TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užstatą mokėsime ir už plastiko pakuotes

2014 03 19 6:00
Nors dabartinė konteinerių sistema pigesnė nei užstato, antriniam perdirbimui pavyksta surinkti tik apie 20 proc. PET butelių. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jeigu pritars Seimas, nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos tektų mokėti užstatą ne tik už stiklinius butelius, bet ir už plastiko bei metalo pakuotes.

Tai numatantį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektą vakar Seime pateikė aplinkos viceministras Almantas Petkus.

Seimas vakar pritarė Vyriausybės siūlymui šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka ir ketina apsispręsti jau balandį.

Skaičiuojama, kad užstatas už stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę siektų apie 10 euro centų (34,5 cento). Juos atgautų vartotojas, grąžinęs tuščią tarą į parduotuvėse įrengtus taromatus.

Teigiama, kad Estijoje jau kurį laiką veikianti užstato sistema pasiteisino. Šioje valstybėje „sugrįžta“ apie 90 proc. plastikinės taros, o Lietuvoje dabar antriniam perdirbimui pavyksta surinkti tik maždaug 20 proc. PET butelių.

Gyventojai nemokės brangiau

Atsakydamas į Seimo narių klausimus viceministras A.Petkus tikino, kad įvedus naująją tvarką atliekų tvarkymas gyventojams nekainuos daugiau. „Ir šiandien gyventojas sumoka už tokių pakuočių tvarkymą. Todėl bendra kaina neturėtų keistis. Tai, žinoma, priklausys nuo žmonių sąmoningumo. Jeigu vartotojas visą panaudotą pakuotę grąžins į parduotuvę, jis atgaus sumokėtą užstatą, o jeigu išmes į konteinerį, ne tik neatgaus užstato, bet ir primokės už komunalinių atliekų tvarkymą“, - aiškino A.Petkus.

Į užstato sistemą, pasak jo pateks tik 15 proc. visų plastiko pakuočių, į kurias pilstomi gėrimai. Kitų pakuočių, į kurias pilstomi chemijos ir kiti produktai, tvarkymą toliau finansuos šių gaminių gamintojai ir importuotojai.

Surenkami tik stikliniai buteliai

Šiuo metu privalomasis 25 centų užstatas taikomas tik stiklinėms pakartotinio naudojimo pakuotėms, į kurias pilstomas alus, alkoholiniai, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo ir sultys. Taikant šį užstatą surenkami stiklo buteliai grąžinami gamintojui.

A. Petkus / LŽ archyvo nuotrauka

Pagal naują tvarką, kuri įsigaliotų nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos, būtų nustatomas reikalavimas gamintojams ir importuotojams, kurie išleidžia į Lietuvos vidaus rinką alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis ir nektarą, supakuotus į pirminę vienkartinę stiklinę, plastikinę ar metalinę pakuotę, kurios talpa didesnė nei viena dešimtoji litro, bet mažesnė nei trys litrai, imti užstatą už šią pakuotę.

Užstato dydžio įstatymo projektas nenurodo, tačiau manoma, kad jis galėtų siekti 34,5 cento (arba 10 euro centų). Tokiam užstato dydžiui pritaria ir gėrimų gamintojai.

Numatoma, kad pakuočių atliekų tvarkymą per užstato sistemą vykdys užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorius, o sistemą finansuos gaminių, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, Lietuvos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai.

Įstatymo projektas numato, kad visi pakuočių pardavėjai, prekiaujantys kaimo parduotuvėse ar parduotuvėse, kurių prekybos plotas viršija 200 kv. m, privalės organizuoti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietoje ar teritorijoje arba arti jos, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietos, užtikrinant tokias pačias darbo valandas.

200 kv. m ir mažesnės prekybos vietos (išskyrus kaimo parduotuvės), prekyvietės, kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos galės savo noru dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

Dabar keliauja į sąvartyną

Dabartinė pakuočių atliekų surinkimo sistema, kai jų atliekos rūšiuojamos ir surenkamos į konteinerius, o tinkamos perdirbti atskiriamos iš mišrių komunalinių atliekų srauto, nepakankamai užtikrina efektyvų pakuočių atliekų surinkimą. Dalis pakuočių lieka nesutvarkytos ir patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, kuris atsiduria sąvartynuose.

