TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsienyje permokėtų mokesčių susigrąžina mažiau

2014 04 02 6:00
Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau piliečių: pernai jų grįžo 9,3 proc., o 2012 metais - ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Praėjusiais metais užsienio valstybėse permokėtus mokesčius susigrąžino maždaug 10 proc. mažiau lietuvių, vykusių laikino darbo. Spėjama, kad grąžintinos mokesčių sumos senka dėl to, jog atsigaunant Lietuvos ekonomikai namo grįžta vis daugiau tautiečių ir mažiau jų išvyksta.

Laikinai užsienyje uždarbiaujančių lietuvių sparčiai daugėjo maždaug iki 2011-ųjų, kai išvykstančiųjų srautas per metus išaugo beveik šimtu procentų. 2012 metais augimas beveik sustojo, o 2013-aisiais emigrantų jau sumažėjo 5,6 procento. Į Lietuvą grįžtančių piliečių kasmet vis daugėja: pernai jų grįžo 9,3 proc., o 2012 metais - ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais.

Kasmet vis mažiau pinigų

„Gali būti, kad gerėjant ekonominei padėčiai Lietuvoje mažiau žmonių išvyksta svetur dėl laikino darbo. Pernai permokėtus mokesčius susigrąžino apie 10 proc. žmonių mažiau negu 2012 metais“, - LŽ sakė mokesčių permokų grąžinimo paslaugas teikiančios bendrovės „RT Tax Lietuva“ direktorius Vaidas Paknys.

Mokesčių specialisto teigimu, yra trys pagrindinės laikinai vykstančiųjų uždarbiauti grupės. Pirmoji - jauni žmonės, išvykstantys užsidirbti konkrečiam pirkiniui, pavyzdžiui būstui ar automobiliui. Antroji – nenorintieji ilgam atitrūkti nuo savo artimųjų, dažnai - palikę Lietuvoje mažamečius vaikus. Likusi dalis – studentai, vasaros sezonu išvykstantys užsidirbti studijoms ir pragyvenimui Lietuvoje.

„Yra žmonių, kurie keletą metų kasmet pusmetį praleidžia dirbdami užsienyje, o likusią metų dalį – namie su šeima. Būna, kad užsienyje nuolat dirba giminės – tėvai, broliai, seserys. Giminaičiai kartais nuvyksta pas juos ilgiau pasisvečiuoti ir tuo metu ten šiek tiek padirbėti“, - pasakojo V.Paknys.

Susigrąžina po 3 tūkst. litų

Užsienyje laikinai dirbę gyventojai gali susigrąžinti sumokėtus mokesčius iš tų valstybių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi dvigubų mokesčių išvengimo sutartis. Tai 49 valstybės, tarp kurių yra visos ES šalys (išskyrus Kiprą), JAV, Baltarusija, Ukraina, Uzbekistanas ir kitos šalys.

Tačiau bendrovės „RT Tax Lietuva“ duomenimis, apie 40 proc. laikinai svetur dirbusių žmonių pinigus, kuriuos galėtų susigrąžinti, palieka užsienyje. Nors bendra nesusigrąžintų mokesčių apimtis mažėja, ji vis dar išlieka didelė – už 2010 metus ši suma siekė apie 20 mln. litų, už 2012-uosius – apie 16 mln. litų. Praėjusių metų duomenų dar nėra.

Daugiausia lietuviai susigrąžina gyventojų pajamų mokestį, tačiau kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, galima susigrąžinti laiku negautas vaikams skirtas ir kitas socialines pašalpas.

V.Paknys: „Prašymą sugrąžinti permokėtus mokesčius svarbu pateikti kuo greičiau.“ / Erlendo Bartulio nuotrauka

Galimybė susigrąžinti permokėtus mokesčius, anot V.Paknio, labai priklauso nuo uždirbtų pajamų sumos. Ypač didelė tikimybės permokėtus mokesčius susigrąžinti sezoniniams darbuotojams ar dirbantiems nekvalifikuotą darbą. Mat kuo žmogus mažiau uždirbo, tuo didesnę mokesčio permoką gali susigrąžinti.

„Svarbus rodiklis yra konkrečioje šalyje taikomas neapmokestinamas minimalus dydis (NPD). Jungtinėje Karalystėje NPD siekia 8 tūkst. svarų, Vokietijoje – apie 8,4 tūkst. eurų. Tad, pavyzdžiui, jeigu lietuvis šiose šalyse dirbo tris mėnesius ir uždirbo mažiau, pavyzdžiui, 6 tūkst. svarų ar eurų, jis turi teisę susigrąžinti visus sumokėtus mokesčius. Ir priešingai, kuo uždirba daugiau, tuo mažiau permokų jis gali susigrąžinti“, - aiškino mokesčių specialistas.

Vidutinės lietuviams grąžinamos sumos nėra didelės. Antai JK laikinai dirbę lietuviai vidutiniškai susigrąžina 2,5-3 tūkst. litų permokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Tačiau pasitaiko, kad grąžintina suma – gerokai didesnė. V.Paknys prisiminė, kad neseniai vieną lietuvį išgąsdino raštas iš Olandijos, jame buvo nurodyta 2,6 tūkst. eurų (apie 9 tūkst. litų) suma. „Vyras iš pradžių pamanė, jog tiek yra skolingas nesumokėtų mokesčių ar jam skirta bauda, o pasirodė, kad tai yra grąžintina permokėtų mokesčių suma“, - šypsojosi pašnekovas. Olandijoje, pasak jo, pernai įvyko nemaži mokesčių pasikeitimai ir grąžintinos mokesčių permokos gerokai sumažėjo.

