TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V.Vasiliauskas: politikos "Snoro" istorijoje nėra

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina galintis ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad banko "Snoras" žlugimo istorijoje jokių politinių motyvų nėra, o buvusių banko vadovų priekaištai tėra gynybinė taktika.

Beveik metus prie centrinio banko vairo stovintis V.Vasiliauskas "Snoro" griūties aplinkybes tiriančiai parlamentinei komisijai jau šią savaitę pasirengęs atsakyti į visus rūpimus klausimus. Tačiau bet kokius svarstymus apie galimas politines aplinkybes kategoriškai atmeta. "Tai buvo tik priežiūriniai veiksmai. Jeigu tai būtų politika, tuomet ir žmonos bei vyro santykius taip pat tektų vadinti politika", - teigia jis.

Apie vadovavimą LB, "Snoro" bankroto aplinkybes, buvusių jo vadovų ekstradicijos bylą, pokyčius centrinio banko viduje ir bankininkystės sektorių - išskirtinis "Lietuvos žinių" interviu su LB vadovu Vitu Vasiliausku.

Kritikuoti nenori

- Po prezidentės siūlymo skirti Jus LB valdybos pirmininku kai kurie ekonomistai ėmė viešai svarstyti, ar nestokojate makroekonominių žinių ir kaip tai atsilieps centrinio banko veiklai. Ar tokios abejonės buvo pagrįstos?

- Naujos pareigos buvo iššūkis, tačiau profesinėje veikloje visada buvau susijęs su viešaisiais finansais. Tad abejonės, kad makroekonominiai dalykai man naujiena, buvo be pagrindo. Nelyginu savęs su iškiliausiais bankininkystės šulais, tačiau profesinę sėkmę lemia ne tiek įrašas diplome, kiek pastangos gilintis į tai, ką dirbi, gebėjimai kaupti patirtį, analizuoti, sisteminti ir panaudoti. 

Buvusio Europos centrinio banko vadovo Jeano Claude'o Trichet pagrindinis išsilavinimas - inžinerija, dabartinės Tarptautinio valiutos fondo vadovės Christine Lagarde - politikos mokslai. Esu baigęs teisės mokslus.

- Mažiau nei prieš metus iš ilgamečio LB valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino perėmėte vairą ir LB tapo bene dažniausiai viešojoje erdvėje linksniuojama valstybės institucija. Galbūt LB buvo apėmusi stagnacija?

- Kiekvienas vadovas turi savo viziją, kurią bando realizuoti. Kiekvienu laikotarpiu priimami skirtingi sprendimai, dominuoja vis kitoks požiūris, vadovavimas ir institucijos vaidmuo. Natūralu, kad svarbias valstybei funkcijas atliekanti institucija sulaukia daug dėmesio. Žinoma, taip atsitiko ir dėl mūsų iniciatyvų: atsakingo skolinimo nuostatų, socialiai jautrių įkainių viešinimo, "Snoro" veiklos sustabdymo. Pastarasis sprendimas buvo neišvengiamas, vėl susidarius tokioms pat aplinkybėms elgčiausi taip pat. LB privalo būti skaidri ir atvira institucija, tai ir darome.

Politikos nėra

- Žlugusio banko "Snoras" bankroto administratorius Neilas Cooperis atskleidžia, kad praraja tarp dabartinio banko turto ir kreditorinių reikalavimų - mažiausiai 2 mlrd. litų. Apie milijardas litų galėjo įplaukti į sąskaitas, susijusias su Vladimiru Antonovu ir Raimondu Baranausku. Ar yra reali galimybė šiuos pinigus atgauti?

- Problemos dėl "Snoro" kilo dėl galbūt nusikalstamos veikos. Teisėsaugininkai atlieka tyrimus ir į šiuos procesus nesikišame. Galimybių atgauti kažkiek turto visada yra, dirba bankroto administratorius. Tačiau susiduriame su kitų valstybių jurisdikcijomis, skirtingomis teisinėmis sistemomis, tradicijomis, procedūromis, todėl tai ne vienos dienos ar mėnesio darbas, o gana ilgas procesas.

- V.Antonovo ir R.Baranausko advokatai "Snoro" nacionalizavimą ir jiems pareikštus kaltinimus sieja su politiniais motyvais, svaidosi vaizdingais palyginimais su Michailui Chodorkovskiui ir Julianui Assange'ui iškeltomis bylomis. Koks įspūdis klausantis tokių akibrokštų?

- Į tai žiūriu tik kaip į gynybinę taktiką. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pakartoti, kad jokios politikos čia nėra. Tai priežiūriniai veiksmai, kurių turėjome imtis ir ėmėmės. Jei juos įvardysime kaip politiką, tuomet viską gyvenime galime vadinti politika. 

- Prieš keliolika dienų buvusiems "Snoro" vadovams buvo sušvelnintos sankcijos. Ar dėl tokių Didžiosios Britanijos teisėsaugos veiksmų nekyla apmaudas?

