TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Vasiliauskas: eurą laidoti ankstoka

2011 10 19 23:12

Europa baiminasi naujos krizės bangos ir ieško išeičių. Jos gali būti drastiškos. Kas atsitiktų, jeigu euro zoną paliktų viena ar kelios valstybės? O gal euras - panacėja?

Krizę išpranašavęs Nobelio premijos laureatas ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, komentuodamas kai kurių euro zonos narių pastangas sumažinti skolas, teigė, jog vien tai nepadės sugrąžinti ekonomikos augimo. Ekonomisto manymu, kartu su skolų karpymu ekonomiką padėtų išjudinti ir perėjimas prie nacionalinės valiutos bei jos devalvavimas.

Siūlymas, galima sakyti, nesikerta su europiečių nuotaikomis. Pasitraukti iš euro zonos ir susigrąžinti nacionalinę valiutą nori ne tik skolų slegiami graikai. Kad šalis atsisakytų euro ir vėl turėtų markę, pageidauja net 51 proc. vokiečių. Jie nepatenkinti dėl to, jog Vokietija yra priversta gelbėti ekonominius sunkumus išgyvenančias kitas euro zonos valstybes ir sau ant pečių užsikrauti bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos išsaugojimą.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galimybę, kad kuri nors euro zonos narė susigrąžintų nacionalinę valiutą, vertina veikiau kaip teorinę ir tikisi, jog to neprireiks. "Bet šiandien esame pasiekę tokį ūkio raidos tašką, kai bent šiokio tokio stabilumo ir tvarumo galime tikėtis tik laikydamiesi griežtos finansinės drausmės", - LŽ teigė V.Vasiliauskas.

Savanoriškai euro zonos nepaliktų

- Ar įmanomas scenarijus, kad euro zoną paliktų viena ar kelios valstybės? Kokios, Jūsų nuomone, būtų to pasekmės?

- Kol kas apie tokius norus ar ketinimus nekalba nė viena iš 17 euro zonos šalių. Jeigu klausiate apie teorinę prielaidą, kad kuriai nors iš dabartinių narių gali tekti ne savo noru palikti pinigų sąjungą, pasakysiu taip: visos valstybės skiria tikrai daug dėmesio, pastangų ir pinigų, kad "juodojo" scenarijaus tikimybė būtų mažesnė.

- Ar brangiai šaliai kainuotų nacionalinės valiutos atkūrimas?

- Euro zona gyvuoja jau daugiau kaip dešimtmetį, ir per tą laiką nei savo iniciatyva, nei ne savo noru Europos pinigų sąjungos nepaliko nė viena valstybė. Taigi nėra jokių istorinių duomenų, kurie leistų įvertinti galimą minimo proceso kainą. Suprantama, kiekvienu atveju ta kaina būtų kitokia. Ji priklausytų nuo šalies, nuo individualių kiekvienos valstybės sprendimų, net nuo tradicijų. Be abejo, įtaką darytų ir vidaus bei išorės aplinkybės, kuriomis tektų atkurti nacionalinę valiutą.

Sudėtinga modeliuoti, kai nė nežinome, apie kurią šalį kalbame. Lietuvai tokios išlaidos kol kas negresia.

- Kas saugo euro zoną nuo žlugimo?

- Šiandien tokioje dinamiškoje ir, sakyčiau, dramatiškoje aplinkoje būtų neatsakinga švaistytis spėlionėmis, lažintis ar pranašauti euro laidotuvių datas. Akivaizdu, kad istorinio ekonomikos nuosmukio sąlygomis euro zonos projektas susidūrė su unikaliais iššūkiais. Kita vertus, lygiai taip pat akivaizdu tai, jog euro zonos valstybės, bent jau daugelis jų, padarė išvadas, nustatė silpnąsias vietas ir imasi sprendimų bei veiksmų, kad ateityje ūkio svyravimai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį šalims ir žmonių gyvenimui, - kuria rezervo fondus, stiprina finansų rinkų priežiūros institucijas, svarsto galimybę įsteigti bendrą Europos finansų valdymo instituciją. Būtent sutelktos pastangos ir bendros iniciatyvos stiprina euro zoną ir galbūt apsaugos šį ambicingą, įdomų bei daugeliu požiūrių perspektyvų euro projektą nuo pranašaujamo galimo žlugimo.

Lietuva nepasislėptų saugiame užutėkyje

- Jeigu vis dėlto atsitiktų blogiausias scenarijus, kokių pasekmių turėtų Lietuvoje veikiantys bankai ir jų klientai, gyventojai bei verslininkai, paėmę paskolas eurais?

