TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Užuot skolinę, bankai didina įkainius

2012 07 10 7:51

EURIBOR sumažinimas - gera žinia gyventojams, paėmusiems būsto paskolas su kintamomis palūkanomis - jiems mėnesio įmokos gali mažėti. Tačiau verslui kredito rinkoje didesnių prošvaisčių nematyti.

Europos centrinio banko (ECB) iki rekordinio dydžio sumažinta bazinė palūkanų norma verslo neguodžia. Nematydami galimybių artimiausiu metu uždirbti iš kreditų komerciniai bankai Lietuvoje kelia įvairiausius tarifus už sąskaitų administravimą, pinigų iš bankomatų išgryninimą ir kitas smulkias operacijas.

Rekordiškai žema norma

Praėjusį penktadienį EURIBOR trijų mėnesių palūkanų norma nukrito iki rekordiškai žemos 0,549 proc. ribos. Tai gera žinia tiems, kurie yra paėmę paskolas eurais su kintama palūkanų norma - jiems turėtų sumažėti mėnesio įmokos bankams.

Maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų Lietuvoje yra paimta eurais ir daugumos jų palūkanos yra kintamos ir priklausomos nuo EURIBOR.

Staigus šios normos kritimas taip pat buvo rekordinis - beveik vienu procentiniu punktu, mat dar ketvirtadienį EURIBOR siekė 0,641 procento. Iki rekordinių žemumų krito šešių mėnesių ir metinė EURIBOR normos - atitinkamai nuo 0,92 proc. iki 0,831 proc. ir nuo 1,202 proc. iki 1,118 procento.

EURIBOR - vidutinė Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma, kuria bankai pasiruošę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams.

Ekspertų nuomone, staigus palūkanų normų sumažėjimas susijęs su tuo, kad ECB iki 0 proc. (nuo 0,25 proc.) sumažino savo depozitų palūkanas, už kurias bankai laiko savo pinigus ECB.

Dėl to, kad centriniame banke jų padėti pinigai (o tai - beveik 800 mlrd. eurų) nieko nebeuždirbs, komerciniams bankams teks ieškoti kitos vietos, kur juos investuoti. Vienas iš būdų - aktyvesnis dalyvavimas tarpbankinėje rinkoje.

"Žinoma, bankai geriau skolins vieni kitiems, nei nieko neuždirbs, padėję lėšas ECB. Dabartinėmis sąlygomis, kai centrinis bankas imasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, spausdindamas pinigus, skolindamas bankams neribotas lėšas, būtent depozitų, o ne bazinė palūkanų norma, nustato žemutinę trumpalaikio termino EURIBOR ribą", - laikraščiui "Dienas Bizness" padėtį komentavo "Swedbank" indėlių valdybos atstovas Peteris Stepinis. Jo nuomone, bankai ieškos kitų būdų užsidirbti. Vienas iš jų - vyriausybės vertybiniai popieriai, o tai dar labiau sumažins patikimų vyriausybinių obligacijų ir taip rekordiškai žemas palūkanas", - pažymi ekspertas.

Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) 25 baziniais punktais, iki 0,75 proc., sumažino bazinę palūkanų normą. Tai naujas rekordas, tačiau neatmetama, kad bazinė palūkanų norma gali būti mažinama ir toliau. Pavyzdžiui, Anglijos banko nustatyta svarų sterlingų bazinė palūkanų norma yra 0,5 proc., o JAV federalinės rezervų sistemos nustatyta dolerio bazinė palūkanų norma yra 0-0,25 procento. Teoriškai ir ECB turi manevro galimybę. Tačiau ekspertai mano, kad tolesnis bazinės palūkanų normos mažinimas neturi prasmės.

Tikisi paskatinti kreditų rinką

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas LŽ aiškino, kad ECB nustatoma bazinė palūkanų norma, už kurią ECB skolina komerciniams bankams, pastariesiems už šias paskolas įkeičiant vertybinius popierius. "Kai yra mažesnės ECB normos, komerciniai bankai drąsiau skolina savo išteklius, ir priešingai - kai bazinė palūkanų norma aukšta, bankai taiko griežtesnes skolinimosi sąlygas", - teigė profesorius.

Praėjusiais metais ECB bazinę palūkanų normą didino mėgindamas suvaldyti infliaciją. Dabar, pasak J.Čičinsko, infliacijos didėjimo pavojus beveik išnykęs: dėl ekonomikos nusilpimo žaliavų kainos nebekils, metalai, nafta ir dujos pinga, laukiama gero derliaus. "Taigi, politikai spaudžia, kad ECB prisidėtų prie kreditų palengvinimo ir ekonomikos pagyvėjimo", - mano J.Čičinskas.

