TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsieniečiai uoste nori tiltų

2011 03 15 0:00
Numatoma, kad 2013 metais į "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalą kompaniją TIL iš Brėmenhafeno perkels MSC konteinerių paskirstymo centrą.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Pasaulio konteinerių transportavimo milžinai, prieš trejus metus įsigiję bendroves "Klaipėdos Smeltė" ir "Progresas", dėl savo verslo planų spaudžia Klaipėdos uosto vadovybę statyti tarp teritorijų tiltą. Valstybės investiciniuose planuose tokiai infrastruktūrai išlaidų nenumatyta.

Anksčiau uostamiestyje baimintasi dėl nacionalinių saugumo interesų, kad "Klaipėdos Smeltė" nebūtų parduota Rusijos įmonėms, o dabar - kad savininkų iš Vakarų milžiniški užmojai neužgožtų mažesnių kompanijų reikalų ir ateities perspektyvų. Prieš dešimtmetį vandenynų laivai buvo siejami su išorinio uosto statyba 2015-2020 metais. O dabar jie įplaukia į uosto vidurį, stulbinamai greitai keisdami mūsų uosto kategoriją ir parametrus.

Dėl užmojų gilins uostą

Tarptautinė uosto terminalų kompanija "Terminal Investment Limited" (TIL) su partnere, Šveicarijoje registruota konteinerių gabenimo kompanija MSC ("Mediterranian Shipping Company"), Klaipėdoje žada įsitvirtinti ilgam ir pakeisti logistikos Baltijos jūroje schemą.

MSC su kita konteinerių laivybos galiūne, kompanija "Maersk", nuolat varžosi dėl lyderio titulo, o pernai jį iškovojo. Tačiau garsūs vardai ne tik kelia mūsų uosto prestižą, bet ir didžiulį galvos skausmą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovybei, kaip saugiai įplukdyti į upinio uosto vidurį vandenynų laivus. Prie rūpesčių dėl uosto gylio, kurių bus bandoma atsikratyti gilinant ir platinant kanalą, prisideda vis naujų ir nepigiai įgyvendinamų pageidavimų.

KVJUD šiuo metu yra paskelbusi supaprastintą atvirą konkursą galimybių studijai ir paraiškai ES struktūrinių fondų paramai gauti projektui "Uosto įplaukos kanalo gilinimas ir platinimas" parengti. Konkursas gilinimo darbams atlikti dar nepaskelbtas, bet rangovą numatoma turėti iki birželio 30 dienos. Preliminariai skaičiuojama, kad gilinant uostą teks iškasti 4,5 mln. kubinių metrų grunto. Net jei rangovo kaina būtų panaši į šiemet atliekamų uosto valymo darbų kainą - 17 litų už kubą, tokios išlaidos siektų per 76 mln. litų. Tačiau nukasti apie metrą grunto, iki 15 metrų kanalo gylio, - ne tas pats, kas išvalyti dumblą ir smėlio sąnašas. Klaipėdos uosto dugnas yra kietas.

"Klaipėdos Smeltės" savininkai pažintį su Lietuva pradėjo nuo susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi ir šio buvo sutikti pagarbiai.

Rodos, jie tikisi, kad dabar viskas turi klotis kaip sviestu patepta, nors valstybė ir turės išlaidų. Jeigu Vyriausybė konteinerių projektą pripažino strateginiu, tai užsieniečiams, nepatyrusiems, kad Lietuvoje viskas apsiverčia aukštyn kojomis sulig politinių jėgų kaita, net techninės kliūtys yra neįsivaizduojamos. Jie avansu reikalauja adekvačių valstybės investicijų, nors iki šiol uoste taikyta praktika - pirma įrodyti ekonominį naudingumą.

Todėl KVJUD vadovybė, šiemet nepatenkinusi "Klaipėdos Smeltės" paraiškų priimti dar didesnius laivus, nei pastarąjį kartą kovo 1 dieną atplaukęs laivas rekordininkas - beveik 275 metrų ilgio, 40 metrų pločio, 5551 sąlyginio konteinerio (TEU) talpos "MSC Fortunate", ilgai atsikalbinėti negalės.

Žada milijoną konteinerių

Pastarąjį kartą svarstant "Klaipėdos Smeltės" klausimus bendrovės generalinis direktorius Rimantas Juška uosto tarybai priminė, kad Lietuvoje priimti svarstymų terminai jo įmonės aiškiai netenkina. Jis informavo, kad pagal sutartį su bendrove "COWI Lietuva" iki birželio bus parengtas konteinerių paskirstymo centro (HUB) techninis projektas. Šis numato, kad konteineriams skirtų 82-100 krantinių ilgis bus 1430 metrų, plotas, įskaitant buvusią "Progreso" teritoriją, - 30 hektarų. TEU vietų - 3262, maksimalus kiekis - 19 572 TEU. Kartu su šaldytiems konteineriams skirtomis vietomis vienu metu bus galima laikyti 24 654 TEU. Terminalo pajėgumas - milijonas TEU per metus. Tai triskart daugiau, nei šiuo metu kraunama dviejuose terminaluose.

