TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užstato sistema žada gėrimų išpardavimą

2016 01 27 6:00
Nuo kitos savaitės į prekybos tinklus bus vežami tik lietuviški gėrimai, supilstyti į depozito ženklu pažymėtą tarą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo vasario 1 dienos įsigaliosianti gėrimų taros užstato sistema tiesiogiai paveiks ir vartotojų, ir verslo finansus, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Pirmiausia prekyboje reikės atsikratyti gėrimų, supilstytų į seną, nepažymėtą kaip užstatas, tarą. Todėl tikėtina, kad tris mėnesius įvairių Lietuvoje pagamintų gėrimų pirkėjai bus pamaloninami išpardavimais.

Plečiant taros užstato sistemą yra nustatytas pereinamasis laikotarpis iki balandžio 30-osios. Iki šios dienos turės būti išparduoti visi produkcijos, supilstytos į plastikinę ir skardinę tarą bei patiektos prekybos tinklams iki vasario 1 dienos, likučiai.

Nuo kitos savaitės į prekybos vietas bus vežami tik lietuviški gėrimai depozito ženklu pažymėtoje taroje.

Teks išparduoti

„Tikėtina, kad gėrimai, supilstyti į užstato tarą, parduotuvių lentynose pasirodys kiek vėliau nei vasario 1-ąją, nes prekybininkai pirmiausia parduos senas pakuotes“, – sakė užstato sistemą administruojančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas.

Jau dabar matyti vis daugiau silpnų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pardavimo akcijų, tačiau prekybos tinklai neskuba skelbti išpardavimų. „Daug likučių sandėliuose nelaikome. Pati šviežiausia produkcija tiekiama tiesiai iš gamintojų į mūsų parduotuves. Taigi išparduoti didelio kiekio gėrimų mums neteks, – LŽ pasakojo UAB „Maxima LT“ atstovė Renata Saulytė. – Kaip numatyta įstatyme, pereinamuoju laikotarpiu pardavinėsime ir depozito ženklu nepažymėtus produktus – tiek importuotus, tiek pagamintus Lietuvoje. Tikimės, kad per nustatytą laiką ir mes, ir tiekėjai spėsime parduoti iki vasario 1 dienos atvežtus gėrimus. Jei visko parduoti nespėsime, žinoma, mąstysime apie akcijas, nuolaidas, kurios gerokai padidina pardavimą ir padeda greičiau realizuoti produkciją.“

Savo planų neatskleidžia ir stambieji gėrimų gamintojai. Antai UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas teigia, jog visus gėrimus senoje nedepozitinėje pakuotėje bendrovė tikisi parduoti pereinamuoju laikotarpiu, o depozito ženklu pažymėtą produkciją pradės tiekti rinkai nuo pat pirmos užstato sistemos veikimo dienos.

Smulkieji gamintojai atviresni. Biržų tikrosios ūkinės bendrijos „Rinkuškiai“ vadovas Rimantas Čygas neabejoja, kad bent iš pradžių tikrai nepavyks išvengti nuostolių dėl pakuotės užstato sistemos. „Juk tol, kol bus neparduoti gėrimai, supilstyti į senąją tarą, lentynose neatsiras ir tokių pat šviežių produktų. Todėl pirmiausia reikės parduoti senąją produkciją, ir tai stambiesiems gamintojams suteiks naują progą paspausti smulkiuosius, kurie vieninteliai atstovauja lietuviškam kapitalui“, – tvirtino jis. Ir paaiškino, kad stambios užsienio kapitalo įmonės, kontroliuojančios apie 90 proc. silpnųjų gėrimų rinkos, daug gamindamos ir dabar spaudžia kainomis, o prasidėjus pardavimo bumui smulkiuosius gamintojus kainomis esą dar labiau spaus importuotojai, nes jų produkcija supilstyta į nedepozitinę tarą.

R. Čygas pripažįsta, jog smulkiųjų gamintojų gėrimų galiojimo terminas yra trumpesnis, todėl teks labiau paskubėti juos parduoti. Senesnė produkcija bus pigesnė, o šviežios vartotojai turės dar palūkėti. Tokia padėtis išbalansuoja gamybą.

