TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsienio investicijos į rajonus neviliojamos

2012 11 14 7:50
AFP/Scanpix nuotrauka

Tiesioginės užsienio investicijos praėjusių metų pabaigoje sudarė vidutiniškai po 12,7 tūkst. litų vienam Lietuvos gyventojui. Mažiausiai investuotojų pritraukę rajonai dėl to nesiskundžia, o daug kur valdininkai nė nesirūpina tuo.

Praėjusių metų pabaigoje visos sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė apie 38 mlrd. litų. Per metus jos padidėjo 9,9 procento.

Statistikos departamento duomenimis, absoliučiai didžiausia dalis investicijų teko Vilniaus apskričiai - 62,7 procento. Kauno apskritis sukaupė 12,1 proc., Telšių - 9,9 proc., Klaipėdos - 9,3 proc. visų užsieniečių investuotų pinigų. Mažiausiai jų gavo Tauragės ir Utenos apskritys: 0,1 ir 0,6 procento.

Per metus TUI rodiklis labiausiai padidėjo Šalčininkų rajono savivaldybėje - net 5 kartus, Šakių rajono savivaldybėje - 64 proc., Širvintų rajono savivaldybėje - 47,5 procento. Tačiau įspūdingi skaičiai dažnai reiškia ne didžiulį investicijų srautą, o tik netikėtą ūgtelėjimą po visiško sąstingio.

Utenos rajono, kuris pernai pritraukė tik 0,6 proc. visų šalies investicijų, savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vedėjo Algirdo Gildučio nestebina tai, kad Utenos apskrityje TUI per metus sumažėjo 14,2 procento. "Visada Utenos ir Tauragės apskrityse užsienio investicijos būdavo vienos mažiausių. 90 proc. visų apskrities TUI tenka Utenos miestui, nes čia veikia stambios užsienio kapitalo įmonės: UAB "Švyturys-Utenos alus", danų kapitalo UAB "Engel Dali", siuvanti darbo drabužius, norvegų UAB "Nordic Trade" ir kitos", - vardijo A.Gildutis. Jo nuomone, statistika ne visada atspindi realią padėtį, esą užsienio investicijų rodiklį gali lemti ir akcinio kapitalo sumažinimas ar investicijų pervertinimas.

Restoranus atidaro gruzinai

Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė LŽ sakė, kad ir jų apskrityje užsienio investicijos koncentruojamos pačioje Tauragėje.

Miesto turizmo ir informacijos centro vadovas Aivaras Betingis pabrėžė, jog šiais metais Tauragę atrado gruzinai ir ukrainiečiai. "Gruzinai čia atidaro jau antrą gruziniškos virtuvės restoraną, o ukrainiečiai ėmėsi saulės energijos, vėjo jėgainių ir medinių rėmelių gamybos verslo. Taigi būtų neteisinga sakyti, kad Tauragė neįdomi užsienio investuotojams", - kalbėjo jis.

A.Betingis pridūrė, kad tinklus žvejams Tauragėje nuo seno pina danų bendrovė "Netmark", baldus gamina taip pat danų įmonė "Kristensen & Kristensen", o skandinavų "Trelleborg" lieja plastiko gaminius. Pastaroji bendrovė jau kelerius metus gauna Verslininkų asociacijos apdovanojimus kaip geidžiamiausia Tauragės darbdavė. Anot A.Betingio, nemažai vietos verslininkų Tauragėje yra įsteigę bendrų įmonių su skandinavais, o tai, kad nei vietinis, nei užsienio verslas nėra linkęs investuoti atokesniuose rajonuose, jis aiškina per menka tinkamų darbuotojų pasiūla.

Plečiasi senbuviai

Šalčininkų rajone, kuriame statistikai pernai užfiksavo 5 kartus didesnį investicijų srautą nei 2010 metais, neatsirado naujų investuotojų - investicijas didina tik senbuviai. 30 km nuo Vilniaus įsikūrusi bendra Lietuvos ir Švedijos granito apdirbimo gamykla "Žybartuva" šiemet į naujas akmens pjovimo stakles jau investavo 400 tūkst. litų. Jos direktorius Andžejus Orlovskis LŽ sakė, kad turimus 55 darbuotojus teko apmokyti patiems.

"Specialių akmens apdirbimo mokyklų nėra, todėl kiekvieną naują darbuotoją apmokome savo lėšomis", - teigė jis. Paklaustas, kodėl Šalčininkuose nematyti daugiau užsienio investuotojų, A.Orlovskis nurodė dvi priežastis - kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir nepakankamą rajono reklamą.

"Mūsų regionas yra visai netoli Vilniaus, tad čia plėtoti verslą tikrai patogu. O "Žybartuvos" gamykloje dirba žmonės, gyvenantys ir Šalčininkuose, ir Alytuje, ir Vilniuje, ir Trakuose. Partneriai švedai įsitikinę, kad įmonė turi gerų perspektyvų, nuolat investuojame į naują įrangą, savo paminklų aikšteles. Kodėl kiti čia neinvestuoja? Rajonas neįvertintas, ir tiek", - padaro išvadą gamyklos direktorius.

Vienareikšmiškai atsakyti, ar geriau investuoti rajone, ar didmiestyje, A.Orlovskis negalėtų. "Kiekvienu atveju yra tam tikrų pranašumų ir trūkumų. Rajonuose žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai mažesni, tačiau kuo toliau nuo Vilniaus, tuo labiau didėja transporto degalų sąnaudos. Pavyzdžiui, mūsų pagrindiniai klientai įsikūrę Vilniuje ir Kaune", - dėstė jis.

Kad rajonų valdininkai, atsakingi už investicijų pritraukimą, nėra pasirengę reklamuoti šių regionų ir neskaičiuoja investuotojų, patyrė ir LŽ. Susisiekus su Širvintų rajono, kuriame TUI pernai, kaip skelbiama, padidėjo 47,5 proc., savivaldybe nepavyko gauti atsakymo, kas yra pagrindiniai užsienio investuotojai jų rajone. Jolanta Miloš, VšĮ "Versli Lietuva" atstovė Šalčininkuose ir Širvintose, tvirtino nieko nauja apie užsienio investicijas šiuose rajonuose negalinti pasakyti, nes "greičiausiai investuoja senbuviai".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"