Pasak R.Juškos, daug šaldytų produktų gabenama refrižeratoriniais konteineriais iš Pietų Amerikos per Brėmenhafeną. Ten jie paskirstomi ir dalis gabenama į Sankt Peterburgą Rusijoje. Tačiau vokiečių uostas yra toks užkrautas ir brangus, kad kompanija MSC, nusprendusi kurti paskirstymo centrą Klaipėdoje, į laivus, kurie plaukia per Atlantą, kartu su paprastais konteineriais krautų ir refrižeratorinius su vaisiais. Jie iš Klaipėdos būtų gabenami į Sankt Peterburgą, Rygą, Taliną reguliariais fiderinių laivų, kurie "bėgiotų" tik po Baltijos jūrą, reisais.

Bendrovė teritoriją numato pritaikyti etapais iki 2013 metų pabaigos. Į konteinerių skirstymo centrą kartu su įranga numatoma investuoti 250 mln. litų. Tačiau kad viskas judėtų sklandžiai, iki to laiko turi atsirasti tiltas.

Kas investuos į tiltą?

Kalbėdamas su LŽ R.Juška aiškino, jog apie tiltą "Klaipėdos Smeltės" teritorijoje kalbama nuo 2001 metų, kai buvo numatyta, kad iš 82 krantinės bus išvažiavimas į uostamiesčio Baltijos prospektą. Bet nauji įmonės savininkai, įvertinę situaciją, nesutinka atimti vieno hektaro teritorijos pačioje brangiausioje žemėje, tiesiai priešais krantinę. "Mūsų akcininkai sako, kad tiltas turėtų atsirasti teritorijos viduryje. Mes pasakėme taip: kadangi bendrovė "Bega" nori plėstis, atsirastų 3 mln. tonų papildomų krovinių, "Birių krovinių terminalas" pernai krovė beveik 3 mln., dar planuoja didinti apyvartą dvigubai, statomas keleivių ir krovinių terminalas taip pat turės privažiavimo rampas, o visi kroviniai juda geležinkeliu pro "Klaipėdos Smeltės" vartus, - tai mes nederinsime nė vieno projekto. Praėjusiais metais beveik 140 tūkst. vagonų pravažiavo pro šalį, o mes patys negalėjome nei įvažiuoti, nei išvažiuoti. Pridėkime dar 6-7 mln. tonų krovinių, tada mes išvis nebepateksime į teritoriją. Buvo bandyta įvertinti, kas geriau - tiltas ar tunelis. Bet tunelį dėl aukštai esančio gruntinio vandens būtų sudėtingiau statyti, saugiau - tiltas. Mus valdanti kompanija TIL turi 27 terminalus pasaulyje. Jų teigimu, panašūs klausimai uostuose sprendžiami statant tiltus. Jei mašina užstringa ant tilto, galima ją nukelti. O jeigu tunelyje - neįsivaizduojamos problemos. Manoma, kad tiltas galėtų kainuoti 20-25 mln. litų", - sakė "Klaipėdos Smeltės" vadovas. Jis įsitikinęs, kad tokį tiltą turėtų statyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tačiau direkcijos vadovas E.Gentvilas, atsakydamas į LŽ klausimus, nebuvo tuo tikras. "Ar uosto direkcijos planuose numatyta skirti pinigų tiltui? Niekas nebuvo planuota. O kai pageidaujama turėti labai greitai, aš operatoriams sakau: nekliudykite mums dirbti. Pernai davėme sutikimą koreguoti "Klaipėdos Smeltės" krantinių techninį projektą. Tačiau objektas gegužės 1 dieną nebus pastatytas, kaip planuota. Jie paprašė dar kartą koreguoti projektą. Garbė jiems, kad patys sutinka apmokėti. Neaišku, ko kitais metais jie dar paprašys. Tiltas - racionalus sprendimas, bet nereikia perspausti - pas mus jokioje programoje toks dalykas nenumatytas. Kyla klausimas, ar tai nėra vidinė kompanijos infrastruktūra? Terminalo vidinius kelius stato pati projektą įgyvendinanti kompanija. Kaip traktuoti šį tiltą, kuris sujungtų dvi buvusias kompanijas? Pripažįstu, kad jo reikia. Sėsim ir kalbėsim."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"