Tačiau profesorius nesitiki, kad skolinimas verslui Lietuvoje pagyvės. "Mūsų komercinių bankų pagrindiniai bankai Stokholme, Osle ir Kopenhagoje gali pakoreguoti skolinimo politiką. Didžiųjų bankų strategijos nustatomos labai kompiuterizuotai, nustatytos aiškios procedūros. Ir ECB sumažinus palūkanas jie gali pakoreguoti algoritmą, pagal kurį išduodamos paskolos, nes padėtis truputį gerėja. Kai bankai skolins vieni kitiems, EURIBOR mažės, palūkanų griūtis gali pasiekti ir verslo paskolas. Bet juk ne palūkanų dydis lemia skolinimą ar neskolinimą. Tai priklauso nuo bankų baimės ir nenoro rizikuoti. Jie dabar nebepasitiki verslu apskritai, netiki pateikiamais verslo planais ir galimybėmis kreditus grąžinti. Ekonominė padėtis dar nėra tokia, kad būtume tikri dėl ateities", - optimizmu netrykšta ekonomistas.

Kelia paslaugų įkainius

Kredito unijos "Vilniaus taupomoji kasa" analitikas Stasys Jakeliūnas taip pat netiki, kad ECB sumažinta palūkanų norma Lietuvoje galėtų išjudinti kreditų rinką. "Didelės įtakos tai neturės, nes skolinimą lemia daug kitų veiksnių, konkrečiai - skandinavų bankų politika Lietuvoje. O ji yra labai konservatyvi. ECB politika ekonomiką veikia teigiamai, bet kokio nors reikšmingesnio poveikio Lietuvai nepadarys. Bankai bijo rizikuoti ir skolina tik puikios reputacijos klientams, o tokių, suprantama, nėra daug", - mano finansų analitikas.

Atrodo, kad bankai mėgins užsidirbti kitais būdais. Antai didžiausias komercinis bankas SEB jau paskelbė, kad nuo liepos smarkiai padidino dalį bankinių paslaugų įkainių. Brangiau jo klientams kainuos ne tik pinigų gryninimas ar banko sąskaitos tvarkymas, bet ir sumokėti mokesčius valstybinėms institucijoms. Nuo liepos 1 dienos privatiems klientams, turintiems šio banko sąskaitas, nesusietas su mokėjimo kortele, bus taikomas 1 lito mėnesinis mokestis. Daugiau iš privačių klientų SEB bankas susirinks ir jiems gryninant pinigus per SEB ir DNB bankomatus. Pavyzdžiui, norint bankomatu iš šio banko sąskaitos išsiimti 1000 litų, teks bankui sumokėti 4 litus.

"Nuo 2009 metų beveik visų bankų paslaugų įkainiai padidėjo apie 30 procentų. Jie mėgina užsidirbti iš paslaugų įkainių. Pajamų šaltiniai persiskirstė: iš palūkanų uždirba mažiau, iš komisinių - daugiau. Matyt, tokia politika bus vykdoma ir toliau - kiek leis konkurencinė aplinka", - prognozavo finansų analitikas S.Jakeliūnas.

Naudinga Italijai?

ECB ketinant mažinti bazinę palūkanų normą pasigirdo kalbų, kad toks sprendimas būtų naudingas ekonominių sunkumų patiriančiai Italijai, o ECB šiuo metu kaip tik vadovauja italas Mario Draghi.

"Iš tikrųjų nuo pirmųjų savo veiksmų poste M.Draghi parodė, kad šiek tiek kitaip žiūri į ECB funkcijas. Jo vadovaujamas ECB supirko Italijos ir Ispanijos vyriausybių obligacijas, suteikė bankams trilijoną eurų paskolų. Jis į daug ką žiūri liberaliau. Taip, jis italas, Italijai tai tinka, kas netingi, gali suregzti sąmokslo giją. Bet kad galėtume šią sąmokslo teoriją išplėtoti, reikėtų rimčiau pasižiūrėti, rasti tai patvirtinančių duomenų", - nesiryžo ECB vadovo tautybės ir ECB sprendimų sieti J.Čičinskas.

Finansų analitikas S.Jakeliūnas neįžvelgia ryšio tarp ECB pastarųjų veiksmų ir centrinio banko vadovo tautybės. "JAV bazinė palūkanų norma dar mažesnė - 0-0,25 proc., Japonijoje - prie nulio. Tiesiog ECB prisitaiko prie pasaulio tendencijų. O italas ar ne italas vadovauja - galbūt yra trečiaeilis veiksnys", - sakė pašnekovas.

J.Čičinskas nemano, kad būtų prasmė toliau mažinti bazinę euro palūkanų normą. "Juk kuo arčiau nulio, tuo silpnesnė pinigų politika, jos įtaigumas. Kuo arčiau nulio, tuo mažiau gali paskatinti verslą skolintis", - mano profesorius.

S.Jakeliūno nuomone, ECB stengsis ir toliau išlaikyti žemą bazinę palūkanų normą, tačiau jis netiki, kad ši priemonė padės gaivinti Europos ekonomiką. "Problemos daug metų kaupėsi, jos ilgalaikės ir vien mažinant palūkanų normas jų išspręsti neįmanoma", - teigė finansų analitikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"