TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užsimojo pažaboti komercinių bankų apetitą

2016 08 08 6:00
Alinos Ožič („Lietuvos žinios“) nuotrauka

Lietuvos bankas pasiryžo teisinėmis priemonėmis apsaugoti Lietuvos žmones nuo bankų, besinaudojančių klientų neraštingumu ar menka pasirinkimo galimybe, piktnaudžiavimo.

Centrinis bankas pradėjo viešą konsultaciją dėl būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio ir jo kainos, kuri nuo kitų metų turės aiškias ir suprantamas ribas.

Kurį laiką beveik negaudami pajamų už indėlių ir paskolų palūkanas, jų normai kritus iki istorinių žemumų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai daugiau kaip ketvirtadalį pajamų uždirba iš paslaugų ir komisinių.

Tačiau bankų apetitas kai kuriais atvejais peržengia protingumo ribas – šiuo metu apmokestinama vis daugiau paslaugų, net skambučiai konsultantui. Per mėnesį klientas vien už pavedimus ir kitas kasdienes paslaugas bankui sumoka 5 ir daugiau eurų. Ir ši suma tampa savotišku kliento mėnesiniu abonentiniu mokesčiu bankui.

Nustatys konkrečią ribą

Nuo 2017 metų vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės turėti pagrindinę mokėjimo sąskaitą su tokiu krepšeliu, todėl mokėjimo paslaugos taps labiau prieinamos gyventojams.

„Pakeistas Mokėjimų įstatymas suteikė Lietuvos bankui mandatą nustatyti būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio sudėtį ir jo kainos viršutinę ribą, kurios bankai ir kredito unijos negalės peržengti. Prasidėjusi vieša konsultacija dėl to vyks tris savaites. Per rugsėjį numatome patvirtinti galutinį būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį ir jo kainą. Mokėjimo paslaugų teikėjams duodame pakankamai laiko pasirengti pokyčiams šioje srityje“, – sakė Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas.

Numatoma, kad pagrindinė mokėjimo sąskaita apims daugelį būtiniausių paslaugų. Tarp jų, sąskaitos atidarymą, sąskaitos valdymo ir mokėjimų inicijavimo elektroniniu būdu priemonės, neribotą gautų mokėjimų eurais įskaitymą, neribotą grynųjų pinigų įmokėjimą įstaigos parinktu būdu, ne mažesnį kaip 550 eurų per mėnesį grynųjų pinigų išmokėjimą bet kuriame Europos ekonominėje erdvėje veikiančiame bankomate, o kredito unijų klientams – kredito unijų pasirinktu būdu.

Lietuvos bankas taip pat ketina apriboti komercinių bankų mokesčius už mokėjimus kortele ir mokėjimo operacijas kortele. Taip pat nustatyti, kad būtų nustatyta paslaugų kainos riba už ne mažiau kaip 10 pervedimų per mėnesį, kurie apimtų mokėjimus internetu (įskaitant įmokas, e. sąskaitų apmokėjimą, pervedimus įstaigos viduje ir į kitus mokėjimo paslaugų teikėjus) bei tiesioginio debeto operacijas.

Už paslaugas, neįtrauktas į pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį, kredito įstaigos galės taikyti standartinius įkainius. Pavyzdžiui, tai – operacijos užsienio valiuta, kredito pervedimai, inicijuoti įstaigos padalinyje, grynųjų pinigų operacijos kitais būdais nei numatyta, kortelės ir el. prisijungimo priemonės atnaujinimas, ją praradus dėl vartotojo kaltės.

„Abonentiniai“ mokesčiai

Kurį laiką beveik negaudami pajamų už indėlių ir paskolų palūkanas, jų normai kritus iki istorinių žemumų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai daugiau kaip ketvirtadalį pajamų uždirba iš paslaugų ir komisinių.

Bankai apmokestina vis daugiau paslaugų, net skambučius konsultantui. Tad per mėnesį klientui, be komisinių už kiekvieną atliekamą mokėjimo pavedimą ar į sąskaitą gaunamas lėšas, papildomai tenka mokėti mėnesinį 5 eurų ar didesnį „abonentinį“ mokestį, kuris, klientams pergudrauti, vyniojamas į įmantrių pavadinimų paslaugų paketą. Nespėdamas sekti vis gausėjančių apmokestinamų paslaugų, Lietuvos bankas prieš metu pasiūlė finansų institucijų apetitą pažaboti teisiniais apribojimais. Anksčiau skelbta, kad teikiamų pagrindinių paslaugų „abonentas“ banko klientui neviršytų 2 eurų per mėnesį arba net būtų mažesnis.

