TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Jankauskas: dujų kaina turėtų mažėti

2013 08 14 6:00
Lenkija pernai išsiderėjo 10-15 proc. mažesnę dujų kainą. "Polskie LNG S.A." nuotrauka

Prof. Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad tendencijos pasaulio rinkose yra teigiamos, ir tiki, kad Lietuvai gali pavykti susiderėti dėl mažesnės rusiškų gamtinių dujų kainos. „Lietuvos padėtis neturėtų būti išskirtinai bloga, kai Europoje vyksta priešingas procesas“, - LŽ teigė energetikos ekspertas.

Viešojoje erdvėje pasirodžiusias žinias, kad Rusijos koncernas už nuolaidas siūlo Lietuvai pasirašyti ilgalaikę sutartį, V.Jankauskas vertina ramiai. Juk panašiomis sąlygomis nuolaidas dėl 10-15 proc. mažesnių gamtinių dujų kainų pernai išsiderėjo Lenkija. Nors jau kitais metais Lenkija galės importuoti suskystintas gamtines dujas (SGD) per savo naująjį terminalą prie Baltijos jūros, 2012 metų rudenį lenkų pasirašyta nauja dujų tiekimo sutartis su Rusijos koncernu galios iki 2022 metų. V.Jankausko nuomone, rugpjūčio 1 dieną pasibaigusių Lietuvos ir Rusijos ekspertų derybų vienas iš objektų galėjo būti ir naujosios dujų perdavimo įmonės „Amber Grid“ dalies akcijų perleidimas.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Palankus tarptautinis klimatas

„Labai lengva kalbėti, kad ilgalaikių sutarčių nereikia, bet vėliau gali pasirodyti, jog tokios sutartys naudingos abiem šalims. Dujas pirkti vien laisvojoje rinkoje irgi gali būti rizikinga – galima ir išlošti, ir pralošti. Todėl šalys bando užsitikrinti ilgalaikius tiekimus ne tik vamzdynais, bet ir laivais“, - svarstė profesorius.

Pasak jo, šiuo metu padėtis Senajame žemyne Lietuvai palanki derėtis dėl mažesnių kainų. „Europa jau dabar 25 proc. reikiamų dujų gali atsigabenti laivais, Rusijos tiekiamų dujų dalis sumažėjo keliais procentais, o daugiausia dujų Europai dabar parduoda norvegai. Be to, Europoje didėja konkurencija tarp keturių pagrindinių dujų tiekėjų – Rusijos, Norvegijos, Alžyro ir Olandijos bendrovių“, - teigė energetikos ekspertas.

Šalys, kurios stato ar jau yra pastačiusios suskystintų gamtinių dujų terminalus, anot profesoriaus, elgiasi panašiai kaip Lietuva - užsitikrina, kad dalį dujų tikrai nupirks vartotojai. „Kitaip terminalas paprasčiausiai neišsilaikytų. Jeigu „Gazprom“ parduos pigiau, kodėl pirkti ne iš jo?“ – svarstė V.Jankauskas.

Anot jo, Europoje paprastai pagrindinis tiekėjas, ar tai būtų Rusijos „Gazprom“, Olandijos „GasTerra“, Norvegijos „Statoil“ arba Alžyro „Sonatrach“, tiekia dujas nebūtinai mažesne ar didesne kaina, nei siūlo SGD terminalai. „Kaina svyruoja. O apsidraudžiama nuo rizikos sudarant ilgalaikes sutartis dujoms, kurios tiekiamos ir per terminalą, ir vamzdynais. Kaip mes turime ilgalaikę sutartį dujoms, tiekiamoms vamzdynais, taip ten sudaromos suskystintų dujų pirkimo sutartys, į kurias taip pat įrašoma kainų formulė. Ir pagal tą formulę dujos nebūtinai būna pigesnės nei tiekiamos vamzdynais, gali būti ir brangesnės“, - teigė V.Jankauskas.

Europoje – kainų mažėjimas

Kaip sakė profesorius, dalis dujų perkama laisvojoje rinkoje, kur kaina – kaip ir naftos – svyruoja kasdien. „Prieš porą metų dujos šioje rinkoje atpigo. Iki tol jos buvo brangesnės, nes ekonomikos logika sako, kad vamzdynais dujas tiekti pigiau negu laivais“, - aiškino jis. Tačiau pastaruoju metu pasaulyje įvyko reikšmingų pokyčių. Ilgą laiką didelės dujų importuotojos buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, įsiveždavusios daug suskystintų dujų.

