TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsienio investuotojams Lietuva – Baltijos užkampis

2016 09 19 6:00
Lietuva pritraukia mažai užsienio investicijų, nes kai investuotojai dairosi į šią Baltijos pakrantę, Latvija ir Estija jiems atrodo priimtiniau. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Pastaruoju metu iš Lietuvos besitraukiantys užsienio investuotojai sukėlė prieštaringus ekspertų vertinimus, kas investuotojams Lietuvoje nepatinka. Kadangi apie vieno žinomiausių pasaulyje prekės ženklo gėrimų gamyklos uždarymas sutapo su karštomis diskusijomis Seime apie naująjį Darbo kodeksą, viešumoje dominavo vertinimas, kad investuotojai iš Lietuvos traukiasi dėl nelanksčios darbo santykių aplinkos.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas mano, kad Lietuva investuotojams nepatraukli, nes yra Baltijos užkampis. O mūsų kaimynai turi gerokai patrauklesnes istorines, kultūrines ir geografines sąlygas patraukti užsienio kapitalo dėmesį.

Niekuo neišsiskiria

„Lietuva pritraukia mažai užsienio investicijų, nes kai investuotojai dairosi į šią Baltijos pakrantę, Latvija ir Estija jiems atrodo priimtinesnės. Estija nuo seno gerai pažįstama suomiams ir švedams. Estai į tas šalis bėgo 1945 metais ir anksčiau. Su suomiais estus sieja kultūrinė giminystė. Suomiai geriau pažįsta Estiją ir mažiau jos bijo, vertina ją kaip mažiau rizikingą. Juolab kad Estija tą patikimumą patvirtina savo stabilumu, solidumu ir ramumu“, – „Lietuvos žinioms“ sakė J. Čičinskas.

Latvija, pasak profesoriaus, savaime vertinama kaip pragmatiška. „Politine prasme gal Latvija ir prasčiau atrodo, yra silpnesnio nugarkaulio, bet kaip ekonominis centras Latvija priimtina tiek Rytų Baltijos valstybėms, tiek gausiais kontaktais su Rusija ir Centrinės Azijos šalimis. Tiek dėl rusų etninės kilmės verslo dominavimo Latvijoje, tiek dėl senesnių tradicijų. Latvijos ryšiai su Rusijos imperija nuo XIX amžiaus pabaigos buvo labai stiprūs. Todėl, kai užsienio investuotojams rūpi investuoti į rytinę Europos pusę, jie startui renkasi Latviją“, – svarstė ekonomistas.

Tuo metu Lietuva, lyginant su Estija ir Latvija, J. Čičinsko nuomone, yra tarsi kažkokiame užkampyje – „kažkur užlindusi už Kaliningrado“. Be to, pašonėje – stipri Lenkija. „Jeigu investuotojas nusprendžia investuoti Baltijos regiono pietinėje dalyje, Lenkija jiems atrodo daug tinkamesnė negu Lietuva. Lenkija – daug didesnė, daug mielesnė, jos ryšiai visapusiškesni. O Lietuva didesnėms šalims – iš viso neįdomi. Ką čia parduosi Lietuvoje iš gudrių prekių? Lietuva tinka tik varžtelius gaminti“, – svarstė pašnekovas.

Prof. J. Čičinskas įsitikinęs, kad Lietuva, ieškodama nišų, pirmiausia galėtų pritraukti investicijas gamindama aukštos kokybės gaminius pramonės grandinėse. Kai kurie lietuviai verslininkai tai jau atrado, gamina laidus automobilių pramonei, laivų korpusus ar kabelių rites. Vokietijos investicijų pritraukta aukštos kokybės metalo gaminiams, kurie tiekiami žinomiems vokiečių automobilių gamintojams.

„Bet pripažinkime, kaip savo rinka nesame įdomūs. Mūsų santykiai su Rusija prasti. Nuolat kalbame, kad ruošiamės karui. Kur čia investuosi, jei karas ant nosies“, – šypsojosi ekonomistas. Vilniuje sparčiai kylantis dangoraižiai, jo nuomone, rodo, kad verslas geopolitinę padėtį vertina ramiau.

Pasaulyje užsienio investuotojams patraukliausia valstybė yra Vokietija.„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Kaimynai aktyvesni

Vis dėlto J. Čičinskas pripažįsta, kad skirtumai tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pagal investicijų dalį vienam gyventojui nėra milžiniški. „Su Lenkija pagal šį rodiklį atrodome maždaug apylygiai, nors atrodytų – vien automobilių gamyklų kiek ten pristatyta.... Dramatizuoti nėra ko. Bet, aišku, lyginant su Vakarų Europa išliksime periferija. Nebent nuo metalo gaminių ir kitų tikslių prietaisų gamybos peršoktume į visiškai naują lygį – programinės įrangos ar biotechnologijų kūrimą. Neturėtume atmesti tokios galimybės, kad iššoksime pasaulyje neturėdami automobilių ar kompiuterių gamybos pramonės“, – svarstė ekonomistas.

