TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Uždirbti iš elektros prekybos taps sunkiau

2015 04 15 6:00
Iki šių metų pradžios kiekvieną dieną nustatant vis naują sienos kirtimo kainą nepriklausomi elektros tiekėjai negalėjo numatyti, kiek kainuos elektros transportavimas iš Šiaurės šalių į Lietuvą ir Latviją. LŽ archyvo nuotraukos

Lietuvoje finansų rinka iki šiol nebuvo pakankamai išplėtota ir trūko rizikos valdymo priemonių, tad elektros pardavimas buvo itin rizikingas verslas - susiklosčius nepalankiam scenarijui silpniausi rinkos dalyviai nebepajėgė tęsti veiklos. Būtent taip 2013 metais nesuvaldžiusios rizikos dėl staiga biržoje išaugusių elektros energijos kainų bankrutavo kelios elektra prekiavusios bendrovės, kurios teikė elektrą fiksuotomis kainomis.

Estijos elektros tiekimo bendrovės „Enefit“ generalinis direktorius Janis Betheras prognozuoja, kad Lietuvoje ilgainiui finansų rinka taps efektyvesnė ir tiekėjų maržos mažės. „Manyčiau, kad rinkoje liks mažiau „lengvo uždarbio medžiotojų“ ir turėsime keletą stiprių profesionalių energijos tiekėjų“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Kad Baltijos šalių rinkos būtų patrauklios didelėms europinėms kompanijoms, J. Bethero nuomone, būtina suderinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinę bazę. Mat dabar elektros pardavėjai turi prisitaikyti prie kiekvienos iš šių mažų šalių specifikos, ir tai atstumia stambiuosius rinkos žaidėjus.

Palankesnės rinkos sąlygos

- Nuo šių metų pradžios Baltijos šalių elektros sistemų operatoriai pradėjo siūlyti nepriklausomiems tiekėjams galimybę įsigyti pakankamą elektros energijos pralaidumą tarp Latvijos ir Estijos, o Lietuvos rinkoje atsirado elektros biržos „Nasdaq OMX Commodities” finansiniai produktai. Kokių naujų galimybių tai teikia elektros rinkos dalyviams?

- Šios priemonės sukūrė nepriklausomiems elektros tiekėjams palankesnes sąlygas prognozuoti, kiek kainuos elektros energijos transportavimas iš Estijos ir Suomijos, kuriose elektra beveik visada yra pigesnė, į Lietuvą ir Latviją. Tai atvėrė galimybes rinkos dalyviams, kurie importuoja elektros energiją iš Šiaurės šalių, pagrįstai apskaičiuoti būsimas sąnaudas ir jas žinant nustatyti fiksuotą elektros tarifą bent vienų metų laikotarpiui.

- Nuo 2013 metų Baltijos šalių sistemų operatoriai buvo pakeitę tarptautinės prekybos elektra tvarką. Pagal ją kiekvieną dieną buvo nustatoma vis nauja elektros per Estijos ir Latvijos sieną kirtimo kaina. Kuo ši tvarka buvo neparanki elektros tiekimo rinkai Lietuvoje?

- Kiekvieną dieną nustatant vis naują sienos kirtimo kainą nepriklausomi elektros tiekėjai negalėjo numatyti, kiek kainuos elektros transportavimas iš Šiaurės šalių į Lietuvą ir Latviją. Elektros tiekėjai tik žinojo, kokia bus sienos kirtimo kaina kitą dieną, o fiksuotą tarifą pasirenkantys klientai tikisi, kad tiekėjas prisiims riziką 365 dienas ateityje. Kaina kasdien galėdavo skirtis keliasdešimt procentų. Todėl tiekėjai negalėjo pagrįstai apskaičiuoti šių sąnaudų ir remdamiesi tuo siūlyti konkurencingą fiksuotą kainą elektros vartotojams.

