TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsimojo didinti mokesčius darbo pajamoms

2015 10 26 6:00
Pagal dabar taikomą 15 proc. GPM tarifą ir toliau mokėtų per mėnesį „į rankas“ gaunantieji iki 830 eurų eurų, uždirbantieji 830 – 2280 eurų, mokėtų 25 proc., daugiau kaip 2280 eurų – 40 proc. GPM tarifą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimą pasiekusio siūlymo nuo Naujųjų metų įvesti progresinius mokesčius autoriai tvirtina, kad daugelyje turtingų valstybių darbo pajamos apmokestinamos progresiškai, tai yra daugiau moka tie, kurių pajamos didesnės. 

Ekonomistai atkerta, kad būtent tapusios turtingos šios valstybės įvedė progresinius mokesčius. Tuo metu neturtingoje ir korupcijos pažeistoje Lietuvoje, kurios vidurinioji klasė silpna, o darbas jau dabar apmokestintas žymiai daugiau nei kapitalas ir turtas, dar didesnis darbo pajamų apmokestinimas tik atitolins visuotinę gerovę.

Pramonininkai teigia, kad siūlomi mokesčiai padidintų mokestinę naštą vidurinei klasei ir šeimoms, kuriose yra tik vienas dirbantysis.

Seimo narys Algirdas Sysas Seimui pateikė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas, kuriomis pasiūlė progresiškai apmokestinti darbo užmokestį. Socialdemokratas siūlo nuo 2016 metų sausio 1 d. metinių pajamų daliai, neviršijančiai 14 tūkst. eurų, taikyti dabartinį 15 proc. mokesčio tarifą; metinių pajamų daliai, viršijančiai 14 tūkst. eurų, bet neviršijančiai 36 tūkst. eurų, – 25 proc. mokesčio tarifą; metinių pajamų daliai, viršijančiai 36 tūkst. eurų, – 40 proc. mokesčio tarifą.

Beveik kiekvieną šalies įmonę paliesiančios mokesčių pataisos Seimui pateiktos likus mažiau nei 3 mėnesiams iki naujųjų finansinių metų.

Skurdžiausiems – jokio palengvinimo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis LŽ teigė nematantis jokių siūlomo progresinių mokesčių modelių teigiamų pasekmių, nes nė vienai dirbančiųjų grupei mokesčiai nemažėtų. Mažiausias pajamas gaunantieji vis tiek mokėtų 15 procentų GPM, o didesnes pajamas uždirbantieji – didesnius mokesčius.

„Sunku įžvelgti kokią nors naudą verslui ar dirbantiesiems. Kai kurie darbuotojai, kurie yra susitarę su darbdaviu dėl konkretaus dydžio atlyginimo, gaunamo į rankas, turbūt reikalaus didinti atlyginimą, kad būtų kompensuota padidėjusi mokestinė našta“, – svarstė ekonomistas.

Nerijus Mačiulis: „Lietuvoje didesniais mokesčiais apmokestinama skurdi vidurinioji klasė.“ /LŽ archyvo nuotrauka

Tokiu atveju, pasak jo, darbdaviai būtų priversti didinti darbo užmokesčio fondą. Savaime tai nebūtų blogai, jeigu įmonės turėtų atliekamų pinigų. Kitu atveju, padidėjusi mokesčių našta neigiamai atsilieptų įmonių veiklai.

„Kokia nauda iš reformos, jeigu niekam mokestinė našta nemažėja? – klausė N. Mačiulis. – Galbūt būtų surenkama daugiau mokesčių į biudžetą, kuriuos veliau perskirstytų kitiems tikslams? Bet kyla daug klausimų, kam bus panaudotos tos lėšos. Ar iš tiesų būtų surenkama daugiau lėšų? Ar tokia reforma nepaskatintų slėpti mokesčius, mokėti atlyginimus vokeliuose? Galbūt didesnes pajamas gaunantys gyventojai sugebėtų kitur deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir ten mokėti mokesčius? Kaip jau ir dabar gyventojai daro.“

Ekonomistas mano, kad siūlomas mokesčių modelis diskriminuoja šeimas, kuriose vienas iš maitintojų dirba, o kitas prižiūri vaikus. Pavyzdžiui, šeimoje auga 3 vaikai ir vienas iš tėvų per metus uždirba 20 tūkst. eurų. Jam reikėtų nuo dalies pajamų mokėti didesnį GPM mokesčio tarifą. „O kas yra 20 tūkst. eurų? Po mokesčių tai būtų kiek daugiau nei 1200 eurų per mėnesį. Manau, kad 5 asmenų šeimai tai yra labai nedaug. Tai tiesiog reiškia, kad Lietuvoje didesniais mokesčiais būtų apmokestinta skurdi vidurinioji klasė“, – sakė jis.

