TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V. Jankauskas: valstybė – prasčiausia šeimininkė

2015 12 23 6:00
Vidmantas Jankauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Profesorius Vidmantas Jankauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, teigia, kad valstybė niekada nebuvo geriausia šeimininkė, nes ji prastai skaičiuoja, nesivadovauja ekonominiais argumentais ir lengva ranka leidžia svetimus pinigus.

Tačiau Lietuvoje visus didžiausius energetikos projektus vykdo valstybė ir – ne geriausiu būdu. „Mes prisisunkę socializmo idėjų ir manome, kad valstybė valdo geriau, o privatininkai tik nori apgauti, apsukti, atimti. Pažiūrėkite – energetikoje viską atėmėme iš verslo ir perdavėme valstybei. Bet mano patirtis rodo, kad ten, kur ateidavo privatus kapitalas, jis optimizuodavo sąnaudas ir priimdavo geresnius sprendimus“, – interviu „Lietuvos žinioms“ teigė Vidmantas Jankauskas.

Išskaidė priklausomybę

– Ar pastarojo meto energetikos sektoriaus pokyčius, Lietuvai įgyvendinus didžiulius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, tarptautinių elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektus, tiktų vadinti sėkmės keliu į energetinę nepriklausomybę?

– Priklauso nuo apibrėžimo, ką mes vadiname energetine nepriklausomybe. Tapome labiau susieti su pasauliu. Turime daugiau galimybių. Esame labiau diversifikuoti.

– Kodėl nepatinka terminas – energetinė nepriklausomybė?

– Nepriklausomos yra tos šalys, kurios turi visus išteklius. Šiais laikais globaliame pasaulyje tokių šalių yra mažai. Nedidelė Lietuvos valstybė yra ir bus priklausoma. Blogai kai ta priklausomybė yra nuo vienos šalies. O kai turi pasirinkimą, priklausomybė „geresnė“.

– Nutiesusi elektros tiltus į Lenkiją ir Švediją, Lietuva taps dar daugiau elektros importuojančia valstybe. Kaip vertinate tai, kad viena ranka investuodami į jungtis kita ranka naikiname savo elektros generaciją? Efektyvių elektros jėgainių beveik neturime.

– Gerai, kad pridūrėte žodį – efektyvių. Šiaip jėgainių turime daug, galių – daugiau, negu reikia. Jeigu visos linijos nutrūktų, elektrą pasigamintume patys.

Nematau problemos, kad neturime daug elektros įrenginių. Senesnėse nacionalinėse energetikos strategijose visada buvo teigiama, kad Lietuva neišnaudoja elektrinių, kurios kartu gamintų elektrą ir šilumą. Iš tikrųjų, ko gero, buvo padaryta klaida nutarus statyti Elektrėnuose naująjį bloką, kurio gaminamą šilumą reikia išmesti į ežerą. Dujomis kūrenamas Elektrėnų blokas yra labai šiuolaikinis ir efektyvus. Jo vieno galia – 450 megavatų (MW). Tačiau protingiau būtų buvę tokį įrenginį statyti Vilniuje, kur jis gamintų ir elektrą, ir šilumą.

Trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) Gariūnuose, kuri po Elektrėnų yra naujausia tokio dydžio jėgainė Lietuvoje, bus uždaroma. Pramonininkai ne kartą klausė, kodėl naujos elektrinės statybai Vilniuje nepanaudojami TE-3 įrenginiai. Gavome atsakymą, kad to daryti negalima, nes naujos biokuru ir atliekomis kūrenamos elektrinės Kaune ir Vilniuje bus statomos su ES parama, o jos negalima suteikti toms jėgainėms, kurios kaip TE-3 tokia parama jau yra pasinaudojusios. Todėl TE-3 gruodžio 31 dieną sukauks paskutinį kartą ir mirs. Šiek tiek liūdna, nes ji nėra sena. Elektrinei 30 metų nėra toks amžius, kad ją reikėtų išjungti.

Ką tik grįžau iš Baltarusijos, kur yra gerokai senesnių elektrinių. Klausiau, ką jie su jomis darys. Baltarusiai teigia, kad net pastatę atominę jėgainę senųjų neišjungs, o laikys kaip rezervą.

Pikti sprendimai

– Ar buvo prasminga skubėti uždaryti TE-3, kol nepastatyta nauja jėgainė Vilniuje?

– Be abejo, ne. Nesuprantamas dalykas, kodėl Energetikos ministerija taip ryžtingai ir staiga pareiškė, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) paramos termofikacinėms elektrinėms nebereikia, tegul jų savininkai daro ką nori. Tai kažkokiais piktumais paremtas sprendimas.

Visada buvo valdžios politinis nepasitenkinimas Vilniaus ir Kauno elektrinių savininkais. Vilniuje netiko operatorius, o Kaune kliuvo, kad elektrinė yra privati.

