TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užduotis uostui - išlaikyti lygį

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) paskelbė, kad pernai Klaipėdos uoste perkrauta 36,6 mln. tonų jūrinių krovinių, arba 5 mln. tonų (16 proc.) daugiau nei 2010 metais. Tačiau pernai neblogai sekėsi ir artimiausiems konkurentams.

Dviejų pagrindinių Latvijos uostų apsukos buvo tik šiek tiek lėtesnės nei Klaipėdos: Rygos apyvarta ūgtelėjo 11,5 proc., iki 34 mln. tonų, Ventspilio - 14,7 proc., iki 28,5 mln. tonų. Tačiau jungtiniame Talino uoste tvyrojo sąstingis, nusistovėjo toks pat kaip ir 2010 metais krovos lygis - 36,5 mln. tonų, todėl Klaipėda sugebėjo jį keliomis dešimtimis tonų aplenkti ir pelnyti Baltijos valstybių uosto lyderio vardą.

Patys neplanavo

KVJUD vadovybė pernai krovos prognozes keitė net dukart. Vasarą, kai 3 mln. tonų per mėnesį apyvarta tapo tvirta norma, ėmė ryškėti 35 mln. tonų aukštuma. O spalį, kai buvo pasiektas 3,3 mln. tonų mėnesio rekordas, kartelė pakelta iki 36 mln. tonų. Spalis išsiskyrė ir kitais rekordais - nuo metų pradžios perkrauta 10 mln. tonų trąšų ir neįtikimai padidėjusi ro-ro krovinių apyvarta.

Pasak KVJUD rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo, uoste pasiekti visų pagrindinių 4 krovinių geriausi istorijoje apyvartos rezultatai: bendros trąšų (11,61 mln. tonų), iš jų atskirai biriųjų (9,56 mln. tonų), ro-ro vienetų (261196) ir konteinerių (382185 TEU) krovos. Pasak A.Drungilo, įspūdingi 2011 metų rodikliai pasiekti dėl 4 proc. išaugusių - iki 44 proc. visos apyvartos - tranzitinių krovinių kiekio, 16,1 mln. tonų. Pernai tranzitinių krovinių per Klaipėdą gabenta 12,5 mln. tonų.

Tai, KVJUD vadovybės teigimu, dar kartą patvirtina, kad ne tik paklausos augimas užsienio ir vietos rinkose, bet ir akivaizdūs konkurenciniai pranašumai - sėkmingai krovos kompanijų vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, sausumos transporto ir uosto infrastruktūros išplėtojimo lygis bei optimalūs geležinkelių ir uosto paslaugų tarifai - užtikrino spartų krovos didėjimą Klaipėdos uoste.

Pernai Klaipėdos uoste lankėsi 8,5 tūkst. laivų. Pasak uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, tai geriausias rezultatas per pastaruosius 5 metus.

Iš planuotų 196 mln. litų investicijų panaudoti pavykę maždaug 70 proc., o galutinis rezultatas bus žinomas rangovams pateikus aktus antroje sausio pusėje. Tačiau ir tiek, KVJUD teigimu, bus rekordas.

Teorinės investicijos

2012 metai nežada būti tokie dinamiški ir turtingi laimėjimų. Vakarų Europos jūrų sektoriuje kilęs nerimas dėl naujos krizės kaip bangos ritasi į regiono pakraščius. Kaip savotiškas lakmusas esantis Roterdamas 2011 metais perkrovė tik 3 mln. tonų, arba 0,8 proc., daugiau nei 2010 metais - iš viso 433 mln. tonų krovinių. Panašaus rezultato ten tikimasi ir 2012-aisiais.

Hamburgo uostui, kuris labai svarbus Klaipėdos partneris, pernai, kaip ir užpernai, apyvartą pavyko padidinti daugiau kaip dešimtadaliu (rezultatas dar nepatikslintas, 2011 metų prognozė po 9 mėnesių krovos - 133 mln. tonų). Tačiau vokiečių transporto ekspertai 2012 metais prognozuoja tik 3,8 proc. didesnę šio uosto apyvartą. Tokie sulėtėjusios Europos ekonomikos ratilai, kaip ir 2008 metais, greitai gali pasklisti ir į aktyvesnį Europos Sąjungos rytinį pakraštį, prekybos linijų sujungtą su Olandijos ar Vokietijos uostais.

"2012 metais vyks pasiekto lygio stabilizavimas", - prognozuoja A.Drungilas. Tačiau uosto generalinis direktorius trykšta didesniu optimizmu. "Tikimės, kad Klaipėdos uostui pavyks ne tik išlaikyti esamus krovinių srautus, bet ir pasiekti nuosaikų 3-4 proc. apyvartos didėjimą", - svarstė Eugenijus Gentvilas. Tokias nuotaikas įkvepia atsigavęs konteinerinio traukinio "Vikingas" judėjimas ir po sausio 10 dienos iš Klaipėdos Kazachstano link išvažiuojančio pirmojo traukinio "Saulė" tolesnė prekybos perspektyva.

2011-aisiais Klaipėdos uostas gavo 147 mln. litų pajamų iš uosto rinkliavų, 16 proc. daugiau nei 2010 metais. Žemės nuomos pajamos kasmet smarkiai nesikeičia, pernai gauta 20,8 mln. litų. Kol neaišku, ar tikrai iš KVJUD uždirbto pelno bus paimta 52 mln. litų, kaip įrašyta šių metų biudžete, nes tai sudarytų daugiau kaip 50 proc. įstatyme apibrėžtos pelno normos, planuoti 2012 metų finansus gana sudėtinga. Pajamos numatomos panašios, o 300 mln. litų investicinė programa yra grynai teorinė, į ją įtraukti 90 mln. litų ES fondų lėšų, daugiausia uostui gilinti. Manoma, kad bus vykdomi tik tęstiniai infrastruktūros statybų darbai ir pradėti keli nauji projektai, kurių investicinė grąža yra pati greičiausia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"