrastruktūros plėtros ir laivybos kanalo gylio, trukdančių naudoti krovos technologijas efektyviau.

Reikalavimas pagal patvirtintas investicijų programas gilinti uostą ir mažinti klirensą nėra kažkokia išskirtinė Klaipėdos verslininkų užgaida. Laivų parametrus didėjimo linkme keičia konkurencijos varoma globalinė ekonomika.

Palanki rinkos situacija.

Pasak "Klaipėdos naftos" atstovo Eugenijaus Vilūno, lietuviška produkcija sudarė maždaug 53 proc. terminale perpilto kiekio. Aukščiausią pastarojo dešimtmečio istorijoje apyvartos šuolį nulėmė ne tik visu pajėgumu po gaisro dirbanti ir eksportą didinanti "Mažeikių nafta", bet ir pritrauktas Rusijos bei Baltarusijos naftos gamyklų eksportas. Europos rinkoje - degalų pirkimo įkarštis.

Rekordinį pernykštį "Klasco" rezultatą šiemet pirmiausia padėjo pagerinti glaudus bendradarbiavimas su Jonavos "Achema" ir Baltarusijos trąšų gamintojais, "Azoto" ir "Belkalij" įmonėmis.

"Per pusmetį "Belkalij" trąšų perkrovėme 847 tūkst. tonų, ketvirtadaliu daugiau nei pernai. O cukraus žaliavos daugiau krauta pasirodžius Rusijos importui. Iki tol per mus cukrų importavo tik Baltarusija. Triskart padidėjo lietuviškų grūdų eksporto mastas. Mums reikšminga tai, kad 90 tūkst. tonų ferolydinių pavyko perimti iš Kaliningrado uosto. Rusijai lyginant geležinkelio tarifus mes kai kuriems kroviniams jau pajėgiame pasiūlyti konkurencingą kainą, įskaitant krovinio logistiką nuo pat gamyklos", - teigė "Klasco" komercijos direktorius Vytautas Kaunas.

Pasak "Begos" komercijos direktoriaus Egidijaus Petrausko, bendrovė per pirmąjį pusmetį perkrovė 1,62 mln. tonų krovinių - penktadaliu daugiau nei pernai. "Dukart padidėjo cemento apyvarta, triskart - statybų pramonei skirtos kalcinuotos sodos importas, taip pat pavyko pritraukti naujų krovinių iš Pietų Uralo bei Ukrainos", - sakė E. Petrauskas.

Per pirmą šių metų pusmetį KTG konteinerių terminalas perkrovė 147 284 sąlyginių konteinerių (TEU), 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

"Lėtesnis nei buvo įprasta pirmojo pusmečio tempas nulemtas konteinerinės linijos MSC sprendimo dalį srauto, dėl nepakankamo gylio prie mūsų konteinerių terminalo krantinės, nukreipti į "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalą. Bet nuo šių metų birželio pabaigos pavyko suderinti grafikus ir sudaryti sąlygas suomių kompanijai "Containership" KTG konteinerių terminalą naudoti, nutraukus servisą į Liepoją, kaip pagrindinį šiame regione. Tikimės kad dėl tokio sprendimo papildomai perkrausime apie 12 tūkst. TEU, skirtų Latvijos rinkai. Planuojame iki metų pabaigos perkrauti apie 310 tūkst. TEU. Tai būtų dvigubai daugiau, nei nustatytos projektinės šio terminalo galimybės", - kalbėjo KTG vadovas Vaidotas Šileika.

Bendras KTG krovinių tonažas, perkrautas per konteinerių, ro-ro ir generalinių krovinių terminalus, sudarė 1,624 mln. tonų. Tai tiek pat, kiek ir pirmus šešis mėnesius pernai, nors krovinių, išskyrus konteinerius, šiemet daugėjo stabiliai.

Nelygus dugnas

Piečiausiame uosto taške, prie Malkų įlankos, veikiančių įmonių laivybos sunkumai seniai žinomi. Šiemet Malkų įlankoje vykstantys akvatorijos gilinimo darbai bent iš dalies situaciją turėtų pagerinti. Tačiau vis dar stebina šiaurinės uosto dalies naftos įmonių bei "Klasco" situacija, kai kiekvienas kraunamas "Panamax" tipo laivas sukelia didžiulį stresą verslininkams dėl sutarčių vykdymo ir uosto prestižo, locmanams ir uosto kapitonui - dėl saugaus laivo išvedimo.

"Klasco" generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas, laivybos specialistas Vytautas Paulauskas ir kiti uostininkai įsitikinę, kad krantines išgilinti ir Klaipėdos kanalo dugną išlyginti reikia taip, jog uosto kapitonas galėtų sumažinti laivo klirensą (laivo atsargą iki dugno) nuo dabartinio 1,5 metro iki metro, kaip yra kituose pasaulio uostuose. Tuomet būtų galima pakrauti į laivus krovinių tiek, kiek laivas talpina, arba tiek, kiek pageidauja išvežti klientai. Nes vienas klirenso centimetras - tai pakrautos 60 tonų krovinio.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) 2008 metų investicijų planuose uosto šiaurinės dalies laivybos kanalo platinimui ir gilinimui iki 15 m bei Malkų įlankos gilinimui iki 11,5 m numatyta skirti 61 mln. litų. Verslininkai abejoja, ar rudens audrų sezono pavyks atlikti numatytus darbus, kadangi be techninių ar finansinių priežasčių yra ir kitokių gilinimo trukdžių - pavyzdžiui, intensyvi laivyba. Be to, po kiekvieno gilinimo dugnas vis tiek būna nelygus dėl neiškastų akmenų ar smėliu užneštų krantinių duobių.