ES valstybių narių, kurios taiko privalomą vienkartinių pakuočių užstatą (pavyzdžiui, Vokietijos, Švedijos, Estijos, Danijos ir kitų), patirtis rodo, jog tokia tvarka leidžia surinkti 80-90 proc. pakuočių, gerokai sumažėja aplinkos teršimas, gaunamos geros kokybės ir tinkamos perdirbti pakuočių atliekos.

Vienkartinių pakuočių užstato sistema efektyviai veikia Estijoje. Latvija taip pat paskelbė įdiegsianti užstato sistemą nuo 2015 metų.

Gėrimai brangtų nedaug

Lietuvos aludarių gildijos (LAG) prezidentas Saulius Galadauskas LŽ negalėjo tiksliai atsakyti, kiek galėtų pabrangti gėrimai įsigaliojus naujai užstato sistemai. Tai esą priklausys ir nuo to, kaip užstato sistemos administratoriui seksis įgyvendinti naująją tvarką bei kiek investicijų tam reikės: ar taromatai bus perkami iškart, ar išperkamosios nuomos būdu. „Diselio pabrangimo neturėtų būti, nes ši sistema nėra daug brangesnė už dabar veikiančią konteinerių sistemą, kuri, beje, nuolat brangsta. Manome, kad 2016 metais konteinerių sistema jau bus brangesnė nei užstato“, - tikino pašnekovas.

Aplinkos ministerijos užsakymu bendrovės „Ekokonsultacijos“ 2009 metais atliktos Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės duomenimis, užstato vienkartinėms gėrimų pakuotėms sistemos diegimo investicijos gamintojams ir importuotojams sudarytų 11–16 mln. litų.

Estijoje, pasak S.Galadausko, užstato sistema yra veiksminga. „Vartotojas atneša į parduotuvę tuščią pakuotę – PET butelį ar skardinę, įdeda į taromatą, tas pasveria, pamatuoja parametrus bei nuskaito brūkšninį kodą ir grąžina čekį arba pinigus – kaip pageidauja vartotojas. Pasirinkus čekį, už pristatytas pakuotes gauta suma nuskaičiuojama nuo pirkinių sąskaitos. Taromatai yra dviejų rūšių: vieni tik surenka butelius, kiti juos iš karto ir supresuoja“, - pasakojo S.Galadauskas.

Jo teigimu, estai noriai grąžina tuščias plastiko ir aliuminio pakuotes – įdiegus naują užstato sistemą Estijoje „sugrįžta“ apie 90 proc. pakuočių. „Realiai tokį rodiklį įmanoma pasiekti tik esant užstato sistemai. Estijoje dabar nepamatysi plastiko pakuočių ar skardinių nei pamiškėse, nei paežerėse. Užstato sistema yra pati efektyviausia aplinkosaugos priemonė. Mūsų skaičiavimais, ji šiek tiek brangesnė už buksuojančią konteinerių sistemą, per kurią realiai iš 10 PET butelių sutvarkomi tik 2 buteliai“, - tikino S.Galadauskas.

Nori pereinamojo laikotarpio

Nors gėrimų gamintojai numatomus pakeitimus vertina teigiamai, jie norėtų bent trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio.

„Tikiuosi, kad Seime projektą svarstant į tai bus atsižvelgta ir priimta atitinkama pataisa. Mes prašome, kad tris mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo būtų galima prekiauti ir pakuotėmis su užstatu, ir įprastomis, tai yra ženklintomis ir neženklintomis“, - sakė LAG prezidentas.

Gamintojams, pasak jo, būtų neįmanoma paženklinti visų pakuočių per vieną naktį nepatiriant didžiulių nuostolių. „Kalbama apie milijonus pakuočių, kurios turės būti paženklintos specialiu ženklu ir brūkšniniu kodu, pagal kurį bus grąžinami pinigai. Jeigu iš anksto prigaminsime milijonus pakuočių su užstato ženklu ir brūkšniniu kodu dar neįsigaliojus naujai tvarkai, vartotojas jas grąžins nesumokėjęs užstato, o užstatas jam vėliau bus grąžintas. Kalbame apie milijoninius nuostolius. Visose šalyse, kur nauja sistema įdiegta, toks pereinamasis laikotarpis buvo numatytas. Tikiu, kad taip bus ir Lietuvoje“, - dėstė S.Galadauskas.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"