TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsieniečiams viliotinis, saviems – ragai nuo polkos

2015 12 18 6:00
Kestutis Glaveckas: „Vyriausybe negina savu verslininku, nors tai turetu buti pagrindine valdžios funkcija.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Skelbiama, kad per pirmąjį šių metų pusmetį sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 1,9 procento. Tačiau valdžios atstovai nutyli, kad užsienio pinigų srautai Lietuvoje – menki, nors užsienio investuotojai pasitinkami su duona, druska ir fejerverkais, o vietiniams tenka sunešioti geležines klumpes, kad tik gautų leidimą investuoti.

„Daugelyje pramonės šakų mūsų verslininkai, norintys investuoti Lietuvoje, susiduria su biurokratiniais trukdžiais, o užsienio kompanijos gauna įvairių privilegijų ir didžiulį palaikymą. Jos neabejotinai atsiduria geresnėse pozicijose negu vietinis kapitalas, nors pinigai neturėtų skirtis. Mūsų kapitalas ignoruojamas, nors sukuria ne mažiau darbo vietų ir yra Lietuvai ne mažiau naudingas nei užsienio investicijos“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Seimo narys ekonomikos mokslų daktaras Kęstutis Glaveckas.

Dar griežčiau besiklostančią situaciją vertina parlamentaras, buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vadovas Povilas Urbšys. Jo teigimu, dėl nelanksčios šalies mokesčių politikos, išplitusios politinės korupcijos, paniekinamo valdžios atstovų požiūrio į vietos verslininkus ir išskirtinių sąlygų kūrimo užsienio kapitalui lietuviškas verslas priverstas emigruoti iš Lietuvos. Kaip sakė parlamentaras, vien praėjusiais metais fiksuota, kad iš Lietuvos „emigravo“ maždaug 2 mlrd. eurų.

„Vienintelis dalykas, ko Lietuvoje norima iš verslo, yra tai, kad jis sumokėtų mokesčius, bet nesirūpinama, jog tie mokesčiai būtų tokie, kad verslui netektų bėgti iš savo šalies. Vietoj to pas mus viliojamas užsienio kapitalas, jam sudaromos išskirtinės sąlygos, dėl to nukenčia vietos verslininkai, ir niekas nesirūpina, kaip tai išbalansuoja mūsų verslo aplinką“, – įsitikinęs P. Urbšys.

Nesprendžia problemų

„Apie „aktyvų užsienio investicijų skatinimą“ Lietuvoje galiu pasakyti, kad jis labai panašaus į sniego žmogų – visi girdėjo, bet niekas nematė“, – LŽ teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, pagal sukauptas tiesioginio užsienio investicijas Lietuva vis dar yra paskutinėje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje. Ypač mažai užsienio įmonės Lietuvoje investavo į gamybos sektorių, o be investicijų į naftos perdirbimo ir trąšų sektorių atrodytume visai liūdnai. Kaip aiškino N. Mačiulis, vyraujančios investicijos į paslaugų sektorių iš tiesų sukuria daug gerai mokamų darbo vietų, bet tik aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir tik didmiesčiuose. „Tai nesprendžia didelio nedarbo ir regioninės atskirties problemų“, – pažymėjo jis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas įsitikinęs, kad užsienio investuotojų, kurie Lietuvoje tikrai būtų labai laukiami, nėra tiek daug. „Kokie investuotojai yra svarbūs? Tie, kurie atneša naujas technologijas, pažada mokėti didelius atlyginimus ir įtraukti į procesus vietinius verslo subjektus. Tai yra tokie, kurie konkrečiame regione iš tiesų gerokai pakels socialinę-ekonominę gerovę. Deja, pas mus daugiausia investuoja paslaugų teikėjai, kurie nesukuria labai daug pridėtinės vertės“, – aiškino jis.

Darbdavių atstovo manymu, jei Lietuvos verslui būtų teikiama tokia pat moralinė ir finansinė parama kaip užsienio investuotojams, jie taip pat plėtotų investicinius projektus. „Esame pasirašę susitarimą su politinėmis partijomis, kad tiek užsienio, tiek nacionalinio verslo investuotojai būtų skatinami vienodai. Deja, Lietuvoje yra susiformavusi opinija, kad geri yra tik užsienio investuotojai, o vietos verslininkai nėra taip gerbiami. Įvaizdis versle labai svarbus, ir kai valdžios akyse lietuviškas verslas yra „blogas“, parama jam tampa gerokai „skystesnė“ nei užsieniečiams. Kai mūsų verslininkai mato, kad valdžia juos vertina per „myliu-nemyliu“ prizmę, entuziazmas blėsta“, – teigė D. Arlauskas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis nėra toks griežtas. Jo teigimu, didelių skirtumų Lietuvoje tarp vietos gamintojų ir užsienio investuotojų nėra. „Žinoma, galėtume kalbėti apie tai, kad savame krašte pranašu nebūsi. Gal to dėmesio vietinei pramonei ir mažiau, bet nemanyčiau, kad tai didelė šios Vyriausybės bėda. Ankstesnė Vyriausybė labiau skirstė verslininkus į Lietuvos ir užsienio investuotojus. Kita vertus, globalizacija formuoja tendenciją, kad užsienio investicijos daugeliu atvejų jau yra perkamos, valstybės jas medžioja, nes supranta, kad jų atėjimas didina valstybės ekonominę stiprybę“, – pažymėjo pramonininkų vadovas.