Kadangi nepriklausomi elektros tiekėjai negalėjo tiksliai prognozuoti elektros kainos, jie arba išvis nesiūlė fiksuoto tarifo, arba nustatydavo jį remdamiesi prielaidomis. Tačiau prielaidos nėra tikslus ir skaidrus būdas, tiekėjai turėdavo nustatyti didelį antkainį, kad įtrauktų neprognozuojamą kainų svyravimo riziką. Matome, jog didmeninėje rinkoje pasiūlius kainos svyravimo rizikos valdymo priemones tiekėjų maržos Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo.

Janis Betheras.

- Pusantrų metų „Enefit“ buvo atsisakiusi Lietuvoje sudaryti ilgalaikes sutartis su fiksuota elektros kaina. Kas lėmė tokį drastišką sprendimą ir kaip tai atsiliepė įmonės rezultatams?

- Kadangi buvo neįmanoma prognozuoti elektros per Estijos ir Latvijos sieną kirtimo kainos, „Enefit“ priėmė sprendimą laikinai, kol nebus išspręsti šie tarpsisteminio perdavimo klausimai, nesudarinėti naujų elektros tiekimo sutarčių fiksuotu tarifu. Tokį sprendimą priėmėme, nes versle siekiame remtis objektyviais kriterijais, o ne prielaidomis. Jeigu būtume pasirinkę dalyvauti „fiksuotų kainų žaidime”, būtume buvę priversti pardavinėti klientams elektrą su didesniu antkainiu, nei elektra kainuoja didmeninėje rinkoje. Bet net ir tuomet, susiklosčius blogiausiam scenarijui, šis antkainis galėtų būti nepakankamas, kad padengtų staigų kainų kilimą.

Pastarieji pusantrų metų mums buvo kupini iššūkių, netekome dalies klientų, kuriems negalėjome pasiūlyti pastovios elektros kainos. Mūsų kasmet tiekiamos elektros apimtis sumažėjo apie 20 proc., mažėjimą atspindės dar ir 2015 metų rezultatai, nes su dalimi klientų turėjome ilgalaikes sutartis iki 2014 metų pabaigos. Tačiau planuojame, kad 2015 metais nuostolį pakeis pelnas, o 2016 metais fiksuosime augimą – nuo šių metų vasario, pasikeitus rinkos sąlygoms, atnaujinome fiksuotos kainos sutarčių sudarymą, todėl tikimės sėkmingai konkuruoti įmonėms renkantis elektros tiekėjus 2016-iesiems ir vėlesniems metams.

Atsiliekame kelerius metus

- Istoriškai absoliuti dauguma elektros vartotojų Lietuvoje renkasi fiksuotą elektros tarifą, skirtingai nei Estijos ar Skandinavijos šalyse, kur dalį elektros įmonės įsigyja fiksuota, dalį – biržos kainomis. Kodėl egzistuoja šie skirtumai?

- Mano nuomone, didžiausią įtaką vartotojų supratimui apie rinką ir elektros produktų pasiūlai turi rinkos lyderis. „Eesti Energia“ ir „Enefit“ visuomet pasisakė už tai, kad rinkai ir vartotojams būtų teikiama informacija ir siūlomi produktai, kurie leistų vartotojams pasinaudoti rinkoje atsiveriančiomis galimybėmis. Esame įsitikinę, kad kuo geriau vartotojas išmano elektros rinką, tuo realiau, jog jis ras tinkamiausią sprendimą savo įmonei, jos verslo modeliui – bendrovės skiriasi, ir suprantama, kad negali būti vieno universalaus produkto, kuris tiktų visiems.

Istoriškai Lietuvos elektros tiekimo rinkos lyderiai skatino fiksuotą tarifą, todėl jis taip išpopuliarėjo. Tačiau akivaizdu, kad situacija keičiasi, rinkoje siūloma vis daugiau ir įvairesnių elektros produktų. Tiesa, kol jie taps populiarūs, užtruks, nes, palyginti su Estija, šis procesas prasidėjo 3-4 metais vėliau.

- Koks modelis, jūsų nuomone, vartotojams būtų parankesnis Lietuvoje? Ar egzistuoja didelė rizika permokėti, jeigu jie ryžtųsi dalį elektros įsigyti biržos kaina?

