TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Vasiliauskas: Lietuvos ketinimą įsivesti eurą turi lydėti sėkmė

2013 09 13 11:29
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos "Deutsche Boerse Group" leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

"Aš nematau didelių kliūčių", - MNI tvirtino V.Vasiliauskas, anot kurio, šalis prisimena 2006 metų "blogą patirtį", kai kiek didesnis infliacijos rodiklis sudaužė Lietuvos viltis tapti pirmąją Baltijos šalimi, įsivedusią eurą, - ji tapo pirmąją ES šalimi, kuriai buvo neleista įsivesti euro.

"Šį kartą infliacijos veiksniai atrodo palankiai. Mes prognozuojame šiemet 1,4 proc. (vidutinę metinę infliaciją - BNS) ir maždaug 1,5 proc. kitąmet, nėra tokių perkaitimo rizikos veiksnių, kurie 2006 metais išlaikė infliaciją aukščiau leistinos ribos. Taigi, mes gerai atitinkame infliacijos kriterijų", - sakė V.Vasiliauskas.

Anot jo, pastaruoju metu "didelė pažanga" pasiekta ir fiskalinėje srityje - deficitas šiemet turėtų būti artimas 3 proc., o kitąmet Vyriausybė jį planuoja sumažinti iki 1,8 procento.

V.Vasiliauskas pripažino, kad pagerėjus ekonominei padėčiai Europoje, infliacijos veiksniai Lietuvoje taip pat gali sustiprėti, tačiau, pasak Lietuvos banko vadovo, kainų augimą Lietuvoje bus bandoma stabdyti ekonominės politikos priemonėmis. Ekonomikos disbalansų tikimasi išvengti, naudojant rizikos ribojimo priemones, pavyzdžiui, jau pradėtus taikyti paskolos ir pajamų, paskolos ir turto vertės reikalavimus bei kitus instrumentus, kurie padeda užtikrinti finansų sektoriaus stabilumą.

"Vidutinės trukmės laikotarpiu mes nematome jokių netikėtų faktorių, kurie galėtų radikaliai pakeisti situaciją. Aš manau, kad mums pavyks išlaikyti gana tvarų infliacijos lygį", - teigė V.Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva neturi teisės dar kartą "paleisti vėjais" galimybę įsivesti eurą.

"Antras nesėkmingas bandymas mums yra nepriimtinas. Tai galbūt neturėtų didelės įtakos mūsų pasirinktam griežtos fiskalinės drausmės kursui ir konkurencingumo didinimo politikai, tačiau reputacija yra labai svarbi kiekvienai šaliai. Strateginiu tikslu pasirinkus euro įvedimą, namų darbus reikia atlikti labai atidžiai", - tvirtino V.Vasiliauskas.

Tam, kad galėtų įstoti į eurozoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Norėdama įsivesti eurą 2015-taisiais, Lietuva tokio leidimo prašys kitų metų pavasarį.

Šiuo metu eurą turi 17 iš 28 ES šalių. Estija eurą įsivedė 2011 metais, Latvija prie euro zonos prisijungs nuo 2014-ųjų pradžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"