N. Mačiuliui didelių abejonių kelia ir siūloma 14 tūkst. eurų per metus riba, nuo kurios mokesčiai didėtų. „Vidutiniam europiečiui tai arti minimalaus atlyginimo. Su 14 tūkst. eurų pajamų per metus europietis net viduriniajai klasei savęs nepriskirtų. Jeigu mes labiau apmokestiname daugiau negu 14 tūkst. eurų per metus uždirbančius asmenis, tai reiškia, kad valstybė didesnę naštą krauna ant viduriniosios klasės, kuri dar nesusiformavusi. Taigi tarsi trukdytume rastis viduriniajai klasei“, – svarstė jis.

N. Mačiuliui nepriimtini įstatymo pataisų autorių argumentai, kad Lietuvoje nėra daug asmenų, gaunančių 14 tūkst. eurų per metus. „Valdžia kaip tik turėtų stengtis, kad tokių asmenų atsirastų kuo daugiau, o ne bandyti įšaldyti esamą skurdo padėtį“, – svarstė jis.

Ekonomistas pastebėjo, kad nors 2016 metų biudžeto projekte nenumatyti jokie esminiai mokesčių pakeitimai, vėlyvą spalio 20-osios vakarą Seime vyko balsavimas dėl GPM įstatymo pakeitimo.

Jei šis įstatymas įsigaliotų jau nuo kitų metų pradžios, N. Mačiulio nuomone, daugelio Lietuvos dirbančiųjų mokestinė našta (įvertinus ir socialinio draudimo įmokas) jau būtų nebe viena didžiausių, o pati didžiausia Europos Sąjungoje. „Ar tai dar viena netikėta mokesčių reforma – šį kartą ne naktinė, bet vakarinė?“ – klausė jis.

Įstatymo pataisos, didinančios mokesčius, pateikiamos likus mažiau nei 3 mėnesiams iki naujųjų finansinių metų. N. Mačiuliui tai ženklas, kad pasiūlymas nėra rimtas. „Visi rimti pasiūlymai teikiami įvertinus bendrą mokesčių sistemą, sugretinus, kaip dera socialinio draudimo sistema ir GPM mokesčiai, visas darbo apmokestinimas ir taikomos išimtys. Dabar keičiama labai siaura mokesčių sritis nematant visos mokesčių sistemos“, – mano ekonomistas.

Tarifas – nuo 15 iki 40 procentų

Kaip siūloma GPM įstatymo pataisose, dabar taikomą 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ir toliau mokėtų per mėnesį „į rankas“ gaunantieji iki 830 eurų („popieriuje“ – iki 1100 eurų). Tuo metu 830–2280 eurų „po mokesčių“ mėnesinės pajamos (1100–3000 eurų „popieriuje“) būtų apmokestintos 25 proc., didesnės kaip 2280 eurų (per 3000 eurų „popieriuje“) – 40 proc. GPM tarifu.

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas A. Sysas aiškina, pataisas teikti jį paskatino daugelyje išsivysčiusių valstybių galiojanti progresinė gyventojų pajamų mokesčių sistema, kuri leidžia mažinti socialinius skirtumus, didina įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. A. Syso supratimu, jo siūlomas progresinių mokesčių modelis išplėstų mokesčio bazę, tačiau nedidintų mokesčio tarifo „mažesnes pajamas gaunantiems asmenims“.

Siūlo kovoti su šešėliniu verslu

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) teigia, kad, Seimui pritarus siūlymui nuo 2016 m. sausio 1 dienos keisti gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, galimos neigiamos pasekmės šalies ekonomikai.

Šalies stambųjį ir smulkųjį verslą vienijanti organizacija teigia, kad sudėtingesnė apmokestinimo sistema ne tik padidintų Lietuvos mokesčių administravimo kaštus, bet ir sumažintų valstybės konkurencingumą tarptautinėje arenoje.

Dabar Lietuva pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudaromą Konkurencingumo indekso Mokesčių poveikį norui investuoti rodiklį yra 83-oje vietoje, o pagal Mokesčių poveikį norui dirbti rodiklį – 123-oje vietoje. Įvedus tokį komplikuotą mokesčių valdymą, šie rodikliai dar labiau suprastėtų ir turėtų tiesioginę neigiamą įtaką darbo vietų kūrimui.