- Nėra vieno universalaus modelio. Pavyzdžiui, jeigu prekes gaminanti įmonė turi sudariusi su savo klientu ilgalaikes prekių tiekimo nustatyta kaina sutartis, o išlaidos elektrai sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį, tuomet tokiai kompanijai patarčiau sudaryti ilgalaikę elektros tiekimo sutartį su fiksuotu tarifu. Tačiau jeigu prekių gamintojas savo produkcija tarptautinėje rinkoje prekiauja svyruojančia kaina, tuomet rekomenduočiau rinktis pirkti elektrą biržoje esančiomis kainomis („Spot“ kainomis).

Nėra vieno visiems tinkam produkto, tačiau matome, kad kol kas Lietuvoje nėra populiaru pirkti elektrą biržos kainomis. Vis dėlto manau, kad tai taps populiaru ateityje: Skandinavijos rinkų, kur birža veikia ir „Spot“ kainos siūlomos jau ilgą laiką, praktika rodo, jog ilguoju laikotarpiu „Spot“ kainos yra mažesnės – ketverius iš penkerių metų pigiau yra pirkti elektrą „Spot“ kaina nei fiksuota kaina.

Mažės lengvo uždarbio medžiotojų

- Dalis nepriklausomų elektros tiekėjų dėl itin didelių kainų svyravimų 2013 metais Lietuvoje neatlaikė konkurencijos ir pasitraukė iš rinkos. Kai kurie ekspertai teigia, kad rinkoje ilgainiui išliks tik keli stiprūs žaidėjai. Kaip prognozuotumėte elektros tiekimo rinkos ateitį Lietuvoje? Ar ji liks konkurencinga?

- Išsivysčiusiose finansų rinkose elektros pardavimo verslas pasižymi labai mažomis maržomis. Kai nėra finansinių rinkų ir rizikos valdymo priemonių, elektros pardavimas yra labai rizikingas verslas, o susiklosčius nepalankiam scenarijui silpniausi rinkos dalyviai yra priversti stabdyti veiklą.

Iš vienos pusės, pradėti prekiauti elektra gali daugelis, todėl manau, kad šioje rinkoje visuomet bus konkurencija. Kita vertus, rinkoms tampant efektyvesnėms ir sumažėjus tiekėjų maržoms, manyčiau, kad rinkoje bus mažiau „lengvo uždarbio medžiotojų“ ir turėsime keletą stiprių profesionalių energijos tiekėjų.

Labai svarbus aspektas – rinkos reguliavimo priemonės. Kad Baltijos šalių rinkos būtų patrauklios didelėms europinėms kompanijoms, būtina suderinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisinę bazę. „Dabar elektros pardavėjai turi prisitaikyti prie kiekvienos iš šių mažų šalių specifikos, ir tai atstumia stambiuosius rinkos žaidėjus.

Mokėsime daugiau negu estai

- Kokios priežastys lemia, kad elektros kainos NPS biržos Estijos ir Suomijos zonose kartais yra net 30 proc. ir daugiau mažesnės negu Lietuvoje ir Latvijoje? Ar esama prielaidų, kad kainos šiose Baltijos valstybėse išsilygins?

- Lietuva ir Latvija vis geriau integruosis su kaimynėmis valstybėmis, kuriose elektros kainos yra mažesnės. Dėl to turėtų mažėti elektros kaina šalyje ir sumenkti regioniniai skirtumai. Pastaruoju metu Skandinavijos rinkoje pastebimas akivaizdus elektros kainos mažėjimas, ir panašu į tai, kad šis žemas kainų lygis turėtų išsilaikyti artimiausius kelerius metus.

Tiesa, nors per naujas jungtis Lietuvą ir Latviją pasieks pigesnė elektra, kainos skirtumai išliks. „Litgrid“ prognozuoja, kad elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje išliks 15 proc. aukštesnė nei Estijoje (skaičiuojant metinį vidurkį). Tam yra įvairių priežasčių, tačiau esminis dalykas tas, kad kainos 2016 metais nebus identiškos Švedijoje ar Estijoje esančioms kainoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"