TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Vasiliauskas: dėl euro nejuokinkime pasaulio

2014 01 14 6:00
Anot V.vasiliausko, procesams įsibėgėjus pradėti svarstyti, ar reikia įsivesti eurą, juokinga ir beprasmiška. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Euro įvedimui jau senokai rengiasi tiek verslas, tiek šalies valdžia. Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, šiam procesui įsibėgėjus kalbėti apie tai, ar reikia įsivesti eurą, reikštų mėginti prajuokinti visą pasaulį.

Dabar lieka svarbiausia, kad šis pokytis duotų kuo daugiau naudos šalies ekonomikai ir gyventojams. Apie tai, kad referendumas dėl bendros Europos valiutos įvedimo jau įvykęs, kaip euras paveiks gyventojų pajamas, kas vykdys kainų perskaičiavimo prekybos vietose priežiūrą ir kaip susitaikyti su tuo, jog netenkame nacionalinės valiutos, – „Lietuvos žinių“ interviu su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku.

Negalėsime liautis skaičiavę

– Ar dar turi prasmės svarstymai apie tai, ar įsivesime eurą, „tvarkiečių“ kalbos apie referendumą?

- Nereikia juokinti nei Lietuvos, nei viso pasaulio tokiais svarstymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta spragtelėjus pirštu. Tai ilgo pasirengimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslas, valdžios institucijos, centrinis bankas, pertvarkomos sistemos. Šiems procesams įsibėgėjus pradėti svarstyti, ar reikia įsivesti eurą, juokinga ir beprasmiška.

Pagaliau įsiliejimas į euro zoną yra neišvengiamas procesas. Stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartyje yra aiškiai pasakyta, kad nuo įstojimo į Bendriją momento Lietuva prisijungia prie ekonominės pinigų sąjungos su išlyga dėl euro. Ši išlyga išnyksta, kai valstybė atitinka konvergencijos kriterijus. 2014 metais bus atliekamas periodinis, kas dvejus metus vykdomas vertinimas, ar Lietuva atitinka tuos kriterijus, ir jeigu atitinka – procesas yra automatinis. O referendumas jau įvyko prieš daugiau kaip 10 metų. Visa kita yra politiniai išvedžiojimai ir nieko daugiau.

– Netyla Darbo partijos atstovų kalbos apie tolesnį minimalios mėnesio algos didinimą. Ar tai keltų grėsmę euro įvedimui ir kokią?

– Euro klausimą sieti su minimalia alga yra nekorektiška. Tai skirtingi dalykai. Apie minimalios algos didinimą ar nedidinimą sprendžiama pagal labai objektyvius ekonominius parametrus. Įprasta manyti, kad minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis turėtų būti vienas su dviem. Taigi kol kas negalima apie tai nė kalbėti. Minimalios algos padidinimas per trumpą laiką iš karto daro įtaką darbo rinkai, konkurencingumui, o kartu – ir visam ekonominiam gyvenimui. Tad šiuo atžvilgiu negali būti greitų, nepamatuotų sprendimų. Turi būti labai aiškūs skaičiavimai, ir kol kas nematau jokių prielaidų minimaliai algai didinti, nes ji jau buvo padidinta. Įvertinkime ekonominius parametrus, o tuomet kalbėkime apie tai.

– Norintys pasiginčyti politikai gali griebtis argumento, kad bus vertinami 2013 metų rodikliai, tad 2014 metais galima kažką keisti ir „praslysti“.

– Taip mąstyti būtų didžiausia klaida, nes niekam pasaulyje ir Europoje nereikia to mūsų rodiklių vertinimo, tik mums patiems. Euras - ne panacėja ar galutinis tikslas, tai yra raktas į norimą ateitį, sąlyga tam tikrai gerovei susikurti.