"Mums neturėtų rūpėti, kur koks gylis, tik norime aiškiai ir iš anksto žinoti, kiek tonų galėsime pakrauti į konkretų laivą. Tai nenormalu, kad dėl "Panamax" pakrovimo kaskart privalome gauti atskirą uosto kapitono leidimą. Esant minimaliam, vadinamajam nuliniam, vandens lygiui, leidžiama iki 12,5 metrų laivo gramzda. Bet vasarą paprastai marios nusenka, kanale būna minusinis vandens lygis. Laivai frachtuojami ir sutartys dėl pakrovimo kiekio sudaromos iš anksto, kai mes nežinome būsimo vandens lygio. Klaipėdos uostą būtina pagilinti tiek, kad galėtų būti kraunami iki 13,5 metro gramzdos laivai", - ragina verslininkai.

Anot uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, klirensas akvatorijoje turi būti 1,5 m dėl laivo vadinamojo nusėdimo ir dėl laivo valdymo svyravimų. Be to, kapitonas nėra tikras, kad oficialiai deklaruoti kanalo ir krantinių gyliai yra būtent tokie. "Mūsų prašymu uosto tyrimą atlikęs mokslų daktaras iš Anglijos patvirtino, kad klirenso skaičiai - pagrįsti", - savo atsargumą teisino V. Lukoševičius.

Laivai didėja

Reikalavimas pagal patvirtintas investicijų programas gilinti uostą ir mažinti klirensą nėra kažkokia išskirtinė Klaipėdos verslininkų užgaida. Laivų parametrus didėjimo linkme keičia konkurencijos varoma globalinė ekonomika. Pinigus skaičiuoja ir krovinių savininkai, ir transportininkai. Viena brangiausių krovinių logistikos dalių - laivo samda, priklausanti nuo plaukimo ir prastovos laiko. Naujos statybos laivų gramzda kaskart vis didesnė, o jų tipai atspindi praplaukimo kanalų pavadinimus: "Panamax", "Suecomax", "Malacamax".

Nuo 2008 metų kovo įKlaipėdos uostą pradėjo plaukioti didžiausios talpos kada nors Klaipėdos uosto istorijoje apsilankęs konteinervežis "MSC Veronique". Jo ilgis 222 m, plotis - 32 m, o maksimali�grimzlė - 11,5 m.

Taip pat šių metų kovą paimti naftos produktų buvo atplaukęs didžiausias Klaipėdos uosto istorijoje tanklaivis "Tour". Jo ilgis 274,47 m, plotis - 48,04 m, o maksimali�grimzlė - 17,022 m.

Į šį tanklaivį per 42 valandas buvo pakrauta 90,6 tūkst. tonų mazuto, nes buvo leista tik 12,3 m gramzda. Tanklaivio talpa - per 120 tūkst. tonų. Kartą prieš porą metų, esant potvyniui, į tanklaivį buvę pripilta 92 tūkst. t. - tai didžiausias naftos krovinio kiekis, išplukdytas iš Klaipėdos.

"Klasco" prie pačių giliausių savo krantinių į 65 tūkst. tonų talpos laivus daugiausia yra pakrovusi

64,3 tūkst. tonų baltarusiškų biriųjų trąšų. Per šiemetinę Jūros šventę išplaukęs tanklaivis "Iron Knight" išgabeno 63,4 tūkst. tonų trąšų.

Pasak "Klasco", samdant "Panamax" laivus "Belkalij" trąšoms Brazilijos rinkai, iš anksto tvirtinami du uostai - Ventspilis ir Klaipėda, o galutinį uosto pasirinkimą lemia jau kitos aplinkybės. Kai trąšos skiriamos Kinijos rinkai - iš karto tvirtinamas tik gilesnis Ventspilio uostas.

Faktai

KVJUD duomenimis, 2008 metų I pusmetį, gilinant uosto akvatoriją, iš viso iškasta 377 tūkst. kubinių metrų grunto.

Gilinat Malkų įlankos akvatoriją (iki 11,5 - 10,0 m) iškasta 82 tūkst. kubinių metrų. Šių darbų vertė 14 mln. litų. Kad maksimali leistina grimzlė padidėtų iki 9,9 m, dar šiais metais čia planuojama investuoti apie 5,5 mln. litų.

Gilinant įplaukos kanalą iki 14,5 - 15,0 m iškasta 285 tūkst. kubinių metrų grunto. Atliktų gilinimo darbų vertė - 16,8 mln. litų.

Gilinant akvatoriją prie krantinės Nr. 142 iškasta 10 tūkst. kubinių metrų grunto. Šių darbų vertė- 0,5 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"