TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užstato sistema smukdo mažuosius aludarius

2016 08 10 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Mažieji aludariai teigia, kad užstato sistema, kai vienodi mokesčiai už vienkartinių pakuočių tvarkymą taikomi didiesiems ir mažiesiems gamintojams, žlugdo smulkiuosius aludarius. Be to, neplanuotas apmokestinimas, dėl kurio aludariai rudenį bus priversti keisti produktų kainodarą, juos užklupo nepasirengusius.

Skardinių, plastiko ir stiklo butelių surinkėjų lūkesčius pranokusi užstato sistemos sėkmė verčia šios sistemos organizatorius paankstinti gėrimų ir importuotojų apmokestinimą. Dėl to rudenį brangs gaivieji gėrimai, vaisvandeniai ir alus. Prognozuojama, jog kaina kils dešimtadaliu ir daugiau.

Nuo lapkričio 1-osios gėrimų gamintojai ir importuotojai už kiekvieną butelį ar pakuotę užstato sistemos administratoriui turės sumokėti po 2,5 cento. Toks mokestis turėjo atsirasti tik kitais metais, tačiau pakuočių į taromatus grąžinama gerokai daugiau, negu tikėtasi, todėl joms tvarkyti trūksta lėšų.

Brangs alus parduotuvėje

AB „Kauno alus“ komercijos direktorius Gintautas Staniulis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad įmonės produkcija dėl užstato įmokų neabejotinai brangs. Alaus kainą esą didins ne tik 2,5 cento įmoka už kiekvieną vienkartinę pakuotę, bet ir parduotuvių antkainis bei pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Viską sudėjus alaus pakuotės kaina parduotuvės lentynoje turėtų ryškiai pakilti“, – prognozavo jis.

Kaip skaičiavo G. Staniulis, idealiu atveju butelis ar pakuotė alaus rudenį brangs 5 centais. „Tai tik teorinis skaičiavimas, kaina gali kilti ir daugiau. Alus gali nebrangti tik tuo atveju, jeigu pats gamintojas prisiimtų nuostolius“, – patikslino jis.

Užstato sistemos operatorės „Užstato sistemos administratorius“ pranešimas apie įmoką, kuri bus taikoma jau nuo lapkričio 1 dienos, alaus gamintojus užklupo netikėtai. „Tikėjomės, kad ši įmoka bus pradėta taikyti tik kitų metų kovo mėnesį ar vėliau. Todėl žinia mus užklupo nepasirengusius“, – prisipažino G. Staniulis.

Jo teigimu, penkias mažas daryklas vienijanti Lietuvos mažų alaus daryklų asociacija, kuriai vadovauja AB „Kauno alus“ generalinė direktorė Lina Šileikienė, nesėdės sudėjusi rankų ir rugsėjo mėnesį, kai įmonių vadovai grįš iš atostogų, kels balsą. Galbūt priims bendrą kreipimąsi, kad įmokos už pakuotes mažiesiems aludariams būtų sumažintos arba atidėtos. Asociacijai priklauso bendrovės „Kauno alus“, „Astravo alus“ (buvęs „Ponoras“), „Biržų alus“, „Lokio bravoras“ ir „Vilkmergės alus“.

„Užstato sistemoje dalyvauja keli gamintojai, importuotojai, pirkėjai ir administratorius, tačiau didžiausia našta tenka gamintojui. O mažųjų gamintojų padėtis pati blogiausia. 2,5 cento už pakuotę įmoka mums atrodo pernelyg didelė. Antra, mokestis neturėtų būti taikomas nuo lapkričio. Trečia, įmoka turėtų būti diferencijuota: vienokia didiesiems, kitokia – mažiesiems alaus gamintojams“, – dėstė G. Staniulis.

Jis tvirtino, kad Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse mažiesiems gamintojams mokesčiai yra mažesni, o Lietuvoje visa mokesčių sistema palanki didiesiems gamintojams. „Viskas daroma, kad mažieji išnyktų, o liktų tik monopolininkai. Nerinkdamas žodžių galiu pasakyti, kad Lietuvoje tiesiog naikinamos smulkios ir vidutinės įmonės“, – kalbėjo „Kauno alaus“ komercijos direktorius.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sakė, kad aludariai į žinią apie naują įmoką reagavo nelinksmai. „Reagavome be džiaugsmo ir entuziazmo, bet suprasdami, kad aukšti ekologiniai standartai kainuoja. Būdami socialiai atsakingi aludariai supranta, kad tenka mokėti įmoką anksčiau, negu planuota. Tai nėra iš dangaus nukritęs mokestis, jį planuota įvesti kitais metais. Deja, tenka jį mokėti anksčiau, nes labai daug pakuočių sugrįžo į taromatus. Bet aišku, kad džiaugsmo nedaug, nes kam smagu, kai didėja išlaidos“, – kalbėjo S. Galadauskas.