Šiuo metu Lietuvos bankas vengia iš anksto nurodyti sumą, kurios bankai negalėtų viršyti. Viešojoje erdvėje buvo minima 1,45 euro riba ir kitos sumos, tačiau paslaugų krepšelio dydis veikiausiai paaiškės tik po viešų konsultacijų ir nebus įteisintas įstatymu.

Lietuvos bankas skelbia, jog atnaujins krepšelio sudėtį, kai atsiras gyventojų mokėjimo elgsenos arba mokėjimų rinkos reikšmingų pokyčių, o krepšelio didžiausią kainą įvertins kasmet.

Nepasisotinamas apetitas

Lietuvos komercinių bankų pajamos iš paslaugų ir komisinių 2014 metais sudarė 27 proc. visų bankų pajamų ir siekė 254 mln. eurų. Atitinkamai 2010 metais šis santykis buvo 19 proc., o pačios pajamos iš paslaugų ir komisinių siekė 272 mln. eurų.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas anksčiau laikraščiui teigė, kad sumažėjus palūkanų normoms bankai gauna mažesnę palūkanų maržą. Be to, nuo 2010 metų sumažėjo ir paskolų portfeliai, o tai savo ruožtu lėmė, kad sumažėjo ir grynosios palūkanų pajamos (skirtumas tarp banko gautų palūkanų ir sumokėtų palūkanų už indėlius). „Bankai siekia pajamas pasididinti iš kitų šaltinių: įvairių paslaugų mokesčių, komisinių už mokėjimo pavedimus ir grynųjų pinigų išėmimą. Natūralu, kad jie siekia uždirbti kaip tik gali“, – komentavo S. Jakeliūnas.

Finansų analitiko nuomone, Lietuvos įstatymais reglamentuojama bankų veikla ir jų priežiūra yra per daug liberali. Politikai esą turėtų Lietuvos bankui suteikti daugiau svertų pažaboti bankų apetitą. „Premjeras ir Seimas galėtų patys imtis iniciatyvos, kad Lietuvos bankas galėtų reguliuoti vartotojų bankams mokamų paslaugų ir komisinių įkainius, ar bent kai kuriuos iš jų. Kuo sparčiau tai bus padaryta, tuo greičiau žmonės bus apsaugoti nuo bankų, besinaudojančių klientų neraštingumu ar menka pasirinkimo galimybe, piktnaudžiavimo“, – svarstė finansų analitikas.

Nežino, kiek moka

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų teigia, kad bent kartą per mėnesį atsiskaito banko kortele, išgrynina pinigus bankomate ar atlieka pavedimus internetu, tačiau daugiau nei trečdalis žmonių nežino, kiek jiems kainuoja šios paslaugos.

Tai rodo rodo DNB banko užsakymu atlikta „Spinter research“ apklausa. 38 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, kiek jiems banko paslaugos kainuoja, likusi apklaustųjų dalis mano, kad jiems tai atsieina nuo 1 iki 8 eurų, Gyventojai buvo paprašyti įvardinti, kokiomis dažniausiomis banko paslaugomis naudojasi kiekvieną mėnesį.

23 proc. apklaustųjų mano, kad už bankines paslaugas kas mėnesį moka 1–3 eurus, dar tiek pat yra galvojančių, jog pervedimai, pinigų išgryninimas, lėšų įskaitymas ir komunalinių mokesčių priėmimas ir kitos bankinės operacijos kiekvieną mėnesį jiems atsieina 3–5 eurus. Kad per mėnesį už banko paslaugas jie moka 5–8 eurus ar daugiau nei 8 eurus – atitinkamai teigia 13 proc. ir 3 proc. respondentų.

Planuojama, jog nuo kitų metų vasario bankai ir kredito unijos privalės gyventojams pasiūlyti pagrindinę mokėjimų sąskaitą su būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis. Vadinamojo bazinių paslaugų krepšelio kainos ribą ir krepšelio sudėtį per rugsėjį nustatys Lietuvos bankas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"