TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Mazuronis atskleidė, ko Vyriausybė nenorėjo duoti „Chevron“

Reuters/Scanpix nuotrauka

Skalūnų dujų paieškos ir gavybos konkursas žlugo Vyriausybei nesutikus su „Chevron“ sąlyga 7–10 metų nekeisti mokesčių, teigia Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad jis ar jo atstovai netrukus vėl susitks su amerkiečių kompanija ir bandys ją sugrąžinti. Ar Lietuva skelbs antrą skalūnų dujų konkursą?

Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su aplinkos ministru V.Mazuroniu, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Algimantu Salamakinu ir Seimo nariu, šešėlinės vyriausybės energetikos ministru Dainiumi Kreiviu.

- Pone Mazuroni, kompanija „Chevron“ prieš pasitraukdama pateikė Jums pageidavimų sąrašą, su kuriuo Jūs supažindinote Ministrą Pirmininką. Kokie buvo jų pageidavimai?

- Vertinant „Chevron“ pasitraukimo aplinkybes reikia analizuoti visumą. Paskutiniame etape, kai jau buvo sukurta emocinė atmosfera, kai pareiškimus darė savivaldybės, ir panašiai, „Chevron“ atstovai siūlė sutartį, kuri butų pasirašyta tarp Geologijos departamento ir licenziją gaunančios kompanijos. Tačiau Lietuvai tokios sąlygos buvo nepriimtinos.

„Chevron“ norėjo įtraukti į sutartį nuostatą, kad per visą licenzijos galiojimo laiką, tai yra 7–10 metų, nebus keičiami pagrindiniai įstatymai: mokesčių, aplinkos apsaugos. Trumpai tariant, jie norėjo, kad nebūtų keičiama teisinė bazė. Bet nei Geologijos tarnyba, nei ministerija, nei Vyriausybė tokių garantijų negali duoti, nes įstatymus leidžia Seimas. Kita vertus, tokie reikalavimai prieštarauja konkurso sąlygoms. Beje, antradienį buvo paskutinė diena kai turėjo būti įmokėti pačios „Chevron“ nurodyti pinigai.

- Kokia tai suma?

- Per 100 mln. litų. Pusė tos sumos turėjo būti sumokėta kaip garantija. Buvo kalbama apie didžiules sumas.

- Galima suprasti, kad tikroji „Chevron“ pasitraukimo priežastis yra ne iniciatyvos Seime didinti gavybos mokesčių tarifą, o Vyriausybės nesutikimas su pasiūlytomis sutarties sąlygomis?

- Ne visai su tuo sutinku. Reikia žiūrėti visumą. Reikalavimai, su kuriomis nesutikome, buvo viso proceso išdava. „Chevron“ pajuto, kad yra galimybė prarasti investicijas ir bandė siūlyti, ko mes negalėjome priimti. Nes tai būtų nenaudinga Lietuvai.

- Pone Kreivy, kaip Jūs vertinate situaciją?

- „Chevron“, norėdama investuoti apie 150 mln. litų ir matydama, kas vyko Seime pavasarį, kas vyksta Vyriausybėje ir kaip premjero patarėjai agituoja prieš kompaniją, labai aiškiai suprato, kad neužtenka vien ministro Mazuronio noro ar nenoro, jog investuotojas ateitų.

Amerikiečiai pajuto, kad investicijas gali prarasti, kad investicinė aplinka nuolat keičiasi, kad nėra jokių garantijų, jog investicijas bus galima saugiai susigrąžinti ir užsidirbti. Todėl kompanija ir nusprendė išeiti.

Turime suvokti, ką tai reiškia. Tai ne tik 150 mln. litų įmokos praradimas, bet ir negauti šimtai milijonų litų mokesčių už išteklius, prarastos naujos darbo vietos. Vyriausybė nuolat kalba apie investicijų pritraukimą, naujas darbo vietas, bet elgaisi taip, tarsi jokių investicijų Lietuvai nereikia. Pavyzdžiui, 150 mln. litų įmoką buvo galima panaudoti ir pensijoms atkurti, ir basiems policininkams apauti.

- Pone Salamakinai, ar galima investuoti, kai Seime planuojama ženkliai padidinti naftos gavybos mokestį, ir panašiai?

- Ačiū Dievui, kad emocijos nuslūgo ir galime kalbėtis normaliai. Anksčiau iš opozicijos išgirdau įžeidimų, neva ministras Mazuronis „prabaliavojo „Chevroną“. Nereikia mėtytis tokiais kaltinimais, o kalbėti, kas įvyko. Štai ministras pasakė, dėl ko investuotojas pasitraukė. Aš jau prieš savaitę tai sakiau. Seime buvo priimti tik du įstatymai – Žemės gelmių ir Planinės ūkinės veiklos. Už Žemės gelmių įstatymą balsavo ir opozicija.

- Bet aplinkos ministras sako, kad buvo tokia atmosfera, kad joks investuotojas neitų.

- O kodėl iš Lenkijos pasitraukė tas pats investuotojas, dirbęs trejus metus? Ten dirbo „Chevron“ dukterinė įmonė. Jie Lenkijoje išgręžė 42 gręžinius ir nerado jokių dujų. Jie buvo įmokėję mokestį ir visa kita. Ar nėra tikroji priežastis buvusio Geologijos tarnybos vadovo Juozo Mackevičiaus išsakytos abejonės, kad skalūnų dujų Lietuvoje gali ir nebūti? Gal jie nenorėjo rizikuoti?

- Pone Mazuroni, ar tai, kas įvyko su „Chevron“ Jūs galite pavadinti ir savo asmeniniu pralaimėjimu?

- Išskirčiau du dalykus: kompaniją „Chevron“ ir skalūnų dujų paiešką. Tai du skirtingi dalykai, kurie buvo suplakti į vieną. Jeigu mes dabar nutrauksime skalūnų dujų paiešką, nieškosime būdų, galimybių, tai šansą geriau gyventi pirmiausia praras to regiono gyventojai.

Teko kalbėtis su vienu Lenkijos ministru, jis man papasakojo apie situaciją Lenkijoje. Ten kol kas tik viename gręžinyje rasta išteklių pramoninei gavybai, bet išduota apie 100 licenzijų paieškoms. Lenkų ministro žodžiais, kol vyko žvalgybos procesai, nebuvo fiksuota jokių pažeidimų ar vandens užteršimų, išskyrus tai, kad traktorius nuvirto nuo kelio. Tačiau tose Lenkijos vietose, kur vyko darbai, 70 proc. gyventojų jiems pritarė, nes matė naudą ir suprato, kad investicijos gali atgaivinti jų regiona. O pas mus buvo šaukiama, kad tai yra blogis. Manau, toną reikia keisti, nes neturėsime ne tik skalūnų dujų.

- Pone Salamakinai, čia Jums, koalicijos partneriui, klausimas.

- Partnerių nuomonės gali būti skirtingos. Man pavyzdys yra Prancūzija. Pagal geologinius duomenis, ten yra dešimtis ar šimtą kartą daugiau skalūninių dujų. Bet prieš savaitę Prancūzijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kad hidraulinis ardymas Prncūzijoje yra draudžiamas. Prancūzijos prezidentas taip pat sakė: kol būsiu gyvas, skalūnų dujų čia niekas neieškos, o Konstitucinis teimas padėjo kryželį.

D.Kreivys: Bet Prancūzijoje 90 proc. energijos gaunama iš atominių jėgainių, o mes viena ranka atsisakome skalūnų, kita – atominės energetikos!

- Pone Mazuroni, o kas toliau?

- Iš tiesų, šie klausimai skirtingose šalyse prendžiami skirtingai, yra įvairių nuomonių. Lietuvoje iki šiol padaryti 6 ar 7 gręžiniai tradiciniams angliavandeniliams išgauti ir vanduo kol kas tyras. Kas toliau? Pagal visas taisykles, per 5 dienas komisija turi gauti Geologijos departamento raštą, kad neįvykdytos sąlygos ir per dvi savaites priimti sprendimą. Jame bus paskelbta, kad konkursas dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos neįvyko, nes vienintelis dalyvis pasitraukė. Taip pat reikės arba nutraukti konkursą, arba skelbti jį iš naujo. Negaliu pasakyti, koks bus sprendimas.

Mano nuomone, skalūnų dujų reikia ieškoti. Likti nuošalyje, kai teturime vieną vamzdį iš Rusijos, būtų neteisinga. Noriu paklausti tų savivaldybių tarybų, kurios balsavo prieš: ar jie paskaičiavo, kiek žmonių iš jų regiono emigravo, kiek yra bedarbių ir kokią alternatyvą jie siūlo?

- Pone Kreivy, kalbant apie „Chevron“ sąlygas, kad teisinė bazė nebūtų kaitaliojama. Ar tai normalus kompanijos reikalavimas, kuri investuoja ir iš karto įneša į biudžetą 150 mln. litų?

- Tai yra logiška sąlyga. Manau, investuotojas pamatė ne tik besikeičiančią mokestinę aplinką, bet ir kas vyksta valstybėje apskritai. Investuotojas pamatė, kad premjeras nevaldo situacijos, valdančiosios daugumos ir netgi savo ministrų.

V.Mazuronis: Manau, tokių sąlygų mes negalėjome priimti, nes mes jokiems verslininkams nesakome, kad nuo jūsų verslo pradžios mes nekeisime mokesčių įstatymų.

- Tačiau tokių sutarčių jau būta. Pavyzdžiui, atdiduodant „Mažeikių naftą“ kompanijai „Williams“?

- Nereikėtų sekti blogais pavyzdžiais. Žinoma, su investuotojais reikia dirbti, ieškoti bendrų sprendimų, tačiau negalima prisiimti tokių įsipareigojimų. Kalbant apie Vyriausybę, premjeras ieškojo variantų, kompromisų, jis elgėsi pakankamai korektiškai.

D.Kreivys: Investuotojas nežinojo, kokius mokesčius turės mokėti. Buvo kalbama, kad rudenį vėl grįšime prie mokesčių ir premjero patarėja labai aiškiai pasakė, kad gavybos mokestis bus 40 procentų.

V.Mazuronis: D. Kreivys yra šešėlinis ministras, bandysiu jį apšviesti. Po šių pasiūlymų mūsų ministerijos buvo paprašyta įvertinti mokesčius, bet mes siūlomų skaičių, paimtų iš lubų, negalėjome vertinti. Mes padarėme aplinkinių valstybių analizę, surinkome informaciją ir paruošėme keletą variantų, kuriuos pateikėme Strateginiam komitetui. Tačiau tuos pasiūlymus bus galima taikyti nebent naujam konkursui ir naujam investuotojui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"