Pasigenda pagarbos

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teigimu, tendencija, kai Lietuvos valdžios institucijos pirmenybę teikia užsienio, o ne vietos investuotojams, jau duoda skaudžių vaisių. Pasak politiko, skaičiuojama, kad ateinančiais metais Lietuvos verslininkai į kitas valstybes investuos 700–800 mln. eurų.

„Taip vyksta todėl, kad Lietuvoje sąlygos vietos verslui ir užsieniečiams yra nevienodos. Tarkime, ateina naujas investuotojas į Lietuvą, jis tam tikram laikui atleidžiamas nuo nekilnojamojo turto, žemės, pelno, kitų mokesčių, o vietos verslininkai turi veikti įprastinėmis, taigi nelygios konkurencijos, sąlygomis“, – tvirtino jis.

Ekonomisto K. Glavecko manymu, tokia tendencija formuojasi dėl Lietuvos valdžios institucijose įsivyravusio požiūrio, esą užsienio investuotojai yra vertingesni nei vietiniai. „Didžiausios kliūtys atsiranda savivaldybių lygmeniu, tačiau ir Vyriausybė negina savų verslininkų, nors tai turėtų būti pagrindinė valdžios funkcija – siekti, kad vietos verslas kuo daugiau pagamintų ir parduotų. Jei to nepadarai, tada visa ekonomika ant šono guli“, – svarstė politikas.

P. Urbšys įsitikinęs, kad Lietuvos verslui, norint išgyventi, tenka kovoti politinės korupcijos aplinkoje, kurioje valdžios galios yra sutelktos atskirų grupių ar asmenų rankose. „Akivaizdu, kad Lietuvos verslas ir verslininkai užsienyje vertinami daug geriau negu mūsų šalyje. Lietuvoje džiaugiamasi, kad pritraukiama užsienio kapitalo, be abejo, tai reikalinga. Bet kiek šalyje veikia realių, ne popierinių programų, skirtų vietos verslo įvaizdžiui gerinti? Kiek politikų drįsta viešai pasidžiaugti mūsų verslininkais, kurie sugeba įsitvirtinti užsienio rinkose, bet mokesčius sumoka į Lietuvos biudžetą? Valdžia giriasi, kiek darbo vietų sukuria užsienio kapitalas, bet ar įvertinama, kiek darbo vietų kasmet sukuria Lietuvos verslininkai?“ – stebėjosi politikas.

Povilas Urbšys: „Lietuvos verslui, norint išgyventi, tenka kovoti politinės korupcijos aplinkoje, kurioje valdžios galios yra sutelktos atskirų grupių ar asmenų rankose.“

Vieni giriasi

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovo Daliaus Morkvėno teigimu, šiemet ši įstaiga planuoja įgyvendinti apie 30 investicinių projektų. Lietuvoje įsitvirtina banko „Danske Bank“ Informacinių technologijų kompetencijų centras, Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų milžinė „Intermedix“, didžiausia pasaulyje integruotas klientų aptarnavimo paslaugas teikianti kompanija „Teleperformance“, kitos bendrovės. Praėjusiais metais „Investuok Lietuvoje“ padėjo įgyvendinti 28 investicinius projektus.

„Per šiuos dar nesibaigusius metus pritraukti projektai planuoja sukurti apie 2500 darbo vietų, pernai – daugiau nei 1800. Taip pat pastebime, jog pritraukiame vis daugiau aukštų technologijų ir žinių reikalaujančių projektų. Per pastaruosius ketverius metus tokių projektų yra apie 80 procentų“, – sakė D. Morkvėnas.

„Investuok Lietuvoje“ teigimu, jau praėjusiais metais Lietuva buvo investicinių projektų pritraukimo lyderė regione, o vienam milijonui žmonių mūsų šalyje tenka 14,81 tiesioginių užsienio investicijų projekto, tai yra Lietuva viršija regiono vidurkį beveik 2,5 karto.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia kitokią informaciją. Šios institucijos duomenimis, 2014 metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso pernai sulaukta 163,5 mln. eurų (0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, BVP). Tiesa, išankstiniai šių metų duomenys rodo tam tikrą situacijos gerėjimą. Statistikos departamentas fiksuoja, kad 2015 metų antrąjį ketvirtį, kaip ir pirmąjį, užfiksuotas tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje buvo teigiamas ir sudarė 65,2 mln. eurų, – tai rodo užsienio investicijų Lietuvoje didėjimą.

Pasak D. Morkvėno, skirtingų vertinimų atsiranda dėl to, kad „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja pritrauktus investicinius projektus, o Statistikos departamentas – investicijų srautą, kuris apima užsienio investicijas į akcinį kapitalą Lietuvoje. „Tiesioginių užsienio investicijų srautas nebūtinai yra geras pritraukiamų investicijų indikatorius. O investiciniai projektai tiesiogiai prisideda prie šalies ūkio plėtros ir naujų darbo vietų kūrimo“, – aiškino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"