- Lietuvos komercinių bankų sistema tik nedidelę dalį turto yra investavusi į didžiausios rizikos valstybių, kurias šiuo metu labiausiai krečia fiskalinė suirutė, vertybinius popierius. Todėl sumenkusi šių akcijų vertė esminio tiesioginio poveikio krašte veikiančių bankų finansiniam stabilumui neturėtų.

Tačiau visiškai nerealu tikėtis, kad galime išvengti netiesioginio poveikio. Globaliame ir dinamiškame pasaulyje, kuriame viskas susiję ir viskas plinta žaibišku greičiu, saugių užutėkių nėra. "Blogiausias scenarijus" tikrai sukeltų "užkrato" efektą ir neišvengiamai paveiktų mūsų ekonomiką - vangesnė užsienio prekyba, sustingusios tarptautinės finansų rinkos, sumažėjusios skolinimosi galimybės ir sunkesnės kreditavimo sąlygos būtų jaučiamos kaip antrinis efektas realiai ekonomikai.

- Finansų ministrė Ingrida Šimonytė neslepia optimizmo dėl galimybių Lietuvai jau kitąmet atitikti Mastrichto reikalavimus, ir pirmiausia - pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto valstybės biudžeto deficito ribą. Pradėjęs eiti LB valdybos pirmininko pareigas išreiškėte viltį, kad eurą Lietuva įsives per Jūsų kadenciją, t. y. per penkerius metus. Ar manote, jog dabar palankiausias metas drastiškai karpyti valstybės išlaidas?

- Savo įsitikinimo nepakeičiau: maniau ir visada manysiu, kad svarbiausia - sveika, nuosekliai besivystanti ir žmonėms gerovę bei socialinį saugumą užtikrinanti ekonomika, todėl tai yra tikslas, o euras - šio tikslo finišo juostelė.

Tačiau šiandien esame pasiekę tokį ūkio raidos tašką, kai bent šiokio tokio stabilumo ir tvarumo galime tikėtis tik laikydamiesi griežtos finansinės drausmės. To reikalauja ir mūsų finansų padėtis, ir pasaulio rinkose tvyranti įtampa bei optimizmu netrykštančios ekonominės prognozės. Tokiomis aplinkybėmis kiekviena valstybė, kaip ir bet kuris kitas ūkio dalyvis, kaip ir bet kuri tvarkinga šeima, savo vartojimą privalo planuoti atsižvelgdama į gaunamas realias pajamas, o ne į menamą galimybę pasiskolinti.

- Dėl euro likimo ypač jaudinasi žmonės, laikantys asmenines santaupas šia valiuta, ir ne tik bankuose. Gyventojai prisipirko eurų, kai įsibėgėjant krizei buvo padidėjusi lito devalvavimo tikimybė. Ar patartumėte jiems dabar dėl viso pikto išsikeisti eurus į litus?

- Kiekvieno žmogaus finansinė situacija, galimybės ir planai kitokie, todėl bendrų gerų patarimų šioje srityje negali būti. Išskyrus nebent vieną generalinį patarimą: su savo santaupomis privalu elgtis atsakingai ir apdairiai. Reikia būti budriems ir atidiems kiekvieną kartą, kai sprendžiame, kam patikėti savo pinigus ir kokį finansinį produktą pasirinkti. Ką tai reiškia? Pirmiausia - patikėti santaupas tik teisėtai veikiantiems, galiojančias licencijas turintiems rinkos dalyviams. Antra - ne "lošti", o atsakingai investuoti savo pinigus, visada įvertinti žadamą uždarbį ir prisiimamą riziką, gerai apsvarstyti, ar tikrai apsimoka dėl žadamų didesnių palūkanų rizikuoti investuojant į sudėtingą produktą, kuris nėra apdraustas valstybės.

Tačiau jei kalbame apie pasirinkimą tarp litų ir eurų, tik priminsiu, kad litas yra susietas su euru ir kad visi į apyvartą išleisti litai padengti užsienio valiuta arba tauriaisiais metalais. Taigi valiutų kaitaliojimas tikrai neturi didelės prasmės, o pasikarščiavę žmonės patiria papildomų valiutų keitimo išlaidų.

