TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Vasiliauskas: finansų pasaulyje trūksta padorumo

2013 03 01 6:02
Romo Jurgaičio nuotrauka/V.Vasiliauskas: "Vietos yra ir jos užteks lietuviškiems ir kitatautiškiems, dideliems ir mažiems bankams. Pasirūpinsime, kad jos neliktų tik neatsakingiems ir savanaudiškiems."

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas LŽ papasakojo, kaip žaidė ir kodėl nutraukė "plėšikų-policininkų" žaidimus su Ūkio banku ir jo akcininku Vladimiru Romanovu.

"Per pastaruosius dvejus metus pamačiau tiek, kad turiu pagrindo, galiu ir, manau, privalau pasakyti: finansų pasaulyje padorumo trūksta, o kai kuriems jo veikėjams tai visai nesuprantamas žodis", - interviu "Lietuvos žinioms" teigė Lietuvos banko (LB) vadovas V.Vasiliauskas.

"Plėšikų-policininkų" žaidimai

- Kada LB pradėjo stebėti rizikingas Ūkio banko veiklos tendencijas ir akcininkų veiksmus, keliančius grėsmę stabiliai ir patikimai banko veiklai. Kas labiausiai kėlė įtarimų?

- Tai sena problema - polinkis į nepateisinamai rizikingą veiklą ir savanaudiškus pagrindinio akcininko veiksmus išryškėjo jau prieš gerą dešimtmetį. Dar 2002 metais Lietuvos bankas priekaištavo Ūkio bankui dėl pernelyg rizikingo skolinimo. Iki 2010 metų bankas inspektuotas 7 kartus, ir kiekvieną kartą jam duoti panašūs nurodymai - mažinti akcininkų poreikių finansavimą, riboti investicijas į su akcininku susijusias įmones, pristabdyti piniginę paramą pagrindiniams akcininkams. Deja, jokių esminių pokyčių neįvyko.

Net atvirkščiai - su didžiuoju akcininku susijusioms įmonėms skolinta vis gausiau, jo sumanyti ir su juo susiję projektai remti (žinoma, pinigais) vis dosniau. Iš viso paskolų, paramos ir labdaros su V.Romanovu susijusiems objektams ir projektams suteikta gerokai per 2 mlrd. litų.

Todėl kai 2011 metų inspektavimo ataskaita atskleidė, kad Ūkio bankas prižiūrinčiosios institucijos reikalavimus vykdė arba iš dalies, arba formaliai, arba visai jų nepaisė, bankui ir jo svarbiausiam akcininkui buvo parašyta ir pasakyta: skolinti akcininkui ir jo projektams - draudžiama. Teikti paramą - draudžiama. Sugrąžinti į banką su akcininkais susijusias paskolas - privaloma.

Atrodė, kad žinia aiški: "plėšikų-policininkų" žaidimams skirtas laikas baigėsi. Atrodė, kad ji net buvo išgirsta. Bet... Šių metų pradžioje banką patikrinę inspektoriai parnešė kitokią žinią - jų ataskaita vienareikšmiškai parodė, kad pinigai į banką negrįžta, o turto įkeitimo planai - buksuoja. Tai jau reiškė, kad akcininkas negali, nesugeba ar nenori vykdyti nei priežiūros reikalavimų, nei savo įsipareigojimų.

Nevaldomo žlugimo grėsmė

- Kas paskatino LB valdybą galutinai apsispręsti vasario 12 dieną apriboti Ūkio banko veiklą, paskirti laikinąjį administratorių?

- Tą sprendimą lėmė ne kuris konkretus V.Romanovo veiksmas, bet jo nuolatinių veiksmų sukelta banko finansinė būklė ir iš tos būklės kylanti nevaldomo žlugimo grėsmė. O būtent nevaldomas žlugimas yra juodžiausias bet kurio reguliuotojo ir bet kurios finansų rinkos košmaras.

Jau mano minėta inspektavimo komisijos ataskaita parodė, kad Ūkio bankas de facto yra nemokus. Jo įsipareigojimai viršijo turtą, o akcininkas nesilaikė LB įpareigojimų (ir savo paties įsipareigojimų) pertvarkyti su juo asmeniškai siejamų paskolų portfelio. Net banko vadovai LB valdybos posėdyje pripažino, kad bankas turi sunkių problemų. Taigi sprendimai buvo neišvengiami. Dar dieną kitą padelsus būtų prasidėjusi nekontroliuojama griūtis. Tokių įvykių kaina valstybei būtų siekusi mažiausiai 2,7 mlrd. litų, arba trigubai daugiau nei dabar.

Ar scenarijui ruoštasi iš anksto?

- Kai kurių aplinkybių sutapimas sudaro įspūdį, kad Šiaulių bankas apie galimą Ūkio banko veiklos sustabdymą galėjo žinoti iš anksto, tarsi rengėsi perimti jo "gerąją dalį". Tą pačią dieną įvykusiame Šiaulių banko stebėtojų tarybos posėdyje nuspręsta pradėti derybas dėl galimo Ūkio banko perėmimo. Ar iki vasario 12-osios Lietuvos bankas tarėsi su kuriuo nors banku dėl tokio scenarijaus?

- Visi, kas moka skaityti ar turi televizorių, žinojo, kad Ūkio bankas turi problemų ir reguliariai sulaukia LB priekaištų. Juolab apie tai, kaip ir apie šio banko veiklos būdus, tendencijas bei galimus sprendimus, nujautė finansų ir bankų sektorius. Suprantama, tai nebuvo paslaptis Šiaulių bankui nei jo akcininkui Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB).