Bet dėl skalūnų dujų revoliucijos JAV dabar dujų visiškai nebeimportuoja ir netgi planuoja kažkiek jų eksportuoti. Antra dujų kainų kritimo priežastis buvo 2009 metų ekonomikos krizė ir dėl jos sumažėjęs dujų poreikis. Dėl šių dviejų priežasčių rinkoje atsirado didesnė laivais plukdomų suskystintų dujų pasiūla.

„Logiška, kad dėl to nukrito dujų kaina. Laivais atvežamos dujos Europoje tapo pigesnės ir šalys, perkančios vamzdynais tiekiamas dujas, pradėjo daryti spaudimą tiekėjams“, - teigė V.Jankauskas.

Anot jo, visi keturi pagrindiniai dujų tiekėjai pajuto smarkų Europos vartotojų spaudimą ir buvo priversti peržiūrėti ilgalaikes kainų formules. Tai padarė net didžiausias tiekėjas „Gazprom“. Pagal naująją formulę didžiausiems dujų vartotojams tiekiamų dujų kainų formulėje 15-25 proc. kainos sudaro momentinė dujų kaina. Norvegijos „Statoil“ sumažino dujų pirkimo reikalavimus pagal esamas sutartis, leisdama partneriams 25 proc. reikiamų dujų nusipirkti laisvojoje rinkoje. Dabar norvegų parduodamos dujos netgi kiek pigesnės nei rusų.

Paskutinę nuolaidą praėjusių metų rudenį derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ pasiekė Lenkija. Rusiškų dujų kaina čia sumažėjo nuo 550 iki 450 dolerių už tūkstantį kub. m dujų. Anksčiau dėl palankesnių dujų kainų su pagrindiniais tiekėjais susitarė Vokietija, Prancūzija, Austrija ir kitos Vakarų Europos šalys.

Prieš sprendimus - ekspertų derybos

Kad Lietuvos ekspertų derybos su "Gazprom" yra baigtos ir dabar esą iš Rusijos koncerno laukiama "racionalių pasiūlymų" dėl kainų, rugpjūčio 1 dieną pareiškė ir Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. „Manau, kad dabar jau atėjo laikas, kai mūsų partneriai turėtų pradėti priimti sprendimus. Iš mūsų pozicijų žiūrint, norėtųsi kainų racionalizavimo kuo greičiau, kalbant apie "Gazprom" kainas", - sakė ministras.

Anot jo, būsimasis SGD terminalas, kuris pradės veikti 2014 metų pabaigoje, užtikrins Lietuvai galimybę įsigyti dujų tarptautinėmis kainomis. Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau yra užsiminęs, kad Lietuva norėtų maždaug penktadaliu pigesnių dujų, ir teigė, jog Vyriausybė bandys įtikinti "Gazprom" sumažinti dujų kainą. 2005 metais pasirašyta ilgalaikė "Gazprom" ir "Lietuvos dujų" sutartis galioja iki 2015 metų pradžios.

Dar vykstant ekspertų deryboms Lietuvos žiniasklaida skelbė prieštaringus pranešimus, esą „Gazprom“ nuo kitų metų didins dujų kainą Lietuvai. Neva 2014 metais "Lietuvos dujoms" ketinama parduoti iki 1,5 mlrd. kub. m gamtinių dujų po 450 eurų (apie 600 JAV dolerių) už tūkst. kub. m dujų. Lietuva šiuo metu už Rusijos dujas moka apie 500 JAV dolerių už tūkst. kub. metrų.

Praėjusių metų lapkričio 6 dieną Lenkijos dujų įmonė PGNiG (Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo) pasirašė sutartį su „Gazprom“ dėl maždaug 10-15 proc. mažesnių gamtinių dujų kainų. Nauja lenkų sutartis su Rusijos koncernu galios iki 2022 metų - nesvarbu, kad jau kitais metais Lenkija galės importuoti suskystintas gamtines dujas per terminalą prie Baltijos jūros. Lenkai teigia nebijantys ilgalaikių įsipareigojimų, mat tikisi, kad dujų poreikis ateityje didės. Be to, Lenkija turės teisę įsigytas rusiškas dujas eksportuoti į kitas šalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"