Vaisvandeniai brangs dešimtadaliu

Rasa Girkontienė, UAB „Kauen craft“ direktorė, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įmonės gaminamų vaisvandenių kaina rudenį, parduotuvėms pridėjus prekybos antkainį ir apmokestinus PVM, didės beveik dešimtadaliu. „Kauen craft“ (buvusi „Selita ir Ko“) užsiima vaisvandenių, giros, gaiviųjų gėrimų ir mineralinio vandens gamyba ir didmenine prekyba.

Anot įmonės vadovės, iki 2016 metų vasario 1 dienos gamintojams ir importuotojams buvo prievolė surinkti 50 proc išleistų į rinką PET pakuočių. Tai atlikdavo atliekų tvarkymo įmonės, o „Kauen craft“ tai kainuodavo 0,004 euro už PET vienetą.

„Pagal dabar įsigaliosiančius tarifus, mums tai kainuos 6 kartus brangiau – 0,025 euro. Be abejones, mes, kaip ir kiti gamintojai ir importuotojai, būsime priversti kelti tiekimo kainas klientams 0,025 euro už pakuotę. Prekybos tinklams pridėjus savo antkainį apie 60 proc. ir apmokestinus 21 proc. PVM, produkto kaina parduotuvėje žmogui didės apie 0,06 euro. Tai sudaro apie 10 proc. bendros produkto kainos“, – aiškino R. Girkontienė.

Kaip teigė bendrovės „Druskininkų rasa“ vadovė Jolita Jolanta Sinevičienė, pagal kainodarą, kurią nustatė didieji didieji prekybos tinklai, kad įmonė atgautų 2,5 cento įmoką už vieną pakuotę, jos kaina parduotuvėje pakils 5 centais.

Sėkmingas startas

Vienkartinių pakuočių užstato sistemos operatorės viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad šiuo metu tarifai taikomi mažiau negu 1 proc. visų pakuočių ir pajamos iš gamintojų bei importuotojų sudaro 10–15 tūkst. eurų per mėnesį. Tuo metu užstato sistemos sąnaudos per mėnesį siekia apie 2 mln. eurų.

Kaip tikino G. Varnas, kainuoja taromatų išlaikymas, logistika ir pakuočių skaičiavimo centro, į kurį investuota apie 7 mln. eurų, veikla. Šiame centre suskaičiuojamos ir perdirbti paruošiamos visoje šalyje taromatais ir rankiniu būdu surinktos vienkartinės pakuotės: skardinės, plastiko ir stiklo buteliai.

„Kita vertus, sistema gauna pajamas už parduotą žaliavą, be to, mums lieka užstatas už gyventojų negrąžintas pakuotes. Jeigu pajamos padengia sąnaudas, niekam nieko mokėti nereikia, o jeigu rezultatas neigiamas, prie sistemos išlaikymo turi prisidėti gamintojai ir importuotojai. Šiuo atveju jie nuo lapkričio 1 dienos mokės po 2,5 cento už kiekvieną vienkartinę pakuotę“, – aiškino jis.

Įmoką taikyti anksčiau, pasak G. Varno, paskatino užstato sistemos sėkmė, mat kuo daugiau surenkama pakuočių, tuo mažiau lieka „negrįžusio“ užstato, o pakuočių surinkimo sąnaudos atitinkamai didėja.

„Planavome, kad šiais metais bus surinkta apie 64 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Tokiu atveju gamintojams ir importuotojams dar nereikėtų mokėti „nario mokesčio“. Tačiau gyventojai gerokai aktyviau grąžino pakuotes, skaičiuojama, kad jų sugrįš apie 73 procentai. Tai tikrai labai geras rezultatas. Pavyzdžiui, pirmaisiais sistemos veiklos metais Estijoje grįžo 40 proc., Švedijoje – 51 proc., Danijoje – 55 proc. į rinką išleistų pakuočių“, – sakė G. Varnas.

Vienkartinių pakuočių užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti nuo šių metų vasario 1 dienos. Už užstato sistemos ženklu (stilizuota D raide) pažymėtą tarą – vienkartines stiklines, metalines ir plastikines pakuotes – imamas 10 centų vertės užstatas, kuris grąžinamas, kai pirkėjas grąžina tarą į taromatus arba rankinio surinkimo vietose. Į taromatus galima grąžinti ir daugkartinėje gėrimų pakuočių užstato sistemoje dalyvaujančią tarą – stiklinius alaus ir giros butelius.

Lietuvoje įrengta apie 920 taromatų. Jie įrengiami naujai atidaromose parduotuvėse, o kai kuriose veikiančiose, kur surenkamas pakuočių kiekis viršija pajėgumą, planuojama įrengti papildomus. Planuojama, kad Lietuvoje galėtų būti 1000–1100 taromatų. Vieno taromato įrengimas kainuoja apie 30 tūkst. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"