Pramonininkų nuomone, siūlomas progresinių mokesčių modelis neturėtų deklaruojamo efekto, nes nesumažintų mokestinės naštos mažiau uždirbantiems, o ją padidintų vidurinei klasei ir šeimoms, kuriose yra tik vienas dirbantysis – tai be abejo neprisidėtų ir prie demografinių problemų sprendimo.

„Lietuvoje jau ne vienerius metus kalbama apie verslo perkėlimo į kitas valstybes problemą. Siūlomas progresinių mokesčių modelis dar labiau jį paskatintų. Nereikia pamiršti, kad pradėjus kelti mokesčius, verslas pradeda koncentruotis į veiklos efektyvumą (konkrečiu atveju – mokesčių mažinimą), o ne į verslo plėtrą. Svarbu pabrėžti, kad daugiausiai uždirbantys turi nemažas galimybes pasinaudoti ofšorinių mokesčių mažinimo priemonėmis, vadinasi, siūlomas apmokestinimas skatins ir mokesčių eroziją, kuri sumažins Lietuvos biudžeto pajamas arba alternatyviai skatins šešėlinę ekonomiką“, – teigiama LPK pranešime.

LPK pasiūlymuose politinėms partijoms jau atkreipė dėmesį į būtinumą gerinti verslo aplinką ir tokiu būdu skatinti šešėlinio verslo ir nelegalaus darbo mažėjimą, mokestinius teisės aktus keisti ne dažniau kaip kaimyninėse valstybėse, sukurti mokestinę aplinką, kuri skatintų investicijų pritraukimą ir mokestinėmis priemonėmis sudaryti palankias sąlygas verslo bei naujų darbo vietų kūrimui.

Neturtingos šalys progresinių neįvedinėja

Ekonomistė Kaetana Leontjeva-Numavičienė žiniasklaidoje ironizavo, kad Lietuvoje kas keleri metai vis randama sričių, kurias siūloma reformuoti ir neva tada jau šalis gyvens puikiomis sąlygomis. „Su progresiniais mokesčiais galima pasiekti ir gero, ir blogo rezultato arba užstrigti, bet tos valstybės, kurios yra turtingos, ir į kurias lygiuojasi progresinių mokesčių šalininkai, jos pirma tapo turtingos, o po to įvedinėjo tuos mokesčius. Jeigu palygintume, kokia Švedija buvo prieš 100 metų ir kokia yra dabar, matytume, kad ji nebėra tokia pasaulinė lyderė, kokia ji buvo prieš 100 metų. Progresiniai mokesčiai gali visur nuvesti ir afrikiečiai turbūt irgi norėtų būti Švedijoje“, – sakė ekonomistė.

Ji priminė, kad dar 2008 metais lietuviai per apklausą atsakė, kiek sutiktų mokėti su darbo santykiais susijusių mokesčių. „Atsakymų vidurkis buvo, jog sutiktų mokėti apie 10 proc. mokesčių nuo pajamų, kai realiai atiduodame apie 42 proc. pajamų“, – sakė K. Leontjeva-Numavičienė. Anot jos, Lietuva jau dabar patenka tarp 10 Europos Sąjungos valstybių, kuriose darbo pajamos apmokestinamos daugiausiai.

N. Mačiulis mano, kad Lietuvoje jau egzistuoja progresiniai mokesčiai skirtingas pajamas gaunantiesiems taikant diferencijuotą neapmokestinamųjų pajamų didį (NPD). Tačiau ekonomistas abejoja, ar reikia didesnių progresinių mokesčių.

„Nė viena valstybė netapo turtinga taikydama didelius progresinius mokesčius. Kai šalyje sukuriama didelė pridėtinė vertė, kai atsiranda konkurencinga valstybė, kurioje maža korupcija ir efektyviai paskirstomi viešieji ištekliai, tokioje valstybėje taikomi didesni mokesčiai ir kuriama daugiau viešųjų gėrybių. O kol valstybėje aukštas korupcijos lygis, neefektyvus viešasis sektorius, kol daug mokesčių mokėtojų lėšų iššvaistoma neskaidriems projektams, nėra jokios logikos dar daugiau lėšų paimti iš dirbančių gyventojų ir toliau skirstyti neefektyviai ir abejotinai veiklai“, – kalbėjo N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"