TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsienio pirkėjus gundo pingantys graikų būstai

2015 07 15 6:00
Užsienio investuotojai dabar medžioja pingančias Graikijos salų vilas.  FreeGreatPicture.com nuotrauka

Graikiją drebinant finansiniams neramumams vietiniai nekilnojamojo turto ekspertai teigia sulaukiantys neįprasto užsieniečių susidomėjimo šalies gyvenamaisiais būstais ir vilomis. Graikai kol kas neišskiria lietuvių kaip aktyvių pirkėjų, bet smunkančios būsto kainos saulėtoje šalyje, matyt, sugundys investuoti ne vieną.

Lietuvos ekspertų teigimu, šiandien investuoti į būstą Graikijoje nėra nei vienareikšmiškai kvailas, nei labai protingas sumanymas. Sprendimą, ar pasinaudoti krintančiomis kainomis, turėtų nulemti individualios galimybės prisiimti nemenką riziką, taip pat šios investicijos paskirtis.

Labiausiai domisi rusai

Praėjusį penktadienį vienas pagrindinių Graikijos nekilnojamojo turto (NT) portalų Spitogatos.gr paskelbė tyrimą, kuris atskleidė smarkiai išaugusį užsieniečių norą pasinaudoti smunkančiomis Graikijos NT kainomis. Paieškų internete duomenys parodė, kad vidaus rinkoje susidomėjimas NT smuko 40 proc., o užsieniečiai demonstravo net 60 proc. išaugusią paklausą. Svetainės duomenimis, labiausiai išaugo rusų ir italų, o sumenko - tik vokiečių susidomėjimas.

Birželį svetainė skelbė daugiau kaip 600 tūkst. NT pardavimo pasiūlymų iš 2 tūkst. agentūrų ir turėjo 2 mln. lankytojų.

Spitogatos.gr vadovas Dimitris Melachroinas pranešime teigė, kad suintensyvėjusios NT pasiūlymų paieškos susijusios su pasaulio žiniasklaidoje eskaluojama Graikijos padėtimi. „Susidomėjimas susijęs su vykstančiomis derybomis ES ir NT paklausos bei kainų mažėjimu pastaruosius kelerius metus. Kainos sumažėjo vidutiniškai 50 proc., o NT pardavimo sandorių per pastaruosius 8 metus sumažėjo daugiau nei 90 procentų“, - teigė jis ir pridūrė, kad vis daugiau tarptautinių investuotojų tiki, jog dabar yra tinkamas metas ieškoti NT Graikijoje.

Nežinia, kada laukti grąžos

Lietuvos ekspertai Graikijos NT perspektyvas vertina skirtingai, tačiau visų prognozės atsargios. Nors neatmetama tikimybė, kad dalis investuotojų gali išlošti iš tokių investicijų, tačiau pažymima nemenka investicijų rizika.

NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pabrėžė, kad labai sunku prognozuoti, per kiek laiko investicijos į atpigusį NT galėtų atsipirkti. Pavyzdžių, kaip sudėtinga nuspėti rinkos pokyčius, toli ieškoti nereikia – Lietuvos NT rinka puikiai iliustruoja, kaip ilgai užtrunka atsitiesti. Nuo to laiko, kai NT kainos Lietuvoje pradėjo smukti, praėjo daugiau kaip 7 metai. Jos, anot specialisto, mūsų šalyje tebėra 30 proc. mažesnės nei prieš krizę, nors Estijoje kainų atotrūkis nuo ikikrizinių jau pasiekė 10 proc. ribą, o Skandinavijos šalyse NT kainos po 1990-ųjų krizės sugrįžo į buvusį lygį per 6-7 metus.

„Mes irgi to tikėjomės, bet kainos auga gerokai lėčiau. Todėl atspėti, kada jos bus tokios kaip prieš krizę, labai sudėtinga. Tai priklauso nuo rinkos padėties: ar ji jau pasiekė ciklo dugną ar piką ir, nepriklausomai nuo politinių įvykių, jai buvo lemta trauktis“, - aiškino S. Vagonis.

Aktualiau profesionalams

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė manąs, kad finansiniai sunkumai Graikijoje sukuria ganėtinai patrauklias sąlygas investuoti ten į NT. „Per krizę dažnai dalis gyventojų yra priversti parduoti turtą, taigi susidaro didesnė nei įprasta pasiūla, o perteklius stumia kainas žemyn - tai ganėtinai geros sąlygos pirkėjams, ypač tiems, kurie turi grynųjų pinigų ar gali pasiskolinti finansinėse institucijose“, - aiškino jis ir pridūrė, kad dėl Graikijos bankų sunkumų vietos gyventojai negali pasiskolinti lėšų pingančiam būstui įsigyti, taigi vietinėje rinkoje NT paklausa mažėja.

Tačiau ekonomistas neneigė, kad investicija yra rizikinga. Todėl jai ryžtis patartina nebent tiems, kurie gali prisiimti didesnę riziką. Ž. Mauricas paaiškino, kad jei po pusmečio ar poros metų Graikija atsidurtų tokioje pačioje ar dar blogesnėje padėtyje ir būtų priversta pasitraukti iš euro zonos, investicija, tikėtina, neatsipirktų arba sukeltų problemų.

