TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užstatas lieka Lietuvoje, tara keliauja į užsienį

2016 08 18 6:00
Kai oro uostuose, sienos perėjimo punktuose esanti prekybos vieta užtikrina, kad vartotojai, įsigiję prekes, iš karto iškeliauja iš Lietuvos, užstatas už gėrimo pakuotę neturėtų būti imamas. „Lietuvos žinių“ nuotrauka

Vilniaus oro uosto neapmuitintų prekių (duty free) parduotuvėse parduodami gėrimai skardinėse, plastiko ir stiklo buteliuose apmokestinti 10 centų vienkartinių pakuočių užstatu, nors šiuos gėrimus galima įsinešti tik į lėktuvą, skrendantį į šalis, kuriose neveikia Lietuvoje taikoma vienkartinių pakuočių užstato sistema.

Net ir ištuštinus gėrimo skardinę ar butelį oro uoste, vienkartinės taros, už kurią sumokėtas užstatas, pavyks atsikratyti tik išmetus ją į šiukšlių dėžę. Pakuotes surenkančio taromato Vilniaus oro uosto uždaroje keleivių laukimo zonoje nėra. Tad norintieji atgauti sumokėtą užstatą turėtų vežtis tuščią mineralinio vandens ar kito gėrimo buteliuką į Antaliją, Londoną, ar Rygą ir išsaugoję per atostogas ar darbo mėnesius užsienyje parsivežti atgal.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, neapmuitintų prekių parduotuvių atstovai prieš kurį laiką kreipėsi į Aplinkos ministeriją, klausdami, ar uždarose oro uosto zonose įrengtos parduotuvės turėtų imti užstatą už vienkartines pakuotes, kai keleiviai šių pakuočių neturi galimybės grąžinti. Atsakymas jų nepradžiugino.

Ministerija paaiškino, kad neapmuitinamos prekybos vietos privalo arba organizuoti pakuočių surinkimą iš pirkėjų, arba vesti griežtą apskaitą, kiek užstatu apmokestintų gėrimų įsigiję keleiviai per metus išsivežė jų į užsienį. Tik tokiu atveju šios parduotuvės išvengtų mokesčio už aplinkos teršimą.

Oro uoste sistema neveikia

Kokia prasmė imti užstatą neapmuitintų prekių parduotuvėse iš keleivių, kuriems nesuteikiama galimybė grąžinti pakuotę Lietuvoje?

Vienkartinių pakuočių užstato sistemos operatorės viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas abejoja, ar sumokėję užstatą už pakuotę neapmuitinamoje parduotuvėje keleiviai ją vežiosis į Londoną ir atgal. Kita vertus, jis nemano, kad oro uoste būtina įrengti taromatus.

„Pati parduotuvė turi norėti surinkti pakuotes, gal rankomis. O taromato įrengimas šiuo atveju yra antraeilis klausimas. Jeigu neapmuitintų prekių parduotuvės pageidautų surinkti panaudotas vienkartines pakuotes, mes sudarytume su jomis sutartį dėl šių pakuočių paėmimo ir kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, koks kiekis pakuočių šiose parduotuvėse galėtų būti surenkamas, būtų priimamas sprendimas: statyti didesnį ar mažesnį taromatą, o gal pakuočių kiekis būtų per mažas, kad tai apsimokėtų. Gal pakaktų ir rankinio surinkimo“, – svarstė G. Varnas.

Tačiau jis abejojo, ar teisinga imti užstatą iš keleivių, kuriems nesudaroma galimybė panaudotą pakuotę grąžinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. „Jeigu imame užstatą iš keleivių, kurie išskrenda ir išsiveža gėrimus iš Lietuvos, kyla klausimas, ar tai teisinga“, – svarstė G. Varnas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas anksčiau laikraščiui aiškino, kad pati užstato sistema sukurta ir užstato dydis nustatytas tam, kad žmogų motyvuotų grąžinti pakuotę. Todėl, pavyzdžiui, į sistemą neįtraukti stipriųjų gėrimų buteliai, mat jų kaina gerokai didesnė negu 3 ar 5 eurai, ir 10 centų užstatas tiesiog nebūtų adekvatus ir pakankamas motyvas tokią tarą grąžinti. „Lietuvoje mes nieko neišradinėjame, o tik remiamės gera, kitose šalyse patikrinta praktika“, – kalbėjo jis.

Užstato sistemos diegimu, pasak L. Vilimo, pirmiausia siekiama aplinkosaugos tikslų, todėl nesą svarbu, kaip surenkama panaudota pakuotė – rankomis ar taromate. Pašnekovo nuomone, toks principas yra teisingas, nes statyti brangiai kainuojantį taromatą ten, kur jis stovės be darbo ir neatsipirks, neapsimoka. Mat įrengti vieną taromatą kainuoja apie 30 tūkst. eurų.

Išimtis sienos perėjimo punktuose

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė „Lietuvos žinioms“ sakė, jog Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas numato išimtį, kad gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams. Užstatas taip pat neimamas tais atvejais, kai gamintojai ar importuotojai patys arba per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato sistema.

L. Zukė pabrėžė, kad oro uostuose, sienos perėjimo punktuose esančios prekybos vietos yra Lietuvos teritorijoje. Tačiau tais atvejais, kai oro uostuose, sienos perėjimo punktuose esanti prekybos vieta užtikrina, kad vartotojai, įsigiję prekes, iš karto iškeliauja iš Lietuvos teritorijos, taikytina minėta įstatymo išimtis, ir užstatas už gėrimo pakuotę neturėtų būti imamas.

Tačiau tokiu atveju šioms prekybos vietoms taikomas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. Tai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos pagal šį įstatymą apmokestinamus gaminius ir į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį. Šiuo atveju neapmokestinamų prekių parduotuvės turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius išvežtą apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį.

„Jeigu prekybos vieta negali užtikrinti, kad vartotojai, įsigiję prekes, iš karto iškeliauja iš Lietuvos Respublikos teritorijos (pavyzdžiui, oro uostuose esančios prekybos vietos negali užtikrinti, kad gėrimas nebus suvartotas skrydžių laukimo salėje), tiekimas laikytinas Lietuvos vidaus rinkai ir užstatas turi būti imamas“, – aiškino L. Zukė.

Ji priminė, kad taros neprivalo priimti parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 300 kvadratinių metrų, tačiau jos gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

FAKTAI

Vienkartinių pakuočių užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti nuo šių metų vasario 1 dienos. Už užstato sistemos ženklu (stilizuota D raide) pažymėtą tarą – vienkartines stiklines, metalines ir plastikines pakuotes – imamas 10 centų vertės užstatas, kuris grąžinamas, kai pirkėjas grąžina tarą į taromatus arba rankinio surinkimo vietose.

Į taromatus galima grąžinti ir daugkartinėje gėrimų pakuočių užstato sistemoje dalyvaujančią tarą – stiklinius alaus ir giros butelius. Pieno, kefyro ar stipriųjų ir lengvųjų alkoholinių gėrimų pakuotės ir buteliai į užstato sistemą nėra įtraukti ir to neketinama daryti ateityje.

Lietuvoje jau įrengta apie 920 taromatų. Jie įrengiami naujai atsidarančiose parduotuvėse, kai kuriose veikiančiose, kur surenkamas pakuočių kiekis viršija pajėgumą, planuojama pastatyti papildomus įrenginius. Planuojama, kad Lietuvoje galėtų būti 1000–1100 taromatų. Įrengti vieną taromatą vidutiniškai kainuoja apie 30 tūkst. eurų.

Šaltinis: „Užstato sistemos administratorius“, „ Lietuvos žinios“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"