O pažiūrėkime sąžiningai – kiek bylų iškelta „Vilniaus energijai“. Paskutinė – dėl 19 mln. eurų išrašytos baudos („Vilniaus energija“ teismui skundžia Konkurencijos tarybos sprendimą skirti 19 mln. eurų baudą dėl esą konkurenciją ribojusios sutarties dėl biokuro tiekimo su bendrove „Bionovus“ – aut.).

– Šį mėnesį kaip buvęs Kainų komisijos pirmininkas liudijote Vilniaus apygardos teismo byloje, kurioje Prancūzijos koncerno „Veolija“ (buvusi „Dalkia“) valdomų bendrovių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ buvę ir esami vadovai kaltinami, kad 2003–2007 metais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, sukčiavo ir manipuliuodami dujų kainomis padarė didelės žalos šilumos vartotojams. Ar kaltinimai neatrodo dirbtiniai?

– Manęs ir teisėjai klausė: ką jie ten blogai padarė? Atsakiau, kad tikrai nesuprantu ką... 2003 metais „Vilniaus energija“ dujas pirkdavo arba iš „Lietuvos dujų“, arba iš „Dujotekanos“. Kažkokiu būdu „Dalkia Lietuva“ nusipirko iš „Dujotekanos“ dujų pigiau ir jas pardavė „Vilniaus energijai“, ši sumokėjo tiek pat, kiek būtų sumokėjusi, jei būtų pirkusi tiesiai iš „Dujotekanos“. „Vilniaus energija“ nieko nepažeidė – iš tarpininko pirkti galėjo, vartotojams visiškai jokio skirtumo nebuvo, nes kaina jiems nepasikeitė. Nebent tą tarpininką reikėtų kaip nors „tarkuoti“. Bet dabar „Vilniaus energija“ kaltinama įvairiais nusikaltimais, lėšų švaistymu ir panašiai. Suprantama, kad visiškai nėra dėl ko jos užsipulti.

– Ir kiti liudytojai toje byloje teigia, kad prekyba vyko įprasta tvarka.

– Taip, taip. Mane anksčiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kvietė nežinia dėl ko ir klausė, kas buvo prieš 10 metų. Tada gal ne viską pasakiau ekspromtu, o dabar eidamas liudyti tyčia pasiruošiau, perskaičiau buvusias metodikas, peržvelgiau tuo metu galiojusius įstatymus ir pamačiau, kad ten visiškai nebuvo jokio ne tik nusikaltimo, bet ir net pažeidimo.

Buvę vadovai dar kaltinami, kad esą gavo kažkokias kompensacijas ir jas nuslėpė ar jų neįskaičiavo. Šiuo atveju irgi pasakiau, kad buvo bendra tvarka. Pavyzdžiui, jeigu įmonei skiriama bauda, ji negali jos įskaičiuoti į tarifą. Lygiai taip pat ir kompensacijos į tarifą nebuvo įtraukiamos.

Panieka verslui

– Ar nesusidaro įspūdis, kad Lietuvos energetikoje dažnai dirbtinai keliamos bangos?

– Savo studentams pasakoju, kad mes prisisunkę socializmo idėjų ir manome, kad valstybė valdo geriau, o privatininkai tik nori apgauti, apsukti, atimti. Pažiūrėkite – energetikoje viską atėmėme iš verslo ir perdavėme valstybei.

Bet mano patirtis rodo, kad ten, kur ateidavo privatus kapitalas, jis optimizuodavo sąnaudas ir priimdavo geresnius sprendimus. Žinoma, privatininkas nori uždirbti pinigus, todėl valstybės pareiga yra prižiūrėti, kad tuos pinigus uždirbtų pagal taisykles.

– Lietuvoje visus didžiausius energetikos projektus vykdo valstybė, ir kaip matome, ne geriausiu būdu. SGD terminalo projektas atrodo kaip visiškas fiasko: įrenginys per didelis ir per brangus, verslo plane klaidingai suskaičiuotas dujų vartojimas šalyje, o dabar net dujų nevartojantys piliečiai ir įmonės turės dešimtmečius mokėti už klaidas, kurias padarė neskaidriai projektą vykdžiusi valstybė. Gal privatininkas būtų racionaliau suplanavęs šį objektą?

– Taip, gerai žinome šį pavyzdį. Be abejo, privatus kapitalas geriau skaičiuoja, nes leidžia savo pinigus. O juk šiuo atveju kas buvo dėl terminalo? Pirmiausia iškeltas šūkis: atsijunkime nuo „Gazprom“ vamzdžio bet kokia kaina. 2012 metais net Europos Komisija darė studiją, kurioje buvo aiškiai pažymėta, kad reikėtų Baltijos šalims pasistatyti vieną bendrą terminalą prijungiant suomius.