Jau nukentėjo

R. Čygo žodžiais, smulkieji gamintojai labiau kenčia ir dėl Vyriausybės sprendimų. „Jau nė neprisimenu metų, kad nebūtų sugalvojama vis naujų privalomų etikečių patobulinimų. Dabar tai įgijo itin didžiulį mastą – visas anksčiau išspausdintas etiketes teko išmesti ir prispausdinti naujų. Jų visada pasirūpiname 2–3 metams, nes pigiau kainuoja spausdinti dideliu tiražu. Čia irgi laimi stambieji, o apie pačius smulkiausius, kokių daug ir Biržų krašte, nė nekalbu. Juk dalyvauti taros užstato sistemoje privalo visi gėrimų gamintojai“, – pabrėžė R. Čygas.

Tokiam, atrodytų, beverčiam popierėliui kaip etiketė šį kartą daugiau lėšų privalėjo skirti ir stambieji. Pasak R. Viršilo, naujoms depozito simboliu pažymėtoms pakuotėms ir etiketėms pagaminti bei kitoms su užstato sistemos veikimu susijusioms išlaidoms „Švyturys-Utenos alus“ turėjo skirti 186–200 tūkst. eurų.

Ekologija su išlygomis

Taros užstato šalininkai neabejoja, kad naujoji sistema ilgainiui padės surinkti iki 85–90 proc. plastikinių ir metalinių pakuočių, kuriomis dabar teršiama aplinka. Lietuvoje kasmet išmetama apie 600 mln. vienkartinių plastikinių butelių, skardinių ir stiklinių indų, o surenkama ir perdirbama – vos trečdalis. Tikimasi, kad įdiegus naująją sistemą bus surinkta ir paruošta perdirbti per 300 mln. pakuočių.

R. Čygas neslepia esąs visuotinės užstato sistemos oponentas. Jo įsitikinimu, visuomenę reikia toliau pratinti rūšiuoti rūšiuoti, juolab kad iki 2020 metų, vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis, Lietuvoje reikės bent dvigubai sutankinti rūšiuojamų atliekų konteinerių tinklą. „Nesame turtinga valstybė, o sugalvota rinktis pačią moderniausią ir brangiausią užstato sistemą, kokia veikia tik Vokietijoje, Skandinavijos šalyse ir Estijoje“, – priekaištavo jis.

Kita vertus, anot „Rinkuškių“ vadovo, atsikratę plastikinės taros, teršime kitur. Juk žmonės, atnešę surinkėjui po kelis plastikinius butelius ar metalines skardines, išmes tam naudotus maišelius. Be to, atliekų surinkėjams ir perdirbėjams reikės nuolat apvažiuoti visas kaimo parduotuves ir paimti tuščią tarą – tokiam kroviniui vežti teks eikvoti degalus, teršti aplinką išmetamomis dujomis.

Kaimo parduotuvėms prisidės pareiga ne tik surūšiuoti visą atneštą tuščią tarą, tinkamą supirkti, bet ir pasirūpinti saugiais sandėliais jai laikyti.

Kol kas nenumatoma priemonių, kaip bus dorojamasi su padidėsiančiu nedepozitinės taros kiekiu. Juk prekybininkai pereinamuoju laikotarpiu stengsis jos atsikratyti. Tikimasi, kad gyventojai bus sąmoningi ir visą tarą be užstato ženklo sumes į rūšiavimo konteinerius.

Jau nuo ateinančio pirmadienio

Nuo vasario 1 dienos vartotojai, pirkdami gėrimus, išpilstytus į užstatomus plastikinius butelius, mokės 10 centų. Jie bus grąžinami atnešus tarą, nesulankstytą ir su aiškiai nuskaitomu brūkšniniu kodu, atgal į parduotuves.

Dabar kaupti butelius ir skardines, tikintis pasipelnyti, neverta – plastikinę tarą ir skardines be depozito ženklo teks išmesti į rūšiuojamų atliekų konteinerius. Stikliniai buteliai bus keičiama dabartine tvarka.

Naujoji užstato sistema apima į užstatomą tarą išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, visų tipų vandenį, sultis bei nektarą.

Vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliams užstatas nebus taikomas.

Pagal šalyje galiojančius įstatymus, vienkartinę tarą supirkti privalo tik tos parduotuvės, kurių prekybos plotas siekia 300 kv. metrų, taip pat kaimo parduotuvės. Kitos prie užstato sistemos galės prisijungti savanoriškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"