Lietuvoje turime visus instrumentus finansinei drausmei išlaikyti, kad ekonomika, paprastai kalbant, neišrūktų per kaminą. Pasimokėme ir per krizę, tad yra priimtas fiskalinės drausmės įstatymas, paremtas ES mechanizmais, kur aiškiai pasakyta, kad šalies ekonominis vystymasis, fiskalinė, biudžeto politika turi būti tvari. Tad ar bus euras, ar jo nebus, išlaidauti tikrai negalėsime.

– Ar iki euro įvedimo likus vos metams galima keisti mokesčius, įvesti naujus?

– Tai suverenios šalies reikalas. Viską galima daryti, tačiau reikia labai gerai pamatuoti, apskaičiuoti prognozes, kokios bus pasekmės. Akivaizdu, kad kalbant apie kriterijų atitikimą daugiausia dėmesio turi būti kreipiama į biudžeto deficitą ir tvarumą ateityje. Jeigu būtų didinami mokesčiai, pavyzdžiui, vartojimo, be abejo, tai turėtų įtakos prekių ir paslaugų kainoms, ir reikėtų skaičiuoti, kaip tai atsilieptų infliacijai. Negalima daryti staigių pakeitimų, pirmiausia neišsiaiškinus, ko tais pakeitimais siekiame. Tačiau kartais mūsų valstybėje tokio skaičiavimo trūksta, nors Lietuvoje yra daug ekspertų, kurie geba tai padaryti. Manau, reikia pamiršti politines ambicijas ir ramiai sėsti prie skaičiavimų.

– Vis dėlto patirtis rodo, kad ekspertai skaičiuoja, o Vyriausybė į šiuos skaičiavimus ranka numoja ir daro savaip.

– Nenorėčiau kalbėti apie politinius aspektus, tačiau yra Vyriausybės programa. Joje aiškiai sudėlioti siekiai, tikslai, atskirai išskirti prioritetai ir judama jų įgyvendinimo link. Kokiu būdu jų pasiekiama – tik formos klausimai.

Keitimai galimi vien vartotojų naudai

– Kalbant apie užtikrinimą, kad įvedus eurą verslininkai nepiktnaudžiautų keldami kainas, minimi bene vien garbės susitarimai, „baudimas“ viešumu ir panašiai. Ar nebus ekonominių sankcijų?

– Turime Euro įvedimo įstatymą, Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planą, kur labai aiškiai išvardytos priemonės, orientuotos į kainų perskaičiavimo suvaldymą. Pirmasis numatytas mechanizmas yra kainų abiem valiutomis skelbimas. Bus reikalaujama, kad kainos būtų keičiamos pagal fiksuotą kursą, be jokio padidinimo. Šios kainos prekybos vietose turės būti skelbiamos kelis mėnesius iki euro įvedimo ir pusę metų įvedus. Kita vertus, esama administracinės kontrolės priemonių, kurias vykdyti yra įgaliotos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios institucijos kontroliuos, kad nebūtų klaidų ar piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas. Statistikos departamentas taip pat skelbs kainas tam tikrais laikotarpiais, bus galima jas palyginti.

Tačiau numatytos ir sankcijos už pasinaudojimą valiutos keitimu kainų perskaičiavimo momentu. Tos sankcijos tikrai nemenkos: tai atsakomybė ir pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Taip pat siekiama pasirašyti memorandumus su verslo struktūromis, per viešinimo kampanijas, įmonių prestižo aspektus siekti, kad nebūtų naudojamasi situacija. Be to, visi prekių ir paslaugų pardavėjai veikia konkurencinėje aplinkoje, ir vargu ar įmanomi susitarimai keičiant kainas.

Eurą įsivedusių valstybių praktika labai aiškiai rodo, kad poveikis kainoms būna, bet vidutiniškai jis yra 0,2-0,3 proc., taigi nuo 100 litų tai būtų apie 20-30 centų. Paveikiama apie ketvirtadalis vartotojo krepšelio prekių.

Reikia pabrėžti, kad kainos ar infliacija priklauso nuo bendro ekonomikos ciklo. Jeigu Lietuva konverguojasi su ES, tai yra artėja prie Bendrijos vidurkių visais ekonominiais atžvilgiais: pagal pajamų, pragyvenimo lygio vidurkį, kainos negali iškristi iš konteksto.