V.Paknys pažymi, kad prašymą sugrąžinti permokėtus mokesčius svarbu pateikti kuo greičiau, nes suėjus tam tikram terminui šaukštai gali būti po pietų. „Nesugrąžinta mokesčių suma prarandama negrįžtamai praėjus grąžinimo terminui: JK ir Olandijoje jis siekia 5, Vokietijoje ir Airijoje - 4 paskutinius mokestinius metus“, – sakė V.Paknys.

Daugiausia pinigų grįžta iš tų šalių, kuriose lietuviai pastaraisiais metais labiausiai mėgo dirbti, tačiau lietuvių judėjimo kryptys keičiasi. Daugėja laikinai dirbančių asmenų Olandijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, o mažėja JK, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė lietuvių emigrantų darbdavė. Lietuvių vietą dabar ten dažnai užima rumunai ir bulgarai, kuriems neseniai atsivėrė JK darbo rinka.

Baudos dėl pajamų deklaracijų

Svarbiausia, pasak V.Paknio, laikinai dirbant užsienyje susirinkti visus išduodamus dokumentus apie uždarbį ir pajamas, žinoti darbuotojui suteiktą identifikacijos numerį. Tai gerokai palengvina ir pagreitiną mokesčių susigrąžinimą.

V.Paknys atkreipė dėmesį, kad dirbusiems užsienyje Lietuvos piliečiams derėtų pasidomėti, ar toje šalyje, kurioje jie dirbo, privaloma pateikti pajamų deklaraciją ir ar jos nepateikus laiku gresia baudos. Taip pat labai svarbu deklaracijas pateikti be klaidų, kad netektų sulaukti nemalonios staigmenos iš užsienio šalies mokesčių inspekcijos.

Mokesčių specialisto teigimu, gavus laišką iš užsienio šalies mokesčių inspekcijos su raginimu deklaruoti pajamas, į jį reaguoti reikėtų kuo skubiau. Kitu atveju gali būti skirta bauda bei delspinigiai. Baudos už vėlavimą yra skiriamos ir tuo atveju, jei mokesčių mokėti nereikia, arba jie jau sumokėti.

Didžiausios baudos, pasak V.Paknio, gresia laikinai dirbusiems JK kaip laisvai samdomiems darbuotojams (self-employed) ir laiku nepateikusiems pajamų deklaracijos. „Šios kategorijos darbuotojai visi be išimties privalo pateikti pajamų deklaracijas, net ir tokiu atveju, jeigu mokesčių inspekcijoje tik užsiregistravo kaip laisvai samdomas darbuotojas, bet jokio darbo nedirbo. Baudos yra skiriamos pagal pavėlavimo trukmę, taip pat priskaičiuojant ir delspinigius“, - sakė mokesčių specialistas.

V.Paknys prisimena atvejį, kai žmogus gavo laišką iš Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcijos su raginimu grąžinti 65 tūkst. litų skolą. Ji susikaupė per 4 metus, sudėjus nesumokėtus mokesčius, priskaičiuotas baudas bei delspinigius. „Žmogui teko sudaryti sutartį su mokesčių inspekcija ir išmokėti skolą dalimis“, - pasakojo V.Paknys.

Kai pajamų deklaracijose pateikiama klaidinga informacija ir susigrąžinama per daug mokesčių, gali būti priskaičiuojama skola už 5 paskutinius mokestinius metus. Išsisukti nuo šios skolos, pasak V.Paknio, šansų mažai: informacija iš užsienio šalies mokesčių inspekcijos bus perduota Lietuvos mokesčių inspekcijai.

Jis atkreipė dėmesį, kad mokesčių deklaracijas pateikti galima tiek gyvenant užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą. Vokietijoje mokesčių deklaraciją už praėjusius mokestinius metus reikia pateikti iki gegužės 31 dienos, Olandijoje - iki balandžio 1 dienos. Jungtinėje Karalystėje mokestiniai metai baigiasi balandžio 5 dieną.

FAKTAI

2013 m. iš Lietuvos emigravo 38,8 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 m., emigrantų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (5,6 proc.).

2013 m. į Lietuvą grįžo 19 tūkst. Lietuvos piliečių. Palyginti su 2012 m., į Lietuvą grįžusių Lietuvos piliečių padaugėjo 1,6 tūkst. (9,3 proc.).

2013 m. tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau, negu imigravo (2012 m. – 21,3 tūkst.).

2013 m. 17,9 tūkst. (46,1 proc.) emigrantų rinkosi Jungtinę Karalystę, 3,3 tūkst. (8,5 proc.) – Airiją, po 3 tūkst. (po 7,7 proc.) – Norvegiją ir Vokietiją.

2012 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 48,3 proc. visų emigrantų, į Airiją – 8,6, Vokietiją – 7,9, Norvegiją – 7,7 procento.

82,8 proc. emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2012 m. – 75,4 proc.).

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"