TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Lašas: nebijokime varžytis ir neužsidarykime

2012 04 18 6:05

Tarptautinę verslo Taikos premiją pelnęs verslininkas Vladas Lašas įsitikinęs, kad skatindami socialinį dialogą, neužsidarydami savo krašto viduje, tapdami atviri pasaulio naujovėms ir aktyviai prisidėdami prie jų kūrimo galėtume nuveikti daugiau nei pasaulio didieji.

Vienas sėkmingiausių Kauno verslininkų, inovacijų ir naujausių technologijų entuziastas V.Lašas - už savo įmonėje įgyvendintą socialinį dialogą skatinantį projektą "Pasiskirk atlyginimą pats" šiemet pripažintas vienu iš septynių pasaulyje labiausiai nusipelniusių verslininkų.

Darbuotojams ir vadovams leidęs patiems nustatyti sau atlyginimą, verslininkas tiki, kad tokiu pat principu žmonės galėtų nustatyti sau ir mokesčių dydį. Tiesa, tam reikia ir valdžios institucijų, ir pačių piliečių pasirengimo bei supratimo.

Apie pasaulinį pripažinimą pelniusią idėją, krašto verslo galimybes, socialiai orientuoto verslo aktualumą ir ateitį - "Lietuvos žinių" interviu su kelių įmonių bendraturčiu, UPS Lietuvoje vadovu technikos mokslų daktaru Vladu Lašu.

Padarėme drąsiau

- Savo idėja pelnėte pasaulinį pripažinimą. Tačiau daugeliui Jūsų kolegų toks sumanymas turėjo pasirodyti mažų mažiausiai keistas. Ar nebijojote rizikuoti?

- Esu smalsus, mėgstu tyrinėti ir kitus kviečiu mokytis bei tyrinėti tai, kas jiems atrodo įdomu. "Pasiskirk sau atlyginimą" tėra viena iš iniciatyvų. Pasaulyje aibė panašių siūlymų, tačiau mes veikėme drąsiau ir stengėmės apie tai kalbėti. Gal kaip visuomenė per kitus penkerius metus galėtume pasirengti tam, kad ir mokesčius sau pasiskirtume patys.

  Tiesa, pasirengę turi būti visi - ir žmonės, ir valdžios institucijos, ir politikai. Tai, kas leidžia žmonėms būti savo gyvenimo šeimininkais, jiems yra labai svarbu, juos uždega bei skatina atvirumą. Kiekvienas esame svarbus, tad turime dalyvauti, nebijoti varžytis savo srityje, neužsidaryti savame mieste ir krašte. Juk ir aš galėjau išlikti kuklus, galėjau atsisakyti, manyti, kad nerealu, jog būdamas iš Lietuvos galėčiau laimėti.

- Iš kitų verslininkų išsiskiriate originaliais sumanymais, aktyviai veikiate iškart net keliose srityse. Galbūt mūsų krašto verslininkai vis dar sustabarėję?

- Mano karta, į verslą atėjusi prieš 20 metų, kol kas neužleidžia pozicijų. Tuomet daug kas buvo kitaip, verslas tik kūrėsi. Deja, kurdami Nepriklausomybę kai ką praleidome, pavyzdžiui, visame pasaulyje jau tuomet vykusią kompiuterinę revoliuciją. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad pamažu ateina talentinga jaunimo karta, kaip ir jų bendraamžiai pažangiausiuose kraštuose sekanti naujoves, aktyviai dalyvaujanti jų kūrime. Mums tereikia jiems padėti, paskatinti ir veikti visiems drauge.

Nemąstykime tradiciškai

- Vis dėlto netobulėjame taip sparčiai kaip norėtume. Kas tam labiausiai trukdo: valdžios abejingumas, visuomenės nepasitikėjimas ar nepalanki ekonominė situacija?

- Viską išvardijote, nieko negalima išskirti. Tačiau iniciatyva - verslas taikai - yra sukurta tam, kad socialinėje aplinkoje būtų daugiau supratimo, pagarbos ir sugebėjimo siekti tikslo kartu, neatsižvelgiant į einamas pareigas. Tik bendraujant ir bendradarbiaujant galima pasiekti daug daugiau, pakeisti patį verslą ir visuomenę. Idėja "Pasiskirk sau atlyginimą" ir buvo proga skatinti keistis bei kviesti kitus tai išbandyti. 

- Kokia socialiai orientuoto tokio verslo nauda paprastam, galbūt net Lietuva nusivylusiam žmogui?

- Neseniai teko girdėti pavyzdį apie gydytoją, išvykusį dirbti į privačią kliniką Danijoje. Daugelis Lietuvoje labiausiai stebėjosi, kad tos klinikos savininkas ypač domėjosi, kaip svetimame krašte jausis to gydytojo šeima, ar žmonai pavyks rasti darbą, įsitvirtinti. Tačiau, manau, savininkas norėjo gauti ilgalaikį darbuotoją, tad pasirūpino, kad jis turėtų laiko šeimai, kad ir ji gerai jaustųsi. Jis žinojo, jog kitu atveju neturės ilgalaikio darbuotojo, o naujo mokymas brangiai kainuoja. Tačiau paprastai apie tai net nepagalvojame, nors tai elementaru. Manau, tai padės Lietuvai neišsivaikščioti.

Atsiverti turi ir valdžia

- Kiek dar gali užtrukti, kad ir Lietuvoje tai taptų elementaru?

- Juk taip jau yra! Gal kiek mažiau nei kitur, tačiau turime tai skatinti, skleisti pozityvius pavyzdžius. Štai kinų restorane kartu su čekiu gavau loterijos bilietą, išduodamą mokesčių inspekcijos. Ant čekio užtušuotas skaičiukas, jį nutrynęs mokesčių inspekcijos tinklalapyje dalyvauji loterijoje. Kiekvienas, sumokėjęs mokestį valstybei, yra loterijos dalyvis. Tai yra pavyzdys, kad ir valstybė gali pasitelkti fantaziją, ieškoti būdų, kaip su savo piliečiais artimiau bendrauti.

- Kas svarbiausia, kad Lietuva judėtų į priekį?

- Kiekvienas pradėkime nuo savęs. Prieš ką nors darydami pirmiausia įvertinkime save, stenkimės viską daryti kiek galima geriau, taip gerai, kad tiktų visam pasauliui. Juk Lietuva - pasaulio dalis. Ir mūsų akademinė, mokslo ir verslo bendruomenė turi imtis ambicingų projektų, apie kuriuos niekas anksčiau net negalvojo.

  Pavyzdžiui, niekas neįsivaizdavo, kad mūsų kraštas gali dalyvauti kosmoso programose, tačiau kelių entuziastų dėka ir čia jau tradiciškai rengiamos kosmoso konferencijos. Mažos komandos, mažos valstybės šiandien padaro daugiau ir greičiau nei didelės. Ir šis laikotarpis tam yra labai palankus.

  Johano Gutenbergo prieš 600 metų išrasta spausdinimo technologija - dažai ir popierius - keitėsi tik labai nedaug. Tačiau per artimiausius 10 metų dauguma tekstų ir vaizdų, kuriuos esame įpratę matyti popieriuje, bus atvaizduojami ir kitomis technologijomis. Ir galbūt galime sukurti tai, ko anksčiau neįsivaizdavome.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"