TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Vadovai šypsenomis dangsto blogas naujienas

Įmonių vadovai tarpusavyje apie ateitį dabar kalbasi niūriais veidais, tačiau darbuotojams stengiasi nerimo nedemonstruoti. Vieni perspėja, kad neatsargus vadovo žodis gali sugriauti įmonės kolektyvą ir pakirsti darbo našumą, bet kiti renkasi atvirumą ir vertina darbuotojų supratingumą.

Blogos naujienos mūsų krašte dabar griūte griūva. Tęsiasi euro zonos skolų krizė, lėtėja Lietuvos ūkio plėtra, žlugo didelis bankas, visa tai turės neigiamos įtakos kitų metų krašto biudžetui, valdžia jau prabilo ir apie kai kurių mokesčių didinimo galimybę, o kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo kartelė jau nuleista daugiau negu perpus - nuo 4,7 iki 2,5 procento.

Šalies ekonomikos ateitimi susirūpinę ne tik ekspertai ir analitikai.

Įmonių vadovai pastebi vis labiau didėjantį darbuotojų nerimą. Todėl dažnas vadovaujančias pareigas einantis žmogus jau vengia apie įmonės perspektyvas ar galimas veiklos rizikas kalbėti viešai - esą darbuotojai jautriai gaudo kiekvieną "pavojingą" žinią. Baimindamiesi netikėtai atsidurti gatvėje ne vienas susimąsto: "Gal jau laikas ir man ieškotis kito darbo? Ar krautis lagaminus į Londoną?"

Įmonių vadovai pripažįsta: tokių minčių apniktus žmones ne tik sunkiau motyvuoti - krenta ir jų darbo našumas, jų nuotaika gali pakirsti įmonės ateitį.

Nenorėjęs būti įvardytas vieno didelio paslaugų tinklo vadovas LŽ pasakojo, kad įmonės padalinių vadovai prašo jo susilaikyti nuo viešų komentarų ne tik apie savo įmonės padėtį, bet ir apie prastėjančią ekonominę situaciją. "Jie sako, kad po kiekvieno mano pasisakymo prielaidomis apaugęs blogas gandas nusirita iki pat žemiausios grandies įmonės darbuotojų ir prasideda spėjimai: kiek žmonių neva bus atleista, o gal būt įmonė jau visai žlunga, ir t. t. Tada ne tik krenta darbuotojų motyvacija, suprastėja darbo rezultatai, daug jėgų bei laiko padalinių vadovai išeikvoja "gesindami" gandus, bet ir netenkame dalies kvalifikuotų, patyrusių darbuotojų, kurie, matyt, pasiduoda panikai arba netenka tikėjimo ateitimi ir ryžtasi emigruoti", - pasakojo įmonės vadovas.

Kalba apie baisius dalykus

Kad įmonių ir jų darbuotojų laukia ne geriausi laikai, atvirai patvirtina ir ekonomikos ekspertai. Nerimauti yra ko. Takoskyra esą ypač jaučiama tarp eksportuojančių ir vidaus rinkai dirbančių įmonių.

"Į vidaus rinką orientuotos įmonės skambina pavojaus varpais, jų vadovai tikrai kalba apie baisius dalykus: kad bus priversti atleisti dalį darbuotojų, darbo užmokesčio fondas bus įšaldytas. Kai kurios mažesnės įmonės šiandien jau dirba nuostolingai ir jų vadovai šneka, kad gal teks visai užsidaryti. Juk gyventojų perkamoji galia sumažėjusi, o jeigu produkcija brangs, jos nebus kam pirkti", - įmonių vadovų nuotaikas LŽ apibūdino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Pasirodo, dalis įmonių vadovų pradeda svarstyti ir tai, jog gali tekti trauktis į šešėlį. Pasak S.Besagirsko, jau 10-15 metų nebesigirdėjo rimtų įmonių vadovų kalbų (ir nebuvo darbų), kad tenka dalį atlyginimo mokėti vokeliuose. "Tai darydavo vos viena kita pramonės įmonė. Šiandien, nesant galimybių kitaip didinti žmonių algų, pasigirsta kalbų, kad vadovai vis dažniau prisipažįsta apie tai mąstantys", - neslėpė jis.

Ramūs dėl ateities Lietuvoje dabar gali jaustis nebent inovatyvių, aukštųjų technologijų įmonių darbuotojai - čia ir toliau prognozuojamas apie 20 proc. apyvartos ir darbo užmokesčio augimas.

Tačiau beveik absoliučioje daugumoje pramonės įmonių, nors jos ir augs dėl eksporto, darbuotojų realusis darbo užmokestis mažės.

"Mūsų darbdaviai, jau dirbdami nuostolingai, tampa dar labiau nekonkurencingi. Viena vertus, įmonė nelabai turi iš ko mokėti darbuotojams daugiau, kita vertus, valstybė daro taip, kad darbuotojai už gautas pajamas gali įpirkti vis mažiau. Darbuotojus išlaikyti tampa vis sunkiau ir atrodo, kad laukia dar didesnė emigracijos banga", - kalbėjo LPK atstovas.

Jo nuomone, darbuotojai sugeba įvertinti vadovų pastangas ir rūpestį jais. "Žmonės vertina vadovus, kai įmonės, gaudamos didelius pelnus, savo darbuotojų neskriaudžia, vykdo motyvacines programas. Žinoma, visada atsiras aiškinančiųjų, kad niekšai kapitalistai skriaudžia darbo liaudį miegodami ant aukso maišų. Tokių yra. Bet nuvažiuokite į rajoną: vidutinės ar mažos įmonės vadovas važinėja keliolikos metų senumo audi ir skundžiasi, kad mieliau viską mestų ir emigruotų į Angliją, bet negali - nes darbo netektų 20-30 žmonių", - dėstė LPK analitikas S.Besagirskas.

Trūksta kontaktų su darbdaviais

Profesinės sąjungos mano, kad darbdaviai stengiasi slėpti informaciją - ir geras žinias apie augantį pelną, ir blogas - apie artėjantį įmonių žlugimą. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė LŽ teigė, kad didelių alkoholinių gėrimų, alaus, pieno, cukraus ir kitų maisto produktų įmonių darbininkai pastaruoju metu pasigenda tiesioginių kontaktų su aukščiausiais bendrovių vadovais.

"Anksčiau įmonėse vykdavo visuotiniai susirinkimai, kuriuose vadovai tiesiogiai pristatydavo darbininkams įmonės veiklos rodiklius, ateities planus, išklausydavo darbuotojus. Dabar dažniausiai tokių susirinkimų vengiama, posėdžiauja tik padalinių viršininkai, o šie tik perduoda žemesnių grandžių darbuotojams, kas nuspręsta aukščiau. O vidutinio lygio vadovų yra visokių: vieni žmogiškai pasako žinią, kiti tik aprėkia. Tačiau nuo to priklauso ir darbo rezultatai - kur santykiai žmoniškesni, ten ir rezultatai geresni. Vadovo pasirinktas bendravimo stilius įmonėje lemia labai daug", - aiškino profsąjungos atstovė.

G.Gruzdienės požiūriu, darbdaviai dabar labiausiai bijo naujos krizės bangos ir kad blogėjančių sąlygų nepakelianti darbo jėga emigruos, o aukštą kvalifikaciją įgijusių darbuotojų pakeisti kitais būtų beveik neįmanoma. "Anksčiau darbdaviai atsainiai manydavo, jog pasamdys personalo agentūras ir tos kaip mat suras reikiamų darbininkų tarp bedarbių. Dabar tokios arogancijos beveik nelikę. Vadovai supranta, kad kvalifikuotą darbuotoją reikia vertinti ir skatinti", - mintimis dalijosi pašnekovė.

Neturi kur eiti

Kelių kaimo parduotuvių tinklo savininkas Artūras Mackevičius LŽ sakė, kad darbuotojai nekanda jam į gerklę reikalaudami didinti atlyginimus, nes jaučia bendrą atmosferą ir suvokia, kad pats savininkas vargsta ir jo laužti nėra kaip. Įmonėje apyvarta per dvejus praėjusius metus krito 30 proc., ir to nenuslėpsi - pardavėjos pačios jaučia, nes pirkėjų tenka žiovaujant laukti kartais ir valandą.

"Daug aiškinti nereikia, be to, viską mato per televizorių, klausosi radijo. Todėl susilaiko, neatakuoja ir nepriekaištauja. Nebijau, ir kad išeis kitur - darbo vietos kaime nesimėto, o į miestą tektų kasdien važiuoti ir išlaidos per mėnesį padidėtų dar kokiais 200 litų, tiek daugiau reikėtų ir uždirbti", - skaičiavo A.Mackevičius.

Kaunietis verslininkas pripažino, kad pokalbiai apie padėtį su darbuotojais reti - esą nėra apie ką šnekėti, o apie įmonės būklę darbuotojai sprendžia iš savininkų veidų. "Žmonės su nerimu stebi, kad tik jų darbdavių nervai atlaikytų, kad neuždarytų verslo ir patys neišvyktų į užsienį. Jie gi mato, kiek dirbame, kad nesame apsikarstę aukso grandinėmis, važinėjame senu automobiliu - puikiai suvokia situaciją. Teko kelis kartus girdėti darbuotojus sakant: "Mes gi viską suprantame", - pasakojo verslininkas.

A.Mackevičiaus nuomone, nelygią konkurenciją jam sudaro ne kitos panašios įmonės, o didesnius atlyginimus mokanti valstybė. Neseniai į viešąjį sektorių išėjo įmonės buhalterė. "Valstybė jai pasiūlė dvigubai didesnį atlyginimą. Aš tiek mokėti negaliu. Negaliu konkuruoti su sektoriumi, kurį pats mokesčiais išlaikau", - ironizavo kelių parduotuvių savininkas. Tuo metu kraupią padėtį darbo rinkoje, pasak A.Mackevičiaus, rodo faktas, kad į išėjusios buhalterės vietą jis sulaukė 26 pretendenčių.

Bijo tik emigracijos

Didžiausios kepyklos Baltijos šalyse bendrovės "Vilniaus duona" generalinė direktorė Rita Ramanauskienė LŽ tikino, kad nuo darbuotojų slėpti informacijos jai nėra reikalo, nes įmonės rodikliai geri, o ateitis, kaip ir viso duonos sektoriaus, gana šviesi. "Ko jau ko, bet duonos gyventojai visada pirks", - balsu mąstė ji.

"Vilniaus duonos" vadovė teigė, kad bendrovėje, tęsiant senas tradicijas, administracijai ir padalinių vadovams per metines konferencijas, o darbininkams per kepyklų dienas išsamiai pristatomi įmonės rodikliai ir kitų metų planai. Ši informacija esą juos turėtų veikti raminančiai. "Girtis nereikėtų, bet manau, kad mūsų darbuotojai jaučiasi gerai. Tikiuosi, kad neklystu", - svarstė generalinė direktorė.

Kadangi "Vilniaus duona" - vienintelė didelė kepykla sostinėje, darbuotojų migracija čia nedidelė. Pasak vadovės, vienas kitas išeina nebent į didžiųjų prekybos tinklų kepyklas, kai kurie jų vėliau grįžta. Keliauti per įmones neskatina ir tai, kad atlyginimai rinkoje daugmaž nusistovėję ir skiriasi labai nedaug. "Iš darbo žmonės išeina dažniausiai ne dėl didesnio atlyginimo, o todėl, kad emigruoja", - paaiškino R.Ramanauskienė.

Nerimauti verta nebent dėl atlyginimo

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis:

Daugumai euro zonos skolų problemos ir gręsianti recesija asocijuojasi su 2009 metais - ir tada pagrindinis šokas Lietuvos ekonomiką pasiekė iš užsienio rinkų. Tačiau šiuo metu ekonominė padėtis Lietuvoje kitokia: įmonės veikia efektyviau ir sėkmingiau konkuruoja su užsienio gamintojais, finansiniai įsipareigojimai mažesni, o namų ūkių taupymas išaugęs. Be to, nėra didžiulio užsienio prekybos deficito, kokį turėjome 2008 metų pradžioje. Lietuvos produktyvumas per pastaruosius trejus metus augo sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Taigi prognozuojama recesija euro zonoje neturės itin didelio poveikio Lietuvai - ekonomika augs gerokai lėčiau nei šiemet, bet mums ekonomikos nuosmukio gali pavykti išvengti.

Tikėtina įmonių vadovų ir darbuotojų nerimo pasekmė - mažesnės įmonių investicijos ir lėčiau kuriamos naujos darbo vietos. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad Lietuvą užklups tokia nedarbo didėjimo banga, kokią matėme praėjusios krizės įkarštyje.

Didžiausias nerimas dirbantiesiems - lėtai augsiantis arba nekintantis darbo užmokestis.

Labiausiai pažeidžiami sektoriai, kurie eksportuoja tik į ES arba į gretimas valstybes, kurių valiuta smarkiai nuvertėjusi, pavyzdžiui, į Lenkiją. Tačiau net ir šiuo atveju nereikėtų suabsoliutinti - jei įmonė didino investicijas, mažino sąnaudas ir veikia efektyviai, ji galės sėkmingai konkuruoti net ir euro zonai atsidūrus recesijoje.

Neefektyviausios ir 2009 metais prie pasikeitusios aplinkos prisitaikyti nesugebėjusios įmonės jau bankrutavo, todėl mažai tikėtina, kad ateinančiais metais bus daug bankrutuojančių įmonių.

Kitais metais mums vienareikšmiškai svarbiausia tai, kaip seksis spręstis euro zonos skolų problemas ir kaip plėtosis ES ekonomika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"