Niekas negali suprasti, kam reikėjo mums vieniems statyti 4 mlrd. kubinių metrų galingumo terminalą, kai Lietuvoje per metus suvartojama vos 2 mlrd. kubinių metrų, ir didžiausia dalis tenka „Achemos“ trąšų gamyklai. Gal reikėjo jai leisti pačiai pasistatyti terminalą, atitinkantį jos poreikius?

Nė vienoje šalyje, kur yra dujų vamzdynai, nestatomi terminalai, kurie būtų didesni negu šalies poreikis. Tai gryniausias lėšų švaistymas.

– Valstybė šiuo atveju nebuvo geriausia šeimininkė?

– Be abejo. Ji niekada nėra geriausia šeimininkė. Nes neskaičiuoja ir nesivadovauja ekonominiais argumentais. Kitas dalykas, kad valdžia, regis, visiškai nemato strateginių dalykų. Šilumos ūkyje pereiname prie biokuro, ir tai yra labai gerai. Bet kurioje šalyje didžiuodamasis sakau, kad mes 70–80 proc. centralizuotos šilumos gaminsime iš biokuro. Į klausimą, kaip mums tai pavyko, atsakau, kad rusai padėjo, nes labai užkėlė dujų kainą, ir tai buvo gera paskata keisti kurą. Bet ar statydami terminalą nematėme, kad dujas keisime biokuru ir kad dujų vartojimas mažės?

– Metų pabaigoje simboliškai įjungus tarptautines elektros jungtis su Lenkija ir Švedija viešojoje erdvėje akcentuoti du dalykai: išsiveržėme iš izoliacijos ir pirksime pigesnę elektrą. Koks bus investicijų į „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis Lietuvos pramonei, ypač įmonėms, kurios yra imlios energetikai?

– Šioms elektros jungtims pritarė visos Vyriausybės, net nebuvo abejonių, ginčų. Visi politikai pritaria, kad tai be galo svarbūs projektai: jungtimi su Lenkija išplaukiame į plačiuosius Europos vandenis, o jungtimi su Švedija susijungiame su Skandinavijos rinka, kurioje yra daug pigios elektros. Ir mažiausiai 5–7 metus pigios elektros ten bus.

Lietuvoje ir Latvijoje dabar elektros kaina biržoje yra vienoda, Estijoje – 10–20 proc. pigesnė, nes Estija stipriomis jungtimis susijungusi su Suomija. Kai gausime elektrą iš Švedijos, stambūs vartotojai tikrai turėtų pajusti palengvėjimą, nes elektros kaina mažės.

Atominės laidotuvės

– Pripažinote, kad efektyvios generacijos Lietuvoje trūksta. Ar atominė elektrinė (AE) galėtų būti tas efektyvus sprendimas, ar reikėtų šį projektą palaidoti?

– Anksčiau sakiau, kad reikėtų palaukti 10 metų. Dabar taip pat manau: palaukime dar 10 metų, pažiūrėkime, kokia bus ateitis. Turime 450 MW galios efektyvų Elektrėnų bloką, pasistatysime Kauno ir Vilniaus kogeneracines elektrines, kurių elektros galia sieks 150 –200 MW, kitais metais turėsime 500 MW vėjo jėgainių, 70 MW – saulės, turime 100 MW Kauno hidroelektrinę. Sudėkime viską ir išeis tiek, kiek Lietuvai jau dabar pakanka pagal jos poreikius. Kinai prabilo, kad galėtų pastatyti Kaune dujomis kūrenamą efektyvią elektrinę. Manau, reikėtų pamiršti net kalbas apie atominę.

Ne vienas energetikas sutinka, kad mums iš tikrųjų reikėtų nemažos – tokio dydžio kaip Elektrėnų – dujomis kūrenamos jėgainės, kuri būtų efektyvi, greitai paleidžiama ir greitai užgesinama. Tuo metu atominė gali dirbti tik pastoviu režimu.

– Lietuvoje sukurtas energetinis monstras, regis, jau netelpa savo kailyje. Anksčiau grynino veiklą, dabar pradės rinkti komunalinius mokesčius bei įmokas už kabelinę televiziją. Ar ne per daug „veiklų“?

– Mes visą laiką kaip toje lietuvių patarlėje: užkliuvo už varčios ir pradėjo iš pradžios. Išskaidėme visą „Lietuvos energiją“, paskui sukūrėme LEO atominei statyti, atėjo kita valdžia – išardė LEO. Dabar vėl lipdome lipdome, kad „Lietuvos energija“ pasidarė tikras monstras. Na šiaip ekonomikos pagrindų vadovėliuose rašoma, kad monopolija monopolininkui yra labai gerai. (Juokiasi.) Tik vartotojui nelabai...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"