Šiaulių bankas jau kurį laiką ieškojo augimo galimybių. Jis ir Ūkio bankas domėjosi vienas kitu, tyrinėjo vienas kito būklę ir planus. Apie jų jungimosi galimybę kalbėjo žiniasklaida. Tai reiškia, kad Šiaulių bankas galėjo turėti įdirbį ir ilgų žvalgytuvių jiems nebereikėjo. Todėl visiškai natūralu, kad būtent šis rinkos žaidėjas pirmas sureagavo į LB pranešimą apie sprendimą stabdyti Ūkio banko veiklą ir į žinią, kad LB prioritetas - bankinės veiklos tęstinumas. Vėliau buvo dar keli skambučiai iš kitų bankų, įvyko keli susitikimai, tačiau atrodo, kad tai buvo veikiau pasmalsavimas nei rimti ketinimai.

Vietos užteks visiems

- Po "Snoro" bankroto ir Ūkio banko išnykimo iš finansų rinkos šalyje liko vienas lietuviško kapitalo bankas, neturintis patronuojančio banko už šalies ribų. Ar rengiamasi ir jį "sustambinti"? Būtų galima ir kitaip klausti: ar Lietuvoje, kur dominuoja stambūs skandinaviški bankai su stipriu "motininiu" užnugariu, dar yra vietos ar nerizikingos veiklos galimybių mažiems bankams?

- Vietos yra ir jos užteks lietuviškiems ir kitatautiškiems, dideliems ir mažiems bankams. Pasirūpinsime, kad jos neliktų tik neatsakingiems ir savanaudiškiems.

Mano įsitikinimu, geriausia, kas gali nutikti rinkai ir jos vartotojams, yra aktyvesnė konkurencija. Todėl nieko nestambinome ir neketiname stambinti. Atvirkščiai - sveikiname ir skatiname naujų žaidėjų steigimąsi. 2011-2012 metais LB suteikė 10 naujų leidimų steigti kredito unijas ir 30 licencijų mokėjimo įstaigoms. Praėjusiais metais išduotos 2 elektroninių pinigų įstaigų licencijos. Tai nedideli žaidėjai, tačiau manau, kad bankų sektoriuje, kaip ir bet kuriame kitame versle, savo nišą gali rasti įvairaus dydžio kredito įstaigos. Čia pelningai veikia dešimtys kredito unijų, nedideli Medicinos ir Šiaulių bankai, tikimės, kad pelningai dirbs ir bankas "Finasta", kai jam bus rastas strateginis investuotojas. Gauname signalų ir iš kitų - potencialių naujų investuotojų, kuriuos domina pirmiausia klasikinių vartojimo paslaugų rinka, o vėliau - ir mažmeninė bankininkystė.

- Pernai daug LB dėmesio sulaukė 77 šalyje veikiančios kredito unijos, dviem iš jų atimtos veiklos licencijos, dar kelioms nurodyta mažinti indėlių palūkanų ir paskolų ribą, taisyti kitus trūkumus. Kokia jūsų nuomonė dėl kreditų unijų ateities? Gal jos galėtų užimti nykstančių lietuviškų bankų vietą?

- Pastaruoju metu atlikti unijų patikrinimai parodė, kad kai kurios unijų, pabrėžiu - kai kurios, ne tik atitolo nuo savo pagrindinės paskirties - būti vietos bendruomenių savitarpio finansinės pagalbos institucijos, bet ir buvo tapusios įrankiu neskaidriais būdais pasisavinti indėlininkų, pajininkų suneštas lėšas. Pastebėta ir dar viena, gal kiek mažesnė, bet vis dėlto blogybė - kai kurių unijų vadovams stinga žinių ir kompetencijos, skolinimo rizika valdoma netinkamai. Todėl buvo priimti ne tik griežti sprendimai kai kurių unijų atžvilgiu, bet ir keičiami unijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Jais siekiame padėti, o jei nepavyks padėti - priversti unijas veikti skaidriau, atsakingiau ir patikimiau. Bet kokios kredito unijų iniciatyvos aktyviau dalyvauti kreditavimo sektoriuje yra sveikintinos, nes tai skatintų aktyvesnę konkurenciją. Tačiau unijų noras augti turi būti derinamas su adekvačiu rizikų valdymu. Šiuo metu Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir kredito unijų atstovai kartu dirba ties LR kredito unijų įstatymo pataisomis, kurios pakels unijų judėjimą į aukštesnį kokybės lygį.

Už ką gauna algą

- Didžiulio atgarsio ir komentarų sulaukė jūsų ekspromtu ištarta frazė, kad "etika, moralė - ne šio (bankų, finansų - aut.) pasaulio dimensijos". Gal norėtumėte patikslinti, ką turėjote omeny?

- Tai nebuvo ekspromtas. Per pastaruosius dvejus metus pamačiau tiek, kad turiu pagrindo, galiu ir, manau, privalau pasakyti: finansų pasaulyje padorumo trūksta, o kai kuriems jo veikėjams tai apskritai nesuprantamas žodis.

Įrodymų irgi galiu pateikti daugiau nei pakankamai: buvusių "bankininkų", o dabar jau įtariamųjų R.Baranausko ir V.Antonovo "schemos", žmonių pinigais finansuojami prabangūs automobiliai, jachtos, vyno rūsiai, V.Romanovo kelionių, svajonių, asmeninių ir neleistinai rizikingų verslo projektų finansavimas indėlininkų pinigais... Mano nuomone, tai amoralu.

Ir lygiai taip pat amoralu tokias viešas "paslaptis" toleruoti. Todėl daugiau to nebus. Ir aš, ir visas Lietuvos bankas dirbame tam, kad padorumo pinigų pasaulyje būtų daugiau. Manau, kad už tai mums algą moka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"