J. Čičinskas pastebėjo, kad kartais Lietuva prastai atlieka namų darbus: ilgai svarsto, paskui užsiundo STT ar Valstybės kontrolę, atšaukia tarptautinius konkursus.

Lietuva, profesoriaus nuomone, atsilieka regione ir pagal Kinijos investicijų lygį. „Baltarusijoje dabar Kinijos investuotojai stato didžiulį pramoninį parką. Latviai naujo šilko kelio tranzitui iš Kinijos siūlo savo uostus. Jie gerokai toliau pažengę už lietuvius. Matyti, kiek kam kas rūpi. Latvijos ir Estijos prekyba su Kinija keliais kartais didesnė negu Lietuvos“, – dėstė J. Čičinksas.

Rugsėjį kompanija „Coca-Cola HBC Lietuva“ paskelbė lapkritį uždarysianti gamyklą Alytuje ir gamybą perkelsianti į Lenkiją. Rugpjūčio pabaigoje apie sprendimą nutraukti traškučių „Estrella“ gamybą Kaune pranešė bendrovė „Estrella Baltics“. Akcininkai vietoj Kauno pasirinko gamyklą netoli Vroclavo, Lenkijoje. Apie gamybos iškėlimą iš Lietuvos pavasarį paskelbė Kaune kečupus gaminanti įmonė „Suslavičius – Felix“. Nuo ateinančių metų pradžios šių pomidorų padažų gamyba bus perkelta į Švediją, Austriją ir Latviją.

Patraukliausia – Vokietija

Pasaulyje užsienio investuotojams patraukliausia valstybė yra Vokietija. Privataus kapitalo investicijos į šios valstybės ekonomiką 2015 metais sudarė beveik 18 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagal šį rodiklį Vokietija aplenkė Prancūziją ir tapo išsivysčiusių pramoninių šalių reitingo lyderė.

Tokie skaičiai ir išvados pateikiamos Vokietijos Federacijos Finansų ministerijos ataskaitoje, kuria remiasi naujienų agentūra dpa. Pagal šį dokumentą privatus užsienio kapitalas Vokietijoje daugiausia investuoja į mašinų ir įrenginių gamybą, nekilnojamąjį turtą ir kitus ūkio sektorius, o šios investicijos 2015 metais sudarė beveik 18 proc. šalies BVP.

Anksčiau pagal užsienio investicijas tarp pramoninių šalių pirmavo Prancūzija. Dabar Paryžius lyderio pozicijas užleido Berlynui ir atsidūrė antroje vietoje. Tačiau Prancūzijos užsienio investicijų lygis išlieka aukštesnis negu vidutinis euro zonoje ir siekia 17 procentų. Trečioje vietoje rikiuojasi Jungtinės Amerikos Valstijos (16 proc.), ketvirtoje – Didžioji Britanija, kur užsienio investicijos sudarė kiek daugiau negu 14 proc. BVP.

Nepaisant to, kad Vokietija pirmauja pasaulyje pagal privačias kapitalo investicijas, ji valstybės investicijų lygiu. Tokia padėtis dažnai sulaukia kritikos iš kitų valstybių. Apie 90 proc. visų investicijų Vokietijoje vykdo privatus verslas, investiciniai fondai ir namų ūkiai, o valstybės dalis sudaro tik apie 10 procentų.

Vokietijos federalinė finansų ministerija mano, kad būtų neteisinga privačių investicijų trūkumą kompensuoti valstybės įnašais. Paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad valstybė pirmiausia turi sudaryti palankias sąlygas ekonomikoje dalyvauti privačiam sektoriui.

Skaičiai

Lietuvoje 2015 metais tiesioginių užsienio investicijų srautas sudarė 2,1 proc. BVP arba 775,5 mln. eurų.

2015 metais Lietuvoje sparčiausiai augo Švedijos (370,6 mln. eurų), Šveicarijos (263,2 mln. eurų), Vokietijos (121,5 mln. eurų) ir Nyderlandų (104,5 mln. eurų) tiesioginės investicijos. Daugiausia mažėjo Kipro (-200,5 mln. eurų), Estijos (-71,4 mln. eurų), Liuksemburgo (-67,3 mln. eurų) ir Danijos (-24,2 mln. eurų) investicijos.

Per praėjusius metus daugiausia užsienio kapitalo Lietuvoje pritraukė informacijos ir ryšių, apdirbamosios gamybos sektoriai, o labiausiai mažėjo investicijos į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą.

2015 metų pabaigoje sukauptosios tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 13,3 mlrd. eurų. Per metus jų suma padidėjo 3,1 proc. Lietuvoje daugiausia yra investavę Švedijos (24 proc.), Nyderlandų (12,6 proc.), Vokietijos (9,6 proc.), Norvegijos (6,5 proc.), Lenkijos (5,3 proc.) ir Estijos (4,4 proc.) investuotojai.

2015 metų pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje buvo 13 263,9 mln eurų, Estijoje – 17 372,7 mln. eurų.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"