Įvertinti riziką - pačių investuotojų reikalas

- Anksčiau sakėte, kad vienas Jūsų prioritetų darbe bus stiprinti komercinių bankų kontrolę. Pirmąjį darbą jau atlikote - LB patvirtino bankams svarbius Atsakingo skolinimo nuostatus. Tačiau problemiškas ne tik paskolų, bet ir investavimo sektorius. Vertybinių popierių komisija (VPK) teigia, jog bankas "DnB NORD", kelerius metus neprofesionaliems investuotojams platinęs su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas, finansuodamas jas savo paskolomis galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu. Šį produktą įsigijo 640 neprofesionalių investuotojų. Dabar jų galimi nuostoliai siekia beveik 100 mln. litų. Ar LB numato griežtinti ir komercinių bankų darbo su neprofesionaliais investuotojais taisykles, kad nepasikartotų atvejai, kai patiklūs žmonės praranda santaupas ir turtą?

- Taip, vienas pagrindinių LB tikslų yra užtikrinti tinkamą komercinių bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų priežiūrą. Priežiūros tarnyba nuolat stiprinama, kad indėlininkai ir jų santaupos būtų kuo patikimiau apsaugotos nuo galimų neigiamų veiksnių. Kadangi finansų, kaip ir bet kuris kitas sektorius, vystosi labai sparčiai, finansiniai instrumentai ir produktai tampa vis įvairesni ir įmantresni, priežiūros instituciją būtina visąlaik tobulinti. Tai ir daroma. Tikimės ir sieksime, kad rengiama priežiūros įstaigų reforma - žinoma, jei konsolidavimo idėjai bus pritarta, - užtikrintų kokybiškai naują priežiūros lygį (įgyvendinant projektą dėl finansų rinkos priežiūros pertvarkos numatoma sujungti Lietuvos banką, Draudimo priežiūros komisiją ir Vertybinių popierių komisiją; Seimas planavo priimti reikiamas įstatymų pataisas šį rudenį - red.).

Kita vertus, kaip jau kalbėjome, kiekvienas investuotojas turėtų pats jausti atsakomybę už savo sprendimus, bent pasistengti suprasti, kad daugelis finansinių, ypač investicinių sprendimų susiję su tam tikra rizika. Mano įsitikinimu, patikimiausia apsauga nuo galimų finansinių nuostolių yra žinios, ekonominis raštingumas. Todėl LB imasi įgyvendinti visuomenės ekonominio švietimo projektus.

Noriu atkreipti dėmesį, kad tik tuo atveju, jei bus pritarta priežiūros institucijų reformos paketui, finansinių paslaugų priežiūra pereis LB žinion ir tada galėsime kalbėti apie priežiūros griežtinimą bei kitus panašius dalykus.

- Girdėti viešų prielaidų, esą LB valdybos pirmininkas dėl minimo investuotojų ir banko konflikto tyli galbūt dėl to, kad 2004-2011 metais dirbo advokatų kontoroje, kuri atstovavo "DnB NORD" interesams įvairiose instancijose, tarp jų ir teismuose. Ar galite patvirtinti, jog anksčiau, dirbdamas advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" advokatu, neatstovavote minėto komercinio banko interesams, taip pat ir nagrinėjant jo skundus prieš VPK sprendimus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, o buvęs darbas nedaro įtakos Jūsų dabartinei veiklai?

- Niekada negyniau "DnB NORD" banko jokioje byloje, neatstovavau jam ir jokiais būdais nebuvau susijęs su minimų skundų nagrinėjimu nei Lietuvos vyriausiajame administraciniame, nei kokiame kitame teisme.

Dar kartą noriu priminti, kad tik pritarus finansų rinkos priežiūros institucijų reformai centrinis bankas bus įgaliotas prižiūrėti ir finansinių paslaugų, ir kitokių finansinių produktų teikimą. Dabar VPK nėra atskaitinga LB, tad jis neturi nei galių, nei įgaliojimų vertinti VPK darbą.

Sprendimą visas finansų rinkų priežiūros institucijas sujungti į vieną priėmė irgi ne LB, o Lietuvos Vyriausybė. Tai įvyko 2010-ųjų gegužę - tuomet buvo patvirtintos gairės, kuriomis remiantis nuo 2012 metų visas priežiūros funkcijas numatoma sutelkti Lietuvos banke. Savo žodį dėl šios reformos dar tars Seimas. Jeigu priežiūros konsolidavimo idėjai bus pritarta, ją įgyvendindamas LB padarys viską, kad būtų užtikrinta efektyvesnė vartotojų teisių apsauga, taupesnis ir tikslingesnis priežiūrai skiriamų lėšų panaudojimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"