- Tai yra normalus procesas ir Didžiosios Britanijos teismų kompetencijos klausimas, kuris, manau, neturi nieko bendra su veikų inkriminavimu. Sprendžiamas ekstradicijos klausimas, jis kada nors bus išspręstas ir prasidės teisiniai procesai Lietuvoje. Darbo imsis teisėsaugos institucijos, o savo darbą priežiūros aspektu mes padarėme.

- Galbūt aiškėja, kada galėtų būti išspręstas ekstradicijos klausimas?

- Negaliu komentuoti, nes nesu kompetentingas šioje srityje.

Žengti teisingi žingsniai

- Daug diskusijų sukėlė įspūdingai atrodantis "Snoro" laikinojo administratoriaus atlyginimas. Ar galėtumėte užtikrinti, kad šiuo metu banką administruojančiai komandai mokamas optimalus darbo užmokestis?

- Bankroto administratoriaus atlyginimas yra jo ir kreditorių klausimas. Teismas patvirtino preliminarų biudžetą ir nustatė viršutinę ribą, kiek administravimo išlaidų gali patirti bankas pirminiame etape. Pažvelgus į analogiškus tarptautinius finansinių institucijų bankroto procesus, mes niekuo neišsiskiriame. Buvo galima samdyti lietuviškus administratorius, tačiau skeptiškai žiūriu į jų galimybes veikti tarptautinėje erdvėje. Panašios patirties Lietuvoje nebuvo. Tarptautinės komandos pakvietimas buvo teisingas žingsnis, ypač dėl to, kad kiti su banku "Snoras" susiję procesai paveikūs tai pačiai jurisdikcijai, iš kurios pasiūlėme laikinąjį ir bankroto administratorius.

- Kiek dar užsitęs banko "Snoras" žlugimo pasekmių likvidavimas?

- Viskas priklausys nuo kreditorių elgesio, nuo jų sutarimo su bankroto administratoriumi. Kitas dalykas yra turto realizavimo ir jo susigrąžinimo sėkmė. Atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, tokie procesai trunka dvejus, trejus metus, kartais dar ilgiau. Viena aišku, greito sprendimo nebus, nes bankroto procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyti terminai. Tam, kad procesas įgautų pagreitį, turi susirinkti kreditoriai, išsirinkti komitetą, o tada atsiras kasdienis ir intensyvus bankroto administratoriaus ir kreditorių komiteto darbas.

Priežiūra turėjo trūkumų

- Nuo šių metų pradžios veiklą pradėjo naujas LB padalinys - komercinius bankus, kitas kredito ir mokėjimų įstaigas, vertybinių popierių ir draudimo rinkas kuruojanti Priežiūros tarnyba. Tačiau kai kurie specialistai nuogąstauja, ar vertėjo šią priežiūrą sutelkti po vienu stogu. Kuo naujasis modelis pranašesnis už ankstesnįjį?

- Prieš siūlydami įstatymų paketą išanalizavome tarptautinę praktiką. Priežiūra turėjo trūkumų. Tai matome iš "Snoro" indėlių sertifikatų, kurių neprižiūrėjo nė viena institucija. LB neatliko finansinių produktų priežiūros, o nuo šių metų tai reglamentuota kaip LB sritis. Artimiausiu metu nauji finansiniai produktai bus testuojami ir mes pasakysime savo nuomonę apie jų saugumą, o galutinį sprendimą priims subjektas. Tai ateityje visuomenę turėtų apsaugoti nuo tokių istorijų.

Orientuosimės ir į ekonominio išprusimo lygio kėlimą, kad žmonės, priimdami finansinius sprendimus, įvertintų galimos rizikos spektrą. Priežiūros modelis, kai viskas sutelkta po vienu stogu, mažoje Lietuvos rinkoje tikrai pasitvirtins. LB turėtų veikti kaip solidus ekspertas, nes kompetencijos jam pakanka. Tai turi būti institucija, į kurią vartotojai gali kreiptis ir gauti objektyvų, argumentuotą atsakymą.

- Iš LB atleistas Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas šiuo metu teisiasi dėl jo nušalinimo teisėtumo. Jo veiklos tyrimą pradėjo STT. Ar nesibaiminate, kad tai gali atsiliepti centrinio banko reputacijai?

- Tai normalus procesas. Darbdavys mano, kad darbuotojas netinkamai atliko savo pareigas ir atleido jį iš darbo, o darbuotojas su tuo nesutinka, ginčijasi. 

Pasitikėjimas grįžta

- "Snoro" istorija sudavė smūgį bankų sektoriaus reputacijai. Kaip manote, kada pasitikėjimas bankais gali grįžti į ankstesnį lygį?

- Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad pasitikėjimas grįžta. Tik ką apribojus "Snoro" veiklą, žmonės iš kitų bankų atsiėmė maždaug 0,5 mlrd. litų indėlių. Tačiau vėliau veikiančių bankų sistema indėliais pasipildė su kaupu. "Snoro" problema buvo lokali ir ji buvo suvokta kaip vieno banko problema. Patys bankai taip pat padarė išvadas iš krizinio laikotarpio, iš atitinkamo elgesio su klientais, verslu. Bankininkystė įgavo naują kokybinį pavidalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"