TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

V. Vasiliauskas: rizikų finansų sistemai yra, tačiau bankai atlaikytų didelius sukrėtimus

2016 06 07 22:53
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą: bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. 

Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu, nurodoma Lietuvos banko parengtoje 2016 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje. Svarbiausias vidaus iššūkis – neatidėliotinas poreikis reformuoti kredito unijų sektorių, ra6oma Lietuvos bako pranešime spaudai.

„Mūsų testavimai rodo, kad net jeigu ūkį ištiktų staigus ir gilus nuosmukis, o nemokių skolininkų skaičius smarkiai išaugtų, bankai vis dar turėtų pakankamai kapitalo, kad galėtų sugerti nuostolius, ir jie būtų pajėgūs toliau veikti stabiliai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad „net ir tuo atveju, jei aplinkybės susiklostytų itin nepalankiai, papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis, o likvidumo „pagalvė“ pakankamai saugi, kad bankai savarankiškai atlaikytų didelius indėlininkų panikos protrūkius“.

Lietuvos bankas finansų sistemos atsparumą testavo pagal hipotetinį scenarijų, numatantį, kad šalies ekonomika dvejus metus iš eilės smuktų maždaug po 5 proc. Šio scenarijaus atveju bankai patirtų apie 642 mln. Eur nuostolį, tačiau kapitalo pakankamumo rodiklis išliktų aukštas, o papildomo kapitalo poreikis būtų nedidelis ir sudarytų tik 0,6 mln. Eur. Likvidumo testo rezultatai taip pat geri: jei per mėnesį dėl indėlininkų panikos būtų atsiimta net ir 30 proc. indėlių, bankai turėtų pakankamai likvidaus turto spragai padengti (įsigaliojus dabartiniam indėlių draudimo modeliui, didžiausias trumpalaikis indėlių sumažėjimas Lietuvoje sudarė apie 6 %), ra6oma pranešime.

Viena iš svarbių Finansinio stabilumo apžvalgoje įvardijamų rizikų – situacija kai kurių Šiaurės šalių, ypač Švedijos, nekilnojamojo turto rinkoje. Čia būsto kainos sparčiai kyla jau kelerius metus, o didelis bendras privačiojo sektoriaus skolos lygis nemažėja. Tendencijoms nekilnojamojo turto rinkoje pasikeitus, patronuojantieji bankai, tikėtina, prarastų apetitą rizikai, o tai galėtų lemti ir mažesnį kreditavimą Lietuvoje, ypač – rizikingesniems sektoriams.

Kita rizika – mažų palūkanų aplinka. Nors mažos palūkanos lengvina skolos naštą ir aktyvina kreditavimą, ilgai užsibuvusios jos gali daryti neigiamą įtaką, t. y. mažinti finansų įstaigų pajamas iš palūkanų, skatinti gyventojus ir verslą investuoti į nekilnojamąjį turtą, o tai kaitintų rinką.

Pasak V. Vasiliausko, kol kas nėra pagrindo nerimauti dėl nekilnojamojo turto burbulo Lietuvoje. Nors rinka ir pagyvėjusi, kainų ir būsto paskolų augimo tempai yra tvarūs. Burbulo pūtimosi riziką mažina ir Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai bei papildomi reikalavimai bankų kapitalui.

Vienas pagrindinių iššūkių finansų sistemai tebėra netvari kredito unijų veikla. Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, atidėliojant būtiną pertvarką, kuriai pritaria dauguma kredito unijų, Vyriausybė, Tarptautinis valiutos fondas ir kredito unijų klientus vienijančios asociacijos, šis sektorius toliau susidurs su sisteminėmis problemomis ir galimais bankrotais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"