„Kita vertus, teoriškai - kuo didesnė rizika, tuo galima didesnė grąža. Investuotojams, kurie visų pirma nori ir gali prisiimti didesnę riziką, metas neblogas. Tačiau tiems, kurie galvoja išleisti tokiai investicijai visas savo lėšas ir dar pasiskolinti – žengti tokį žingsnį būtų labai rizikinga. Istorija rodo, kad didesnė tikimybė yra uždirbti per ilgą laiką. Tačiau išlieka ir maža tikimybė, kad bus prarasta labai daug“, - svarstė Ž. Mauricas.

Investuoti ar pirkti sau?

Šalies ekspertai neturi vienos nuomonės, ar pasinaudoti sumažėjusiomis NT kainomis vertėtų investuotojams, ar antrojo būsto ieškantiems gyventojams. Ž. Mauricas mintį pirkti antrąjį būstą asmeniniam naudojimui Graikijoje vertino kaip ne itin protingą sprendimą. „Antrasis būstas, ypač esantis kitoje šalyje, yra prabangos prekė. Pirkdami antrą būstą žmonės neinvestuoja taupyti - investuoja, kad dvigubai daugiau išleistų, - juokavo ekonomistas. – Juk kur kas pigiau tris kartus per metus nuvažiuoti į 5 žvaigždučių viešbutį, negu pirkti ir išlaikyti tam savo būstą. Pirkti sau yra ganėtinai rizikingas sprendimas.“

Pašnekovas priminė ir tai, kad Graikija pasižymi streikais, o neramiu metu jie dar aktyvesni. Tad gali kilti problemų net pasiekti savo antrąjį būstą. Be to, ateityje, ypač valdžioje esant kairiųjų pažiūrų valdžiai, kovojančiai prieš „turtuolius“, gali būti įvesti didesni turto mokesčiai. "Gali būti įvairių siurprizų, kurie neprofesionaliam investuotojui, nenorinčiam prisiimti didelės rizikos, o tik perkančiam būstą poilsiui, tikrai nereikalingi“, - sakė ekonomistas. Jo asmenine nuomone, pirkti būstą poilsiui būtų protingiau stabilesniuose regionuose.

Tačiau S. Vagonis buvo linkęs manyti, kad tarp susidomėjusiųjų Graikijos nekilnojamuoju turtu yra būtent ieškantieji būsto asmeniniam naudojimui. Jie, pašnekovo manymu, tiesiog pasinaudos tuo, kad būstas Graikijoje tapo įperkamas.

Sulaikyti nuo investicijų sunkumus patiriančioje šalyje esą galėtų tik Lietuvos patirtis. Pašnekovas priminė, kad krizės laikotarpiu Lietuvoje užsieniečiai NT supirkinėti neskubėjo, veikiau priešingai – iš horizonto dingo net tie, kurie prieš krizę domėjosi galimybėmis. Taip pat sumažėjo investuotojų, planavusių įsigyti NT nuomai. Tačiau smukusiomis kainomis pasinaudojo ieškantieji antrojo būsto sau. „Iki krizės Lietuvoje investavo pirkėjai, planuojantys užsidirbti, – skandinavai, britai ir pan. O krizės metu pirkėjai buvo rusai ir baltarusiai, perkantys butus kurortuose - Druskininkuose ir Palangoje. Jie įsigijo būstą sau, tačiau neplanavo gauti investicijų grąžos“, - sakė jis.

Kainos krinta

Užsienio spauda skelbia, kad užsienio investuotojai medžioja pigias Graikijos salų vilas, tikėdamiesi, kad griūvanti šalies ekonomika padės jiems laimėti derybas. Užklausos dėl atostogų namų tokiose salose kaip Mikėnai per pastarąsias tris savaites smarkiai išaugo. Skaičiuojama, kad nuo 2011 metų turtas Graikijos salose atpigo 30 procentų. Rinka žemyninėje dalyje yra dar sudėtingesnė. Pavyzdžiui, kainos Atėnuose nuo 2008 metų sumažėjo perpus.

Tiesa, Graikijos banko oficiali statistika rodo, kad nuo 2007 metų kainos nukrito 40 procentų. Tačiau ji, kaip teigia vietos ekspertai, apima tik labai nedidelę dalį visų rinkos sandorių.

Vienas didžiausių Graikijos bankų „Alpha Bank“ liepos mėnesio ataskaitoje nurodė, kad namų kainos kris ir ateinančius ketvirčius, tiesa, tempas lėtės. Būsto rinka, kaip tikimasi, atsigaus lėtai, nes ji smarkiai koreliuoja su augančiomis disponuojamomis pajamomis, didėjančiu užimtumu ir nekilnojamojo turto mokesčio našta.

Graikijos būstų kainų pokytis per metus, proc.

Vieta2015 m. I ketv.2014 m.2013 m.
Atėnai-3,8-9,2-12,3
Salonikai-5,9-6,7-9,1
Kiti miestai-4,1-6,7-10,4

Šaltinis: Graikijos bankas, gegužė

Šalys, per paiešką ieškojusios NT Graikijoje

ŠalysPaieškos liepos 2-8 d., proc.Paieškų skaičiaus skirtumas, palyginti su birželio 11-17 d., proc.
Graikija71,5-38
Italija3,8194
Kipras3,70
JAV3,6114
Vokietija2,3-5
JK2,236
Prancūzija2156
Australija1,496
Rusija1,2244
Kanada1,1105
Serbija140
Turkija0,7105

Šaltinis: Spitogatos.gr

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"