Beje, pažiūrėjus vėliausiai eurą įvedusių šalių statistiką, keturiose iš penkių darbo užmokestis kilo sparčiau nei kainos.

– Kaip bus perskaičiuojamos gyventojų pajamos – atlyginimai, socialinės išmokos?

– Įstatyme griežtai nurodyta, kad turi būti perskaičiuojama fiksuotu kursu, negali būti jokių apvalinimų. Tačiau jeigu jie šiokie tokie reikalingi, turi būti daromi vartotojų naudai. Dėl atlyginimų ar įmokų perskaičiavimo yra pasakyta, kad jeigu šeštas skaičius po kablelio yra 0,1, tai apvalinama iki 1, taigi į teigiamą pusę. Tai daroma, kad euras nebūtų priežastis nors ir minimaliausiam gaunamų pajamų mažėjimui.

– Kas laukia žmonių, paėmusių paskolas litais? Kaip jiems keisis palūkanos, kiek pigs ar brangs visa paskola? Ar bankai turės teisę jiems taikyti mokesčius už sutarties sąlygų keitimą?

Vartotojas nieko neturės daryti, viskas vyks automatiškai. VILIBOR‘as (skolinimo palūkanos litais – red.) pasikeis į EURIBOR‘ą (skolinimo palūkanas eurais – red.), ir mūsų skaičiavimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai padės gyventojams sutaupyti. Šiuo metu EURIBOR‘as yra žemesnis nei VILIBOR‘as, ir paprastai visada taip būdavo. Vienpusio reikalavimo perrašyti sutartis tikrai negalės būti, nebent abi šalys dėl to sutars. Beje, apie 70 proc. visų Lietuvoje išduotų paskolų yra eurais.

Duoklė sentimentams - euro reverse

– Kiek laiko reikės, kad padėtis stabilizuotųsi, kada jau galėsime realiai vertinti – patiriame naudą ar priešingai?

– Techninis valiutos keitimas, žinoma, bus vienkartinis veiksmas, ir nuo sausio 1 dienos eurai bus vienintelė atsiskaitymo priemonė. Tačiau pagal dabartinį įstatymo projektą litai kaip atsiskaitymo priemonė prekybos vietose dar bus priimami pirmas dvi savaites. Pašto skyriuose nemokamai juos keisti bus galima pirmus du mėnesius, komerciniuose bankuose - pirmą pusmetį, o tam tikrose vietose - antrą pusmetį. Vėliau litus neribotą laiką bus galima keisti centriniame banke.

Kalbant apie poveikį ekonomikai, jis nėra vienkartinis. Mūsų skaičiavimais, teigiamas euro poveikis Lietuvos ekonomikai per septynerius metus - 2015-2022 metais - bendrąjį vidaus produktą kasmet papildomai priaugins maždaug 1,8 procento. Tai tikrai yra nemažai.

Be abejo, vienkartinių išlaidų bus, tai galime vadinti minusu, bet ilgesniu laikotarpiu naudą gaus visa Lietuvos ekonomika ir kiekvienas iš mūsų.

– Litą susigrąžinome ne taip seniai, daug kam jis - po vėliavos, herbo ir himno - yra šalies nepriklausomybės simbolis. Kaip susitaikysime su šia moraline netektimi?

– Tai suprantama, ypač turint omenyje, kad nuo nepriklausomybės atgavimo praėjo tik kiek daugiau kaip 20 metų. Sentimentai litui, taip pat ir kaip stipriai tarpukario Lietuvos valiutai, yra puikiai suprantami. Šis sentimentas bus išsaugotas – euro monetų reverse kaip tautinis simbolis bus Vytis. Ir tai - puiki galimybė reklamuoti Lietuvą, nes eurai su Vyčiu pasklis po visą Europą ir pasaulį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"