TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Mazuronis ir žvejai tiki: verslinė žuvininkystė – šešėlio priedanga

2014 01 02 12:33
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ketvirtadienį aplinkos ministras susitiko su žvejais mėgėjais aptarti neseniai priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisas ir papildymus. Vėliau žvejai ketino traukti į prezidentūrą. 

Neseniai prie Seimo žvejai surengė piketą „prieš verslinę žvejybą“, o tiksliau – prieš gruodžio 23 dieną priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisas. Įstatymo pataisos priimtos ypatingos skubos tvarka. Įstatyme apibrėžta perleidžiamoji teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą. Taip pat įstatymas papildytas nuostata, kad individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Teisė į žvejybos kvotą suteikiama ūkio subjektams 15 kalendorinių metų. Pirmą kartą suteikiant teisę į žvejybos kvotą, nustatomas 2 kalendorinių metų šios teisės galiojimo laikotarpis. V.Mazuronis iš karto kreipėsi į prezidentę, prašydamas vetuoti šį įstatymą. Žvejų mėgėjų ir Aplinkos ministerijos įsitikinimu, šie įstatymo pakeitimai pakenks Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai.

Vadina šešėlinio verslo priedanga

Per 2012 metus 2,4 mln. litų mokesčių surinkta vien už meškeriotojų leidimus. 2013 metais – jau virš 5 mln. litų. Meškeriojimo reikmenų metinė apyvarta su ją atitinkančiais mokesčiais sudaro apie 130 mln. litų. Tuo tarpu 55 įmonės, gaudančios žuvį ežeruose, sumoka 8 tūkst. litų mokesčių, nėra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojos, gauna po 275 litrus beakcizio dyzelino už kiekvieną versliniais įrankiais sugautą toną žuvų, taigi valstybė kasmet negauna apie 0,5 mln. litų akcizo mokesčio. Tokius duomenis yra surinkęs ir paskelbęs klubas „Žvejo tribūna“.

Žvejų klubo žiniomis, vieno darbuotojo darbo vietos išlaikymas metams įmonei kainuoja 15 tūkst. 741,6 lito mokant tik minimalų nustatytą atlyginimą. Iš 55 įmonių žvejojusių ežeruose, tokias pajamas esą parodė tik septynios įmonės.

„Pakankamas pajamas dviejų darbo vietų išlaikymui, neskaitant kitų galimų įmonės išlaidų, parodė tik keturios įmonės. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto paskaičiavimais, žvejybos įmonė turi gauti mažiausiai 50 tūkst. litų pajamų per metus (4 tūkst. litų per mėnesį) kad galėtų minimaliai egzistuoti. Tokių pajamų negauna nė viena ežeruose žvejojanti įmonė. Akivaizdu, kad verslinė žvejyba nėra pagrindinis žvejybos įmonių pragyvenimo šaltinis“, – teigiama žvejų klubo paruoštoje informacijoje.

Žvejai mėgėjai baiminasi, kad versline žuvininkyste užsiimančios įmonės, Seime priėmus tam tikrus įstatymų pakeitimus, nualins vandens telkinius, kurie įžuvinami daugiausia už žvejų mėgėjų sumokėtus mokesčius. Taip kitąmet įžuvinimui skirsimos lėšos nueitų perniek.

Minėtus duomenis patvirtina žinąs ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Jo teigimu, reikia klausti atitinkamų tarnybų, kodėl tokie rodikliai vis dar neįvertinti. „Tarnybos, deja, ministerijai nėra pavaldžios. Apie 35 proc. verslinių įmonių pajamos yra 800 litų per mėnesį. Lyginant su mokslininkų skaičiavimais, nei viena iš įmonių negali išsilaikyti iš tų lėšų, kurias deklaruoja. Nei viena įmonė nėra vien žuvininkystės, reikia žiūrėti, kuo jie iš tikrųjų užsiiminėja, ir ką jie tada veikia Kuršių mariose“, – sakė V.Mazuronis.

Gruodžio pabaigoje surengtoje metinėje Aplinkos ministerijos spaudos konferencijoje V.Mazuronis sakė, kad tai, kiek verslininkai pagauna žuvų, yra juokingi skaičiai – bent jau tie, kurie nurodomi oficialiose ataskaitose. „Manau, kad žuvys maistui turi būti auginamos tvenkiniuose, specialiuose ežeruose, o kiti vandens telkiniai turi būti skirti rekreacijai, mėgėjiškai žvejybai su visa reikiama infrastruktūra. Ta kryptis valstybei duoda žymiai didesnę ekonominę naudą. Iš verslinės žuvininkystės per metus gauname apie 60 tūkst. litų mokesčiais, o iš mėgėjų, vien už bilietus, surenkame virš 5 mln. litų, neskaitant kitų prekybos įrankiais ir panašių dalykų“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Jo teigimu, galbūt ir yra „kitokių firmų“, bet didžioji dalis versline žuvininkyste užsiimančių įmonių Lietuvoje yra šešėlinio verslo priedanga. „Matant, kiek jie rodo pagaunamos žuvies, kokios jų nurodomos pajamos, jie turėjo seniai bankrutuoti. Jeigu firma gaudo žuvis, išlaiko techniką ir per mėnesį gauna 800 litų pajamų, tai kaip ji gali išsilaikyti? O jie ne tik laikosi, jie dantimis laikosi – pusę Seimo į vieną krūvą sumetė, kad tik išsilaikytų“, – sakė V.Mazuronis. Ministras omenyje turėjo priimtas Žuvininkystės įstatymo pataisas ir papildymus.

Taip pat išskiria žvejojančius ežeruose

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ Tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė pripažino besidžiaugianti, jog priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos: „Seimo nariai įsigilino į situaciją ir nepasidavė ministro V.Mazuronio spaudimui. Jis iš karto pateikė prašymą prezidentei, kad vetuotų šio įstatymo priėmimą. Bet juk turime seniausią Lietuvos verslą, žmones, kurie 20 metų dirba tą sunkų darbą, pritraukia turistus (Neringa, Šilutė), susiformavusias tradicijas, sparčiai didėjančią bendruomenės savimonę dėl išteklių tausojimo. Negi reikia tai sugriauti? Kam tas chaosas naudingas? Negi tik dėl to, kad prisitrauktų rinkėją? Jei ir tokie tikslai, norėtųsi, kad būtų sakoma tiesa. Toje „sriuboje“, kuri dabar verdama, tarsi mūsų nėra, tik ežerai, o sugaunama žuvies Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje apie 1 tūkst. 200 tonų, tuo tarpu ežeruose – 20 tonų“.

„Kadangi uždavėte klausimą mums, Kuršių marių ir Nemuno žemupio žvejams, noriu pasakyti, kad iš 40 žvejybos įmonių mažiau kaip pusė įmonių yra PVM mokėtojai“, – teigė S.Jakubauskienė.

Į žvejų mėgėjų teiginius, jog dauguma įmonių neturi pakankamai pajamų net darbuotojui išlaikyti, S.Jakubauskienė atsakė, jog jie taip pat greičiausiai skirti ežeruose žvejojančioms įmonėms. „Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje įmonės žvejybos sezono metu priima iki penkių darbuotojų, stintų žvejybos metu – iki dešimties darbuotojų, – sakė asociacijos Tarybos pirmininkė. – Žvejai yra pirmoji grandis, tai yra pateikianti žaliavą, tad skaičiuojama, kad vieno žvejo darbo vieta sukuria penkias darbo vietas krante, kurios apdoroja žuvį. Žvejų pajamos mūsų krašte vidutiniškai dešimt kartų didesnės, nei teigė ministras. Tikriausiai šiuo atveju buvo patogu pasirinkti pačius mažiausius skaičius ir mažiausių įmonių pajamas, tai yra ežerų žvejų“.

S.Jakubauskienė pabrėžė, kad nuo 2012 metų, pagal priimtos Žuvininkystės įstatymo pakeitimo nuostatos, žuvų išteklių atkūrimui lėšas skiria visi vidaus vandenų žvejai: 2 proc. nuo gaunamų pajamų skiria žvejai verslininkai, taip pat žvejai mėgėjai – iš žvejybos leidimų.

„Žvejų mėgėjų surinktos lėšos bei verslininkų surinktos apie 300 tūkst. litų papuola į tą pačią Aplinkos apsaugos rėmimo programą, todėl mėgėjai, minėdami šią 5 mln. sumą, turėtų nepamiršti ir žvejų verslininkų. Jeigu imant pagal teritorijas, tai mūsų regione iš mėgėjų taip pat surenkamos nemažos lėšos, bet įžuvinamas vyksta daugiausiai ežeruose, todėl Pamario žvejų noras, kad iš mūsų krašto žvejų surinktos lėšos būtų panaudojamos mūsų vandens telkinių įžuvinimui (Nemuno žemupiui, Kuršių marioms), yra pagrįstas“, – aiškino žuvininkystės įmonių asociacijos Tarybos pirmininkė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"