TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užtrukusi žiema didina atskirtį

2013 04 04 7:37
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka/Šilumos tarifo dydis priklauso ir nuo to, ar labai nugyventas yra šilumos ūkis ir trasos, ar jiems reikia didelio atnaujinimo.

Nesitraukiant šalčiams vėluoja ir šildymo sezono pabaiga. Ji dar labiau didina socialinę atskirtį ne tik tarp pramoninių ir kaimiškų rajonų gyventojų, bet ir tarp miestų bei rajonų.

Skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių centralizuotai tiekiamos šilumos tarifų, kuriuos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė šių metų kovui, įvairiose savivaldybėse, kaip įprasta, skiriasi beveik dvigubai, tad už tą patį šilumos kiekį kai kurie gyventojai sumoka gerokai daugiau negu kiti. Mažiausiais šilumos energijos tarifais - po 19,69 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) - gali džiaugtis molėtiškiai ir ignaliniečiai. Dar penkiose savivaldybėse (Širvintų, Utenos, Raseinių, Mažeikių, Varėnos ir Radviliškio) šilumos tarifas nesiekia 22 ct/kWh.

Visiškai kitokia padėtis yra Anykščių, Pakruojo, Prienų, Joniškio savivaldybėse. Čia už kilovatvalandę šilumos skaičiuojama po 33,28-35,65 cento.

Taisyklė su išimtimis

Akivaizdu, kad mažiausiai šildymo paslaugos kainuoja tų savivaldybių, kurių katilinėse deginamas daugiausia alternatyvus kuras, gyventojams. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė. Pavyzdžiui, Biržų rajone medienos drožlės sudaro 76 proc. viso naudojamo kuro, o šilumos tarifas čia aštuntas pagal brangumą tarp sąraše esančių 42 savivaldybių.

Kaip LŽ teigė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, tokius skirtumus paprasta paaiškinti, nors yra kelios priežastys. "Svarbiausia šilumos, gaminamos deginant biokurą, didelio tarifo priežastis - kad ne visos katilinės pastatytos naudojantis Europos Sąjungos parama, - aiškino ekspertas. - Tose savivaldybėse, kuriose jos statytos skolintomis lėšomis, šilumos energija nedaug pigesnė už tą, kuri buvo gaminama kūrenant gamtines dujas arba mazutą. Tokios katilinės negreitai atsiperka, nes didelę šilumos tarifo dalį sudaro paskolų palūkanos." Tą maždaug 5 mln. litų paramą labai jaučia maži šilumos ūkiai, bet ji visiškai nereikšminga, pavyzdžiui, Vilniui, Kaunui ar Klaipėdai.

Kita vertus, Panevėžio rajono katilinėse biokuras sudaro 41 proc. viso naudojamo kuro, tačiau šilumos energija čia palyginti pigi (23,8 ct/kWh), o Pakruojo, Vilkaviškio rajonuose, kur biokuras sudaro po 49 proc., šilumos energija kainuoja atitinkamai 33,71 ir 30,52 ct/kWh.

Pasak V.Lukoševičiaus, šilumos tarifo dydis priklauso ir nuo to, ar labai yra nugyventas šilumos ūkis, ar jam reikia didelio atnaujinimo, kiek pastatų šildoma centralizuotai, kokio jie dydžio, koks tarp jų atstumas. Nuo to priklauso šilumos tinklų nuostoliai.

Skirtingas svoris

Dar labiau skiriasi namų ūkių išlaidų dalis už šildymo paslaugas. Mat įvairiuose Lietuvos regionuose visiškai skirtingos yra ir gyventojų pajamos, statistikų apibrėžiamos vidutinio darbo užmokesčio rodikliu. Antai didžiausi atlyginimai mokami Vilniaus miesto savivaldybėje - vidutiniškai 2507 litai per mėnesį (neatskaičius mokesčių), o mažiausi - Šalčininkų rajone (1533 litai). Todėl vienam vilniečiui vidutinės algos užtektų sumokėti už 8,69 tūkst. kWh šilumos energijos, o Šalčininkų gyventojui - vos už 4,71 tūkst. kWh. Turtingiausi šiuo požiūriu yra mažeikiškiai. Jiems vidutinio atlyginimo pakaktų sumokėti beveik už 10,29 tūkst. kWh šilumos energijos. Tačiau iš tikrųjų mažiausiai už šildymą moka tie, kurie gyvena naujuose arba renovuotuose namuose, nes tokiems pastatams šildyti sunaudojama keleriopai mažiau energijos. Daugiausia naujų gyvenamųjų namų pastatyta ir renovuota senų yra sostinėje.

V.Lukoševičius taip pat užsiminė, kad savivaldybių, kurioms nustatyti didesni šilumos tarifai, gyventojai papildomai varginami ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Nors šilumos energijai taikomas lengvatinis PVM tarifas, jis apskaičiuojamas paskiausiai, todėl gerokai didesnę dalį sudaro tada, kai didesnės yra ir kitos šilumos tarifo dalys, - molėtiškių šilumos kilovatvalandėje jam tenka 1,7 cento, o